Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskutiniai trys liepos mėnesį registruoti atvejai (du vyrai ir moteris) priklausė 20–40 m. amžiaus grupei.
Susirgusieji keliavo po Tailandą, Braziliją, Puerto Riką ir bendrų sąsajų neturi. Vienam jų prireikė gydymo ligoninėje. NVSC duomenimis, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso užregistruoti 8 dengės karštligės atvejai.
„Įvežtiniai dengės karštligės atvejai Lietuvoje registruojami kasmet. Susirgusiųjų kelionės kryptys įvairios – Tailandas, Balio sala, Brazilija, Puerto Rikas, Tanzanija“, – portalui tv3.lt nurodė įstaiga.
Pažymima, kad dengės karštligė yra paplitusi tropinio ir subtropinio klimato šalyse.
„Kasmet pasaulyje registruojama dešimtys milijonų šios ligos atvejų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2024 m. pasaulyje jau yra registruota daugiau nei 11 mln. šios ligos atvejų“, – duomenis pateikė NVSC.
Daliai vystosi sunki liga
VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės pastebėjimu, ši liga – viena dažniausių keliautojų infekcijų, kuri nėra plačiai kontroliuojama vakcina.
„Vakcina yra registruota prieš kokius 4 metus, bet ji kol kas skirta tik endeminių šalių gyventojams, kur virusas yra paplitęs“, – komentavo ji.
Dengės karštlige gali sirgti įvairaus amžiaus asmenys, tarp žmonių ligą sukeliantis virusas plinta per infekuotų uodų įgėlimus. Pagrindiniai viruso pernešėjai yra Aedes aegypti, Aedes albopictus uodai.
„Pati virusinė infekcija priklauso hemoraginių karštligių grupei. Ebola, Krymo-Kongo hemoraginė karštligė ir pan. yra žymiai sudėtingesnės ir sunkesnės ligos. Degė karštligė yra švelniausia, tačiau keletui procentų pacientų gali vystytis sunki liga, su inkstų pažeidimu, kraujosruvomis, bėrimais“, – aiškino L. Jančorienė.
Kaip nurodoma NVSC specialistai, sunkesnė liga dažniau išsivysto vaikams ir paaugliams. Įspėjamieji požymiai, kad dengės karštligė gali progresuoti į sunkią ligą išryškėja karščiavimo fazės pabaigoje, kai temperatūra nukrenta žemiau 38 laipsnių. Įspėjamieji požymiai: stiprūs pilvo skausmai, vėmimas, kraujavimai iš gleivinių, apsunkintas kvėpavimas, nuovargis, irzlumas.
„Dažniausiai sunki liga vystosi, jei žmogus suserga antrą kartą. Bet tie, kurie serga pirmą kartą, didžiajai daugumai tai yra lengva ligos forma“, – nurodė gydytoja.
Gali išduoti bėrimas
Ligos inkubacinis periodas siekia iki keletos savaičių, dažniausiai trunka iki 10 dienų. Persirgus dengės karštlige, ilgalaikis imunitetas susidaro tik prieš ligą sukėlusį viruso serotipą.
„Žmogus suserga į gripą panašia liga – pakyla temperatūra, skauda sąnarius, raumenis, pasireiškia intoksikacijos požymiai. Taip pat gali pasireikšti hemoraginis bėrimas, kuris gali išlikti savaitę ar dvi.
Dalis pacientų gydomi ambulatoriškai, serga nesunkiai. Sunkesniems pacientams šiek tiek tenka užtrukti ir ligoninėje. Kas kažkiek laiko vis pasitaiko tokių pacientų, jų nebuvo tik pandemijos metu“, – nurodė gydytoja.
Apsisaugojimo būdas – vienas
Pašnekovė priminė, kad šią infekciją platina dažniausiai šviesiu paros metu besimaitinantys uodai.
„Ir jie dažniausiai veisiasi urbanizuotose teritorijose, priešingai nei maliariniai uodai, kurie labiausiai aktyvūs tampa leidžiantis saulei, naktį. O šie uodai gali įkąsti ir dienos metu. Ypač jie paplitę rytinėje Pietų Amerikos, Afrikos pietinėje dalyje, pasiekia salyną Indijos vandenyne“, – vardijo infektologė.
Ji pabrėžė, kad specifinės profilaktikos nėra – galima tik saugotis uodų įkandimų. Nuo žmogaus šiuo virusu užsikrėsti negalima.
NVSC specialistai primena, kad asmeninės apsaugos priemonės nuo uodų įgėlimų turėtų būti taikomos visą dieną ir ypač didžiausiu jų aktyvumo periodu (vidurdienį, nuo vėlyvos popietės iki saulėlydžio).
Pagrindinės asmens apsaugos priemonės:
- naudoti repelentus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas;
- vilkėti rūbus, dengiančius didžiąją kūno dalį;
- miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu.
Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 3–14 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
Keliautojai, grįžę iš endeminių dengės karštligės teritorijų į regionus, kuriuose yra aktyvių Aedes albopictus ir (arba) Aedes aegypti uodų (aktyvumo sezonas gegužės–lapkričio mėn.), turėtų saugotis uodų įgėlimų tris savaites.
Europos vaistų agentūra yra suteikusi leidimą Europos Sąjungoje naudoti dvi vakcinas nuo dengės karšligės: „Dengvaxia“ ir „Qdenga“. „Dengvaxia“ vakcina gali būti skiepijami 6–45 m. asmenys, bent kartą sirgę dengės karštlige.
