Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.
Svarbi ir mityba, ir fizinis aktyvumas
Norint išvengti ligų, pasak vaistininko, turime stiprinti imunitetą ir vadovautis keliais principais, bet pirmiausia pradėti nuo sveikos mitybos – valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių, turtingų antioksidantais, vitaminais ir mineralais.
Taip pat svarbu įtraukti į savo mitybą produktų, turinčių Omega-3 riebiųjų rūgščių. Jų gausu alyvuogių aliejuje, riešutuose, gyvulinės kilmės produktuose, tokiuose kaip žuvis, ypač lašiša ir kitos lašišinių šeimos žuvys, taip pat fermentuotuose produktuose, pavyzdžiui, jogurte ar kefyre.
„Mūsų organizmas turėtų gerti pakankamai vandens, kad turėtų skysčių, o jų vartojimas užtikrintų visus procesus, kurie reikalingi mūsų imuniteto veiklai.
Galima paminėti, kad pakankamas skysčių vartojimas užtikrina sveiką mūsų gleivinės drėgmę ir atsparumą bakterinėms ir virusinėms ligoms – virusai sunkiau pateks per mūsų gleivinę, jeigu ji bus pakankamai drėgna“, – pažymi R. Blynas.
Kitas svarbus dalykas, pasak vyro, yra fizinis aktyvumas. Jis turėtų būti reguliarus – kasdien reikėtų bent 30 minučių skirti kokiai nors judėjimo veiklai. Tai mažins uždegiminių procesų riziką ir stiprins mūsų imunitetą.
„Visada po sporto ir geros, įtemptos, fiziškai aktyvios dienos, turėtų būti gilus ir geras miegas. Rekomenduojama vidutiniškai miegoti nuo 7 iki 9 valandų per parą, o vyresniame amžiuje gal šiek tiek mažiau, vaikams – kaip tik daugiau“, – atskleidžia R. Blynas ir priduria, kad pakankamas išmiegotų valandų kiekis yra svarbus imuniteto būklei palaikyti.
Įspėja pasisaugoti
Vaistininkas pažymi, kad nors trumpalaikis stresas gali būti naudingas, skatindamas organizmo veiklą ir suteikdamas energijos, lėtinis stresas yra kitoks. Ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų valgymui, miegui ir bendrai sveikatai, nes jis gali susilpninti imuninę sistemą ir pakenkti jos funkcijai.
Jis taip pat primena, kad svarbu atkreipti dėmesį į asmens higieną, ypač kai rudenį grįžtame į mokslus, universitetus, mokyklas ir darbo vietas, nes tuo metu dažnai padidėja sergančiųjų skaičius.
„Klasika yra durų rankenos. Ypač po buvimo viešose vietose, tokiuose kaip viešasis transportas ar kitos viešos erdvės, kuriose liečiame daiktus, pvz., laiptų turėklus. Tinkama asmens higiena padeda efektyviai sumažinti ligų riziką“, – pažymi R. Blynas.
Žalingi įpročiai kaip rūkymas, alkoholis, kenkiantys kraujotakai, bet kokiu atveju susiveda į imuninės sistemos silpninimą. Pasak vaistininko, jeigu norime stiprinti sveikatą ir nepavyksta užtikrinti visų medžiagų atkeliavimo iš maisto, galime sau padėti vartojant papildus.
„Iš papildų verta paminėti vitaminą C. Daugelis žino, kad tai yra pagrindinis antioksidantas, skatinantis baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Vartojimas pagrinde gaunamas iš maisto, citrusinių vaisių, uogų, daržovių, brokolių, bet jeigu nėra galimybės iš jų gauti, tuomet reikia gauti iš maisto papildų“, – apie vitamino C svarbą pasakoja vyras.
Imuniteto stiprinimui – vitaminai ir vaistažolės
Kalbėdamas apie svarbiausius vitaminus organizmo stiprinimui, vaistininkas pažymi, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama vitaminui D, kuris iš tiesų yra labai svarbus.
„Tuo metu, kai turime saulės, vitaminas D gaminasi ir veikia odą saulės ultravioletiniais spinduliais. Šiltuoju metu atrodo, kad turėtume gauti jo pakankamai, bet dalis žmonių per atostogas dirba ofisuose ir saulėtu periodu sėdi po stogu.
Vyresnio amžiaus žmonės saulėje negali būti, pavyzdžiui, dėl širdies ligų, bet jie išeina, apsidengia drabužiais praktiškai visą odos paviršių. Lietuviams, kadangi esame pakankamai šiauriau, paprastai trūksta vitamino D“, – teigia R. Blynas ir priduria, kad vitaminą D reikia gauti papildomai ir pasidaryti tyrimus tam, kad pasižiūrėti ar jo mums netrūksta.
Be to, cinkas – mineralas, reikalingas imuninei sistemai, dalyvaujantis ląstelių formavime, atsakantis už kovą su infekcijomis. Jo šaltinis – sėklos, riešutai, jūros gėrybės. Žarnyno veiklą gali pagerinti gerosios bakterijos, kurio yra jogurte, kefyre ir kitose pieno produktuose.
Jeigu nepakankamai vartojame vitaminų arba mūsų žarnynas buvo pažeistas dėl viduriavimo, žarnyno infekcijos ar prastai virškina, gali būti naudinga papildyti dietą probiotikais. Sveikas ir normalus žarnyno veikimas yra glaudžiai susijęs su imunine sistema, todėl fermentuoti pieno produktai ar probiotikai gali padėti gerinti žarnyno funkciją.
„Jau nuo seno imunitetui stiprinti žinome ežiuolę. Tai augalas, kuris naudojamas gerinti ir stiprinti organizmui, naudojama kaip tradicinė vaistažolė. Nėra vienareikšmių tyrimų, kad ji stiprina imunitetą, bet nuo seno žmonės naudoja.
Galima papildyti savo mitybą Omega-3 riebiosiomis rūgštimis, kurios stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegiminius procesus. Jos gali būti gaunamos tiek iš augalinės, tiek iš gyvulinės kilmės šaltinių“, – patarimais dalijasi vyras.
Į mitybos racioną taip pat naudinga įtraukti antioksidantus, tokius kaip selenas, kuris padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir stiprina imuninę sistemą. Be to, svarbu vartoti B grupės vitaminus, įskaitant B6 ir B12, kurie dalyvauja kraujo gamyboje ir taip pat prisideda prie imuniteto palaikymo.
