Švedijos visuomenės sveikatos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad užfiksavo pirmąjį už Afrikos ribų pavojingesnės „b raupų“ (angl. mpox) atmainos atvejį.
Kongo Demokratinėje Respublikoje sparčiai plinta mirtinesnė viruso atmaina – I „b raupų“ atmaina, kuri pasiekė mažiausiai keturias iki tol neužkrėstas Afrikos šalis. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė, kad tarptautinio plitimo rizika labai kelia nerimą.
„Buvo vieningai nuspręsta, kad dabartinis beždžionių raupų protrūkis, „b raupų“ paūmėjimas, yra nepaprastas įvykis, – sakė PSO nepaprastųjų situacijų komiteto pirmininkas Dimie Ogoina. – Tai, ką turime Afrikoje, yra ledkalnio viršūnė. Mes nepripažįstame arba neturime pilno vaizdo apie šią b raupų naštą“.
Ekspertai visame pasaulyje atidžiai stebi padėtį. Štai ką reikėtų žinoti.
Kas yra mpox virusas?
„B raupai“, anksčiau vadinta beždžionių raupais, yra virusinė liga, susijusi su jau išnykusiu raupų virusu. Pasak PSO, ji gali plisti per artimą sąlytį, pavyzdžiui, liečiant, bučiuojantis ar užsiimant lytiniais santykiais, taip pat per užkrėstas medžiagas, pavyzdžiui, patalynę, drabužius ir adatas.
Pradiniai simptomai paprastai būna panašūs į gripo – karščiavimas, šaltkrėtis, išsekimas, galvos skausmas ir raumenų silpnumas, po to dažnai atsiranda skausmingas arba niežtintis bėrimas su iškilusiais pažeidimais, kurie per kelias savaites išnyksta ir išnyksta.
Kuo išskirtinis šis protrūkis?
„B raupams“ būdingos dvi genetinės atmainos – I ir II. Atmaina – tai plati per dešimtmečius išsivysčiusi virusų grupė, kuriai būdingi ryškūs genetiniai ir klinikiniai skirtumai.
II atmaina buvo atsakinga už pasaulinį protrūkį, kuris nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio taip pat buvo paskelbtas pasauline ekstremalia sveikatai situacija.
Tačiau naująjį protrūkį lemia I atmaina, kuri sukelia sunkesnę ligą. Už didžiąją dalį šiuo metu vykstančio plitimo atsakinga atmaina Ib, yra palyginti nauja.
„Dėl įvairių veiksnių Ib atsirado kaip nauja mutacija, pritaikyta žmonėms“, – sakė daktaras Danielis Bauschas, FIND, pasaulinės ne pelno siekiančios ne pelno organizacijos, orientuotos į sveikatos lygybę, vyresnysis patarėjas pasaulinio sveikatos saugumo klausimais.
Pasak jo, virusas dažnai perduodamas iš gyvūnų žmonėms. Tačiau prisitaikiusi mutacija gali būti perduodama žmonėms ir sukelti didesnius protrūkius.
Ib atmaina yra nauja ir kelia susirūpinimą, tačiau dabartinę situaciją apsunkina keli sutampantys protrūkiai.
„Mes susiduriame ne su vienu vienos atmainos protrūkiu, o su keliais skirtingų atmainų protrūkiais skirtingose šalyse, kurių perdavimo būdai ir rizikos lygis – skirtingi“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Kiek tai pavojinga?
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, kai kurie I „b raupų“ viruso protrūkiai nusinešė iki 10 proc. susirgusių žmonių gyvybių, nors naujausių protrūkių metu mirčių skaičius buvo mažesnis. Mirštamumas nuo II atmainos viruso yra mažesnis nei 0,2 proc.
Tam tikroms grupėms, įskaitant kūdikius, žmones su labai nusilpusia imunine sistema ir nėščias moteris, yra didesnė tikimybė susirgti sunkesnėmis infekcijomis.
Vis dėlto „b raupų“ stebėjimas yra gana neišsamus ir dar daug ką reikia sužinoti, sakė D. Bauschas.
„Šis virusas yra aplinkoje ir, tikėtina, palaikomas mažų žinduolių Afrikoje, o mes iš tikrųjų neturime tinkamos diagnostikos, – sakė jis. – Nebūtinai sunku diagnozuoti „b raupų“ infekciją, kai šalia turi laboratoriją, kvalifikuotus laboratorijos darbuotojus ir technologijas. Tačiau, žinoma, dauguma šių atvejų dažnai pasitaiko labai kaimiškose vietovėse, todėl bandyti paimti mėginį ir pristatyti jį į laboratoriją yra sudėtinga“.
Pasak jo, mūsų supratimą apie užkrečiamumą ir mirtingumo riziką gali iškreipti apribojimai, dėl kurių dažniausiai nustatomi tik sunkiausi atvejai. Nepaisant to, dėl didesnio plitimo didėja visuomenės sveikatos našta ir sergančiųjų skaičius.
„Tai liga, sukelianti daug skausmo ir kančių, daug baimės, daug panikos“, – sakė D. Bauschas.
Kur aptinkamas „b raupų“ virusas?
Ilgus dešimtmečius „b raupai“ daugiausia buvo aptinkami Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Didžioji dauguma I atmainos atvejų buvo iš Centrinės Afrikos ir Kongo Demokratinės Respublikos, o didžioji dauguma II atmainos atvejų – iš Nigerijos.
2022 m. susirūpinimas išaugo, kai atvejai pradėjo plisti Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Platesnis tarptautinis plitimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios „b raupai“ buvo paskelbta pasauline ekstremalia sveikatos apsaugos situacija, tačiau dabartinio protrūkio geografinis pobūdis yra kitoks nei prieš dvejus metus kilusio protrūkio metu.
Dabar „b raupai“ pasiekė daugiau Afrikos šalių, kurios anksčiau nebuvo užkrėstos. Nors didžioji dauguma susirgimų vis dar yra KDR, tačiau, Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, apie susirgimus taip pat pranešta mažiausiai 13 žemyno šalių.
Ketvirtadienį Švedijoje patvirtintas pirmasis I atmainos „b raupų“ atvejis – tai pirmas atvejis, kai virusas nustatytas už Afrikos ribų.
„Visi milijoną kartų girdėjome, kad niekas nėra saugus, kol visi nėra saugūs, ypač atsižvelgiant į tai, kaip dažnai keliaujama į užsienį, – sakė D. Bauschas. – Yra daugybė priežasčių, dėl kurių reikėtų kuo anksčiau suskubti tuo susirūpinti“.
Taip pat yra teisingumo ir žmogaus teisių elementas, sakė jis. 2022 m. paskelbta pasaulinė ekstremalioji situacija sveikatos srityje tapo precedentu, o panašiai susirūpinimą keliantys perdavimo modeliai daugelyje Afrikos šalių nusipelno tokios pat skubos ir dėmesio, kaip ir plitimas dideles pajamas gaunančiose šalyse.
Kaip galima sustabdyti plitimą?
Vakcinų, apsaugančių nuo „b raupų“, yra, tačiau Afrikoje jos nėra plačiai prieinamos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nenustatyta nė vieno I atmainos „b raupų“ atvejo, tačiau JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) praėjusią savaitę rekomendavo, kad žmonės, kurie susiduria su „b raupais“ arba kuriems yra didelė rizika užsikrėsti „b raupais“, turėtų pasiskiepyti.
Vakcinų aljansas, vadinamas „Gavi“, turi iki 500 mln. dolerių (454 mln. eurų), kuriuos gali skirti „b raupų“ vakcinoms tiekti šalims, nukentėjusioms nuo ligos protrūkio, įskaitant Kongo Demokratinę Respubliką ir aplinkines šalis. Nuo 2026 m. „Gavi“ sudarys pasaulines „b raupų“ vakcinų atsargas, panašias į esamas choleros, Ebolos, meningito ir geltonojo drugio vakcinų atsargas, rašoma išplatintame pranešime spaudai.
Tačiau PSO pabrėžė, kad vakcinos yra tik dalis atsako; norint sustabdyti plitimą, taip pat reikės sustiprinti priežiūrą, diagnostiką ir mokslinius tyrimus, kad būtų užpildytos visos spragos.
Organizacija pasirašė abiejų „b raupų“ vakcinų skubaus naudojimo sąrašą ir parengė regioninį atsako planą, kuriam reikia 15 mln. dolerių (13,6 mln. eurų), o 1,5 mln. dolerių (1,36 mln. eurų) skirta iš PSO nenumatytų atvejų fondo ekstremalioms situacijoms. PSO Sveikatos ekstremalių situacijų programos atstovo Timo Nguyeno teigimu, pusė milijono vakcinos dozių jau yra sandėlyje, o dar 2,4 mln. dozių gali būti pagaminta iki metų pabaigos.
KDR ir Nigerija bus pirmosios šalys, kurios gaus šias vakcinas, pridūrė Afrikos regioninių nepaprastųjų situacijų direktorius Dr. Abdou Salam Gueye.
