Sveikata

Utenos medikų bendruomenė neteko 50 metų šiame mieste išdirbusios gydytojos neurologės Vydos Joanos Andreikėnienės. Atsisveikinimas su velione vyks nuo rugpjūčio 27 d. 16 val. iki 29 d. 11.30 val. laidojimo namuose „Šermena“ Utenoje, Bažnyčios g. 12. Karstas išnešamas rugpjūčio 29 d. 11.30 val.  Šv. Mišios Sudeikiuose rugpjūčio 29 d. 12 val. Laidojama Sudeikių kapinėse. „Užuojauta šeimai, visiems pažinojusiems ir mums, Utenos medikams.

Vis dažniau internete galima pamatyti rekomendacijas vartoti elektrolitus ne tik po virškinamojo trakto sutrikimų, bet ir prevenciškai – sportuojant ar netgi prieš skrydį lėktuvu.

Kai vasara baigiasi ir orai ima vėsti, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis. Tačiau, norint išlikti sveikiems, būtina ne tik stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant vitaminus ir įvairius mineralus, bet ir rūpintis savimi kitais būdais. Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.

Kai tik vaikai sugrįžta į darželus ir mokyklas, pasipila ligos – mintis, kurią girdime kone kasmet artėjant rudens sezonui. Ne veltui sakoma, jog slides reikia ruošti vasarą – šaltajam sezonui, pasak specialisčių, taip pat galima pasiruošti šiltuoju metu.

Vasara eina į pabaigą, o mokslus baigusiems jaunuoliams prasideda naujas gyvenimo etapas ir atsiranda naujų atsakomybių. Viena iš jų – pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti ir kokių veiksmų imtis po rugpjūčio 31 dienos. Kas turėtų atkreipti dėmesį? „Visi jaunuoliai, baigę mokslus šią vasarą, yra draudžiami PSD valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos.

Gali atrodyti, kad įsitvirtinant naujoms priklausomybėms įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms Lietuvoje alkoholizmas keliauja į antrą planą ir nebėra tiek išplitusi priklausomybės liga. Vis tik kasdien nuo šios priklausomybės žmones gydantys ekspertai su tuo nesutinka.

Lietuvoje – kokliušo protrūkis. 350 žmonių per šiuos metus susirgo ūmia infekcine liga, kuri sukelia spazminius kosulio priepuolius. Priešpandeminiu laikotarpiu per metus fiksuota apie 60 atvejų. Du trečdaliai susirgusių kokliušu – vaikai, kuriems ši liga pavojingiausia. Savo istoriją pasakoja siaubą prieš kelias savaites išgyvenusi kokliušu susirgusios 2 mėnesių mergytės mama Ieva, tuomet stebėjusi, kaip per kosulio priepuolį dukra negalėjo kvėpuoti ir mėlynavo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) direktoriaus pareigas nuo rugpjūčio 26 d. pradėjo eiti Valdemaras Sviackevičius, laimėjęs gegužės mėnesį skelbtą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konkursą. Jis pakeis VTMT direktoriaus pareigas ėjusį Romą Raudį, skelbiama SAM pranešime žiniasklaidai. „Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai pasižymi aukščiausia profesine kompetencija, darbo kokybe, pažangiais sprendimais.

Šiais metais Lietuvoje fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Tikrai šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu. Šiai dienai turime jau daugiau negu 350 vaikų ir paauglių, suaugusių, susirgusių kokliušu“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė. „Paprastai per metus būdavo registruojama apie septynis, dešimt atvejų“, – kalbėjo ji.

Švedijoje fiksavus pirmąjį „b raupų“ atvejį Europoje, Lietuva kol kas neplanuoja didinti turimo vakcinų nuo šios virusinės ligos rezervo.  „Šiame etape tikrai neplanuojame įsigyti. Situaciją stebime. Šiuo metu turimi skaičiai yra pakankami, nes supraskime, kad skiepijami rizikos grupių asmenys“, – BNS šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, turimą 2,5 tūkst.

Medikai masiškai perdegę, o sistema visiškai lūžta – taip situaciją sveikatos sektoriuje apibūdina patys gydytojai. Pasak jų, reikia esminių permainų emociniam klimatui gydymo įstaigose gerinti, kitaip gydyti gali nebelikti kam. Valdžios atstovai neslepia, kad Lietuva neišskirtinė – ir kitur apie pusė gydytojų jaučia perdegimą, tačiau kartu žeria šūsnį priemonių, kuriomis, viliasi, pagerins situaciją.

Sergamumas erkiniu encefalitu per liepos mėnesį Lietuvoje išaugo net 60 proc. Skaičiai gali atrodyti įspūdingai, tačiau specialistai konstatuoja, kad tai – tik pradžia. „Visada tokiu metu padidėja sergamumas ir kitą mėnesį atvejų bus gal dar daugiau“, – sako entomologė Milda Žygutienė. Be to, kas kelerius metus pastebimas natūralus infekcinių ligų „bangavimas“, kuris lemia didesnius užsikrėtimų skaičius.

Lietuva pagal slaugytojų darbo užmokestį Europoje yra žemiausioje pozicijoje – vos 25-ta. Mūsų šalies slaugytojai gauna mažiausią atlyginimą, kuris, lyginant su dosniausią atlyginimą mokančiu Liuksemburgu, yra net 9 kartus mažesnis. Slaugytojų streikai dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų atspindi daugelio Europos šalių sveikatos priežiūros darbuotojų kovą.

Maždaug kas trečias 25–65 metų pacientas kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo (arterinės hipertenzijos). Nors dažniausiai pakilus kraujospūdžiui skubama griebtis vaistų, profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ primena – pabandyti sumažinti kraujo spaudimą galima ir atliekant paprastus pratimus.  Laidoje ekspertas paaiškino, kaip namų sąlygomis vos per minutę sumažinti kraujo spaudimą natūraliomis priemonėmis.

Kartais nutinka taip, kad organizmas staiga pradeda nebetoleruoti tam tikrų maisto medžiagų, nors anksčiau dėl to nekilo jokių problemų. Taip nutiko ir vienai TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ laidos žiūrovei. Tad profesorius Alvydas Unikauskas paaiškino, kodėl žmogus staiga pradeda netoleruoti tam tikrų maisto produktų. Žmogaus žarnyne yra apie 80 proc. visos mūsų imuninės sistemos. Unikauskas teigia, kad taip yra tikrai ne šiaip sau. „Visą brudą, kurį mes gauname, mes gaunam su maistu.

Lietuviams plūstant į miškus grybauti gydytojai įspėja, kad praradus budrumą iki nelaimės kartais tegali būti vos vienas žingsnis. „Nerinkite to, ko nežinote ir nevalgykite grįžę tų grybų su spirgais ir grietine, geriau palaukite rytojaus, nes skrandis išties gali sustoti“, – tiesiai šviesiai sako toksikologas Linas Zdanavičius. Šiltuoju metų sezonu ypač daug laiko leidžiant gamtoje netrūksta situacijų, kai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijų.

Vasarą, kai oras prisipildo saulės šilumos, daugelis leidžia sau atsipalaiduoti ir pasimėgauti įvairiais gardumynais. Tačiau svarbu prisiminti, kad karštomis vasaros dienomis organizmui reikia ypatingos priežiūros. Vienas pagrindinių veiksnių, padedančių išlikti sveikiems, yra subalansuota mityba, užtikrinanti gerą savijautą.

Mokslininkai atrado naują vaistams atsparią grybelio rūšį. Jų teigimu, šis naujas Candida auris genties grybelis, nuo kurio miršta iki 60 proc. užsikrėtusiųjų, kelia „rimtą grėsmę pasaulio visuomenės sveikatai“. Tai labai užkrečiama grybelinė infekcija, galinti sukelti sunkias ligas, ypač pažeidžiamiems ligoninių pacientams, skelbia „The Sun“. Kai kuriais atvejais nesukelia simptomų Kai kuriais atvejais grybelis nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia karščiavimas ...

Vasarą vaikai iš dyko buvimo griebiasi narkotikų. Kai kuriuos po apsinuodijimo kvaišalais ryte išleidžia iš ligoninės, o vakare greitoji vėl atveža apsvaigusius. Medikai įsitikinę, kad nemažai vaikų į ligoninę nepatenka, nes narkotikus vartoja nedideliais kiekiais ir apduję vaikšto tėvų panosėje, ne visi suaugę atpažįsta, kad jų vaikas įklimpęs į narkotikus.

Egzotinės kelionės dovanoja ne tik nepamirštamų įspūdžių – per liepą Lietuvoje fiksuoti 3 dengės karštligės atvejai. Vienas susirgusiųjų gydytas ligoninėje.  Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskutiniai trys liepos mėnesį registruoti atvejai (du vyrai ir moteris) priklausė 20–40 m. amžiaus grupei.  Susirgusieji keliavo po Tailandą, Braziliją, Puerto Riką ir bendrų sąsajų neturi. Vienam jų prireikė gydymo ligoninėje.

Net ir esant šiltiems orams galima susirgti. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir vaistininkė Jovita Aleknienė papasakojo apie gerklės skausmą ir kada jaučiant tam tikrus simptomus verta sunerimti.  Kaip pasakojo Jovita Aleknienė, dažniausios gerklės skausmo priežastys yra permainingas oras ir bendravimas su žmonėmis, kurie jau serga virusine infekcija.  „Dažniausias simptomas: skaudanti gerklė, skausmas ryjant, sausas kosulys.

Sveikatos specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – šiemet kaip reikiant išaugo jau pamiršta liga laikyto kokliušo atvejų skaičius. Galvą taip pat kelia ir pavojingieji tymai. Sveikatos specialistai sutartinai pažymi, kad pagrindinė tokio šuolio priežastis – atsisakymas skiepyti savo vaikus.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis po birželio pabaigoje kilusio skandalo, kad jis viename prekybos centre neva slapta filmavo moterims po sijonais, traukiasi iš pareigų. N. Mikelioniui kol kas jokie įtarimai nepareikšti, iki šiol jis nėra ir apklaustas. Tačiau prokurorai jau skelbia apsisprendę, kad N. Mikelionį apklaus kaip specialųjį liudytoją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Mirtis arba negrįžtami pakenkimai organizme – tokių pasekmių galima sulaukti laiku neatsigręžus į savo širdies ir kraujagyslių sveikatą ir jos prevenciją. To svarbą ką tik priminė skubios pagalbos gydytojas Martynas Gedminas, pasidalinęs iki gelmių jį sujaudinusia šviežiai nutikusia istorija. Gydytojas pasakojo apie ką tik sunkaus infarkto ištiktą pacientą, kurį, laimei, pavyko išgelbėti. Deja, išeitys ne visada būna tokios geros.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvai kviečiami pasirūpinti skiepais, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku. Kodėl svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, kokius skiepus reikia atlikti ir ką daryti, jei dėl atitinkamų priežasčių skiepai buvo praleisti, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

Ūmios žarnyno užkrečiamosios infekcinės ligos protrūkis vaikų stovykloje Tauragės rajone kilo dėl galimai netinkamai ruošto maisto, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Išplitimui galimai galėjo turėti įtakos maisto tvarkymo subjekte nustatyta kryžminė tarša gaminant patiekalus, netinkamai aprašyta ir neužtikrinta patiekalų gamybos technologija bei nepakankamas darbuotojų asmens higienos įgūdžių reikalavimų užtikrinimas“, – nurodė centras.

Rugpjūčio 11-osios naktis Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikų bendruomenei įsiminė ilgam. Greitosios medicinos pagalbos medikų atgabentas vyras su daugybiniais sužalojimais peiliu kaklo ir pilvo srityse jau buvo be sąmonės. Ne vienam šmėstelėjo mintis, kad vilties išsaugoti gyvybę – mažai. Tačiau didelė gydytojų, medicinos darbuotojų brigada padarė stebuklą – tą naktį pacientas tarsi gimė iš naujo.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre atliktos pirmosios operacijos, kurių metu pritaikytas iki šiol Lietuvoje nenaudotas metodas. Naviko pažeistas kaulas apšvitintas itin didele jonizuojančios spinduliuotės doze, o ne pašalintas kaip įprasta. Apšvitintas tik trumpam iš įprastos vietos išimtas kaulas, taip išvengiant spinduliuotės poveikio pacientui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) planuojantiems keliones į svečias šalis, ypač norintiems aplankyti egzotinius kraštus Afrikoje ar Pietų Azijoje, primena, kad jose galima užsikrėsti – cholera. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius visame pasaulyje pranešta apie 247 071 choleros atvejį, įskaitant 2 121 mirties atvejį.

Danijos vaistų gamintoja „Bavarian Nordic“ ketvirtadienį pareiškė, kad yra „geriau pasirengusi“ aprūpinti savo vakcina nuo dabartinio „b raupų“ (angl. mpox) protrūkio nei 2022 metais.  Praėjusią savaitę „Bavarian Nordic“ pranešė, kad yra pasirengusi iki 2025-ųjų pabaigos pristatyti iki 10 mln. vakcinos dozių nuo „b raupų“. Skelbiama, kad šiuo metu bendrovė turi apie 500 tūkst. dozių.

Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais pacientų, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša, kad keičiasi būdas, kaip yra apmokami endoskopijos tyrimai. Pakeitus šių tyrimų apmokėjimo tvarką, daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų gaus gydymo įstaigos, o pacientams tyrimai taps labiau prieinami ir kokybiškesni. Šie tyrimai yra svarbūs diagnozuojant įvairias ligas, ypač virškinimo sistemos sutrikimus.

Švedijai fiksavus pirmąjį Europoje b raupų atmainos atvejį, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad kol kas nėra prielaidų tikėtis beždžionių raupų viruso protrūkio. Tačiau, anot virosologo, visuomenė turi atsižvelgti į šios raupų atmainos paplitimą Afrikoje ir visuomet būti pasiruošusi. Jis pažymi, kad siekdami apsisaugoti nuo šios ligos Lietuvoje kol kas pasiskiepijo iki 100 žmonių. „Šiai dienai nėra jokių prielaidų, kad Europoje kiltų pandemija.

Ar Lietuvai gręsia centrinę Afriką klupdanti 25 kartus aukštesnį mirtingumą turinti beždžionių, arba B raupų viruso atmaina, kuri išgąsdino Pasaulio sveikatos organizaciją? Žaibiškas viruso plitimas – 26 užkrėstos provincijos ir pusšešto šimto mirčių Afrikoje – anot virusologų, gali reikšti didesnį viruso kiekį organizme, kuris reiškia ir lengvesnį užsikrėtimą.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) generaliniam direktoriui Nerijui Mikelioniui traukiantis iš pareigų, tarnybai laikinai vadovaus Ilona Kajokaitė.

Galvos skausmo paletėje migrena užima tamsiausią spalvą, o jos priepuoliai gali išmušti iš rikiuotės net kelioms dienoms. Specialistės pasakoja, kaip atskirti paprastą galvos skausmą nuo migrenos, kada dėl galvos skausmo reikėtų sunerimti ir kreiptis į medikus bei kokia rutina, maistas, darbo ir poilsio režimas padės išvengti nemalonių simptomų. Paprastas skausmas ar migrena? Skausmas skausmui nelygu, teigia specialistės.

Šių metų vasarą koronaviruso infekcijos atvejų fiksuojama daugiau nei pernai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pranešama, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pradėjo didėti nuo liepos mėnesio. NVSC duomenimis, šis skaičius nuo 267 atvejų išaugo iki 1377 atvejų per savaitę. Pastarasis susirgimų skaičius fiksuotas 33-iąją metų savaitę – rugpjūčio 12–18 dienomis.

Nerimą pasaulyje sėjant naujai beždžionių raupų („b raupų“) atmainai Lietuvos specialistai patikina, kad nuogąstavimai nėra laužti iš piršto. Už Afrikos ribų užfiksuotas virusas yra itin pavojingas – mirtingumas nuo jo siekia net 10 proc.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas – dar naujokas. Tačiau šiame darbe jau turi penkerių metų patirtį, kurią, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir įgijęs gydytojo gastroenterologo diplomą, sukaupė dirbdamas KSMU Kauno ligoninėje.

Švedijoje nustačius įvežtinį beždžionių raupų atvejį iš Afrikos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad situacija dėl šios infekcijos yra stebima ir kol kas grėsmės visuomenei ji nekelia.

Pasklidus nerimui dėl Europoje užfiksuotų b raupų, rekomendacijomis, kaip elgtis, pasidalino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė epidemiologė Rolanda Lingienė. „Pastarosiomis dienomis sulaukusi nemažai asmeninių paklausimų, ką daryti su suplanuotomis tolimomis kelionėmis į Afrikos šalis egzotiškais pavadinimais ir į man aiškesnes atostogų kryptis: Madagaskarą, Seišelius, Mauricijų ir pan., puoliau ieškoti oficialių institucijų rekomendacijų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė, kad „b raupų“ (angl. mpox) protrūkis nėra dar viena COVID-19 pandemija, nes šis virusas ir jo kontrolės priemonės jau yra žinomos.  PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė) nurodė, kad „b raupų“ plitimą galima sustabdyti, tačiau vis dar reikia atlikti daugiau pavojingesnės jų atmainos tyrimų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad šiais metais jau buvo užfiksuoti 355 kokliušo atvejai. Tuo tarpu per praėjusius metus liga buvo diagnozuota 7 asmenims. Centro duomenimis, ligos suaktyvėjimui įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjantis paskiepytų vaikų skaičius bei užkrečiamosioms ligoms būdingas periodiškumas. Pastaruosius trejus metus Lietuvoje nuo kokliušo paskiepijama apie 90 proc.

Įsivaizduokite, kad jums labai skauda dantį, tačiau artimiausią laiką pas odontologą gydymo įstaiga jums gali pasiūlyti tik po 18 mėnesių. Net nupurtė, tiesa? Tačiau būtent tokią realybę išgyvena žmonės su negalia, kadangi Lietuvoje labai stinga odontologinių bei veido ir žandikaulių chirurgijos paslaugų pritaikymo neįgaliems vaikams ir suaugusiems.

Šiemet fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nurodoma, kad tam įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjančios paskiepytų vaikų apimtys, taip pat užkrečiamosioms ligoms kas 3–5 metus būdingas pakilimas. Artėjant mokslo metams specialistai primena kasmetinio vaiko sveikatos tikrinimo metu lankantis pas gydytoją pasidomėti ir vaiko skiepijimo būkle ir paskiepyti nuo kokliušo, jeigu jau atėjo tam tinkamas laikas.

Širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL) apima platų spektrą ligų, pažeidžiančių kraujotakos sistemą – širdį, arterijas, venas ir kapiliarus. Kadangi kraujagyslių yra visuose žmogaus organuose, ŠKL gali paveikti bet kurį iš jų. Nors šios ligos ilgai buvo laikytos vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau vis dažniau yra diagnozuojamos ir jauniems žmonėms, o kartais – net paaugliams.

Pavojingu virusu užsikrėtęs pacientas papasakojo „Sky News“ apie savo siaubingus simptomus, o ekspertas perspėjo, kad labai tikėtina, jog Jungtinėje Karalystėje jau plinta nauja, mirtina „b raupų“ viruso atmaina. Po to, kai pirmą kartą buvo aptikta Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), I „b raupų“ atmaina buvo patvirtinta Švedijoje ir Pakistane ir, kaip manoma, kol kas yra pavojingiausia.

Rugpjūtį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Afrikoje vykstantis „b raupų“ protrūkis yra pasaulinio masto ekstremalioji situacija, t. y. aukščiausias pavojaus lygis pagal tarptautinę sveikatos teisę. Tai pripažinta po to, kai Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai paskelbė, kad šiame žemyne susiklostė nepaprastoji padėtis visuomenės sveikatos srityje, skelbia CNN.