Sveikata

Naujausi tyrimai rodo, kad lietuviai nori valgyti skaniai ir sveikai. Vis tik daug kas dar neatsisako sveikatai nepalankių įpročių ir produktų. Profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, didžiausia bėda, kad tautiečiai nevalgo daržovių ir renkasi per riebų maistą. Spalio viduryje minint Pasaulinę maisto dieną siekiama kalbėti maisto trūkumo problemą, netinkamą, nesubalansuotą mitybą ir skurdą.

Kalbant apie įvairių medicininių procedūrų ir operacijų metu gydytojų taikomą bendrąją nejautrą arba kitaip – narkozę visuomenėje vis dar apstu įvairių mitų.

Sergamumui augant kaip ant mielių, o keliems miestams pasiekus epidemijos slenkstį, tautiečiai užgulė vaistines. Ten jie ieško ne tik imunitetą stiprinančių preparatų, bet jau ir simptomus slopinančių priemonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst.

Įpusėjus rudeniui dienos vis trumpesnės, dangų dažniau užtraukia debesys ir pasipila lietus, tad daugeliui norisi leisti šį laiką ramiau, dažniau būti namuose. Yra sakančių, kad žiema – ramybės laikas, kai reikia daugiau poilsio. O ar išties ilsimės ir miegame pakankamai laiko? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Tyrimas rodo, kad trečdalis vaikų dėl COVID-19 karantino ir dienų, praleistų žiūrint į ekranus, tapo trumparegiais. Remiantis daugiau nei penkių milijonų jaunuolių iš 50 šalių duomenimis, nustatyta, kad nuo 1990 iki 2023 m. trumparegystė išaugo tris kartus, skelbia portalas „The Sun“. Tyrėjai nustatė, kad labiausiai trumparegystė paplitusi Tolimuosiuose Rytuose – 85 proc. vaikų Japonijoje ir 73 proc. vaikų Pietų Korėjoje. Jungtinėje Karalystėje ir JAV trumparegyste sirgo apie 15 proc.

Vilniaus prekybos centre buvo nusidriekusi ilga eilė moterų, norinčių nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Prevencinę akciją surengė medikai sako, kad ši liga kelia riziką daugeliui, o ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi. Eilėje laukė apie 300 moterų, tam nepagailėjusios ir kelių vanadų, nes privačiai tokia paslauga kainuoja šimtus eurų, o poliklinikose – eilės.

Nors atrodytų, kad sąnarių problemos turėtų užklupti jau brandžiame amžiuje, tačiau taip nėra. Sąnariai gali pradėti dėvėtis ir anksčiau, o agresyvus artritas pasireikšti išvis jauname amžiuje. Negana to, jo negydant žmogui gali grėsti net neįgalumas. Kaip kuo ilgiau išsaugoti sveikus sąnarius ir ką daryti, jei jau skauda? Sakoma, kad artritas egzistuoja nuo tada, kai gyvos būtybės įgavo tvirtą kaulinį skeletą.

Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 infekcijos, gali atsirasti smegenų pokyčių, prilygstančių 20 metų senėjimo, ir tai gali turėti didelės įtakos jų pažinimui.

Kad ir kaip uoliai šiais laikais vaikomasi ilgaamžiškumo – kiek įmanoma sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo – idėjos, mokslininkai konstatuoja, jog nuo senatvės nepabėgsi. Tiesa, vieni sensta greičiau, kiti be didesnių pastangų džiaugiasi ilga jaunyste. Kodėl taip yra? Smegenis tyrinėjantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof.

Vakarienė gali turėti didelę įtaką miego kokybei. Tinkamai pasirinkti patiekalai ne tik padeda atsipalaiduoti prieš miegą, bet ir skatina geresnį poilsį per naktį. Tačiau netinkamai parinkti produktai vakarienei, gali ne tik trikdyti miegą, bet ir sukelti nemigą ar dažną nubudimą nakties metu. Apie tai, ko nereikėtų valgyti prieš pat miegą, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip jau nuo šio savaitgalio galite pradėti ruoštis laiko sukimui, išvengiant miego sutrikimų.

„Tai – vienas geriausių sprendimų mano gyvenime“, – sako po dešimties sostinėje praleistų metų į savo gimtąjį miestą Alytų gyventi ir dirbti sugrįžusi medikė Ieva Chlevickaitė. Moteris atvirauja, kad jeigu anksčiau kažkas būtų pasakęs, jog vieną dieną taip nutiks, ji būtų tik nusijuokusi. Tačiau visas kortas sumaišė atsitiktinai socialiniuose tinkluose pastebėtas darbo skelbimas – Alytaus poliklinika ieškojo naujo šeimos gydytojo.

Keliavimas lėktuvu – greičiausia transportavimo priemonė, tačiau galinti sukelti rizikų sveikatai. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė rizika organizme susidaryti trombams. Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, prof. Raimondas Kubilius pasidalino duomenimis, kad 6 val. ir ilgesnė kelionė lėktuvu daugiau nei 2 kartus didina trombų susidarymo riziką, lyginant su trumpais skrydžiais.

Spalį minint supratimo apie kepenų vėžį mėnesį Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kviečia į akciją dėl šios ligos išsitirti nemokamai.  Kaip pažymima, ši vėžio forma, deja, beveik dvigubai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.  Siekiant laiku išaiškinti ligą Santaros klinikos kartu su PLC Panorama bei Vilniaus krašto radiologų asociacija kviečia daugiau dėmesio skirti savo sveikatai – pasitikrinti kepenis ir tulžies pūslę.

Nors Streptokoko A bakterija gali sukelti daugybę skirtingų infekcijų, viena dažniausių užkrato paveikiamų vietų yra gerklė. Skausmas ar perštėjimas, sunkumas ryjant, patinę limfmazgiai ir tonzilės, galvos skausmas, karščiavimas – tik keletas simptomų, kurių negydant gali grėsti rimtos komplikacijos.

Nuo 2022 metų Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre pacientai, sergantys gydymui atsparia arba atsinaujinusia ūmia mieloleukemija, gydomi viena moderniausių pasaulyje taikinių terapija – menino inhibitoriumi revumenibu.

„Kartais  pacientai linkę pagudrauti ir šį tą nutylėti. Kartą toks paciento paslaptingumas baigėsi liūdniau – protezą „pritraukė“ prie MRT aparato arkos. Į pagalbą teko kviesti kolegas – radiologus ir technologus, kad padėtų atitraukti protezą nuo arkos, o tai padaryti labai sunku“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti vyresnioji radiologijos technologė Erika Kontautienė.

Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik blogina pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, bet ir daro didelį poveikį ekonomikai bei sveikatos priežiūros ištekliams. Naujausias Europos urologų asociacijos užsakymu parengtas tyrimas atskleidė, kad praeitais metais šlapimo nelaikymo priežiūros išlaidos Europoje siekė net 69 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios išlaidos gali padidėti 25 proc., pasiekdamos beveik 87 mlrd. eurų.

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kuo anksčiau ji diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė išgyti ir gyventi visavertiškai. Krūtų sveikatos dieną, visame pasaulyje minimą spalio 15-ąją, Kauno teritorinė ligonių kasa primena dalyvavimo krūties vėžio prevencinėje programoje svarbą.  Dr.

Vyriausybė posėdyje pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų.

Ausų sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra kvėpavimo takų būkle, o iš pirmo žvilgsnio nekaltas peršalimas ar sloga gali virsti rimtesnėmis ausų ligomis. „Mūsų nosis, gerklė ir ausys yra tarpusavyje susijusi organizmo sistema, todėl infekcijos lengvai plinta iš vienos srities į kitą“, – perspėja Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro otorinolaringologė Viktorija Ašmonė.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje policistinių kiaušidžių sindromu (PKS) serga 8–13 proc. vaisingumo amžiaus moterų. Europoje, kurioje statistinius duomenis lyginti paprasčiau, manoma, kad PKS patirti gali 1 iš 10 moterų.

Šiuo šaltuoju sezonu mūsų imuninė sistema gali nusilpti, o daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose su kitais žmonėmis, susidaro tinkama terpė bakterijoms ir virusams plisti. Gerklės skausmas – tai dažnai tampa vienu iš pirmųjų požymių, kad mūsų organizmas kovoja su infekcija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kaip atskirti, kada skaudanti gerklė yra virusinės, o kada bakterinės ligos simptomas.

Dėl kovido sukeltų komplikacijų praėjusią savaitę mirė šeši žmonės. Vilnius ir Kazlų Rūda atsidūrė ant vadinamųjų peršalimo ligų epidemijos ribos. Žmones į ligos patalą dažniau guldo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcija, toliau rikiuojasi gripas ir kovidas. Vilnietė Skaistė su sūnumi Mariumi keliauja į polikliniką. Medikų pagalbos vaikinui prireikė staiga užpuolus peršalimo ligoms.  „Kosulys, sloga, temperatūra. Paprasti standartiniai simptomai.

Agresyvi smegenų vėžio forma nustatyta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkei, dermatovenerologei gyd. Ingai Kisielienei. Žinia apie netikėtą diagnozę moteris pasidalino socialiniuose tinkluose. Žinoma gydytoja prašo visuomenės pagalbos, kviesdama prisidėti prie kelionės link pasveikimo. „Šių metų rugpjūčio 28 dieną pasiekiau vieną savo svajonių, apsigyniau medicinos daktaro laipsnį, o po kelių dienų man diagnozavo glioblastomą – agresyvią smegenų vėžio formą.

Daug kritikos strėlių būdamas sveikatos apsaugos ministru sulaukęs Arūnas Dulkys savo paskutiniu darbu iš pediatrų bendruomenės sulaukė didžiulės padėkos. Politikų nubrėžti planai, kad nuo 2027 m. vaikų ligų gydytojų neliktų pirminėje grandyje, buvo pakeisti.  Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko prof. dr. Vaidoto Urbono teigimu, tai – labai svarbus žingsnis ir sveiko proto ženklas. „Ką tik kaip tik turėjome didelę pediatrų konferenciją.

Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų – vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu.

Pasitikrinti, ar krūtyse nėra jokių pakitimų, moterys turėtų kiekvieną mėnesį. Tai leistų aptikti pokyčius krūtyse, laiku kreiptis į gydytoją, o anksti nustatytas krūtų vežys ir išgelbėtų gyvybę, teigia specialistės. „Daugiausiai vėžio atvejų nustatoma 45–50 metų amžiaus moterims, o bendrai didžiausias sergamumas pastebimas 45–60 metų amžiaus grupėje. 50 metų amžius yra riba, nuo kurios moterys yra pradedamos tikrinti profilaktiškai.

Augantis peršalimo ligų ir COVID-19 atvejų skaičius koreguoja ir vidaus tvarkas ligoninėse. Štai Santaros klinikos jau paskelbė apie pacientų lankymo ribojimus. Informuojama, kad dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus Vidaus ligų diagnostikos skyriuje nuo 2024 m. spalio 15 d. iki spalio 21 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu.

Spalį minima tarptautinė psoriazės (žvynelinės) diena ir ši lėtinė liga Lietuvoje yra puikiai žinoma. Vis tik visuomenėje yra per mažai žinoma apie šios ligos gydymo būdus, ji vis dar yra apipinta mitais, sergantieji ne visuomet kreipiasi, o kartais net po kreipimosi nesulaukia tinkamo gydymo.

Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1181,5 atvejo 100 tūkst.

Rudenį daugelis susirūpina savo sveikata bei imasi stiprinti savo imunitetą. Dažnai šiuo sezonu pirmiausia susiduriama su sumažėjusiu energijos lygiu ir suprastėjusia emocine savijauta. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė įvardija, apie kurių vitaminų ir mineralų trūkumą gali signalizuoti šie simptomai. Vitamino D svarba rudenį Įsibėgėjant šaltajam sezonui ilgainiui galima susidurti su vitamino D trūkumu, kurį daugelis vadina saulės ir geros nuotaikos vitaminu.

Dalis norinčiųjų dovanoti kraujo negali to padaryti dėl geležies stygiaus. Skaičiuojama, kad pernai tokių buvo 10 proc. donorų iš daugiau nei 40 tūkst. atvykusiųjų. Gydytojai savo ruožtu stebi nerimą keliančias tendencijas – geležies trūksta vis daugiau gyventojų. Ir vienas pagrindinių to kaltininkų – atsisakymas valgyti mėsą.

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Afrikoje prasidėjo didelis Marburgo viruso protrūkis, per kurį jau mirė aštuoni žmonės – tai į Ebolos virusą panašus užkratas, nuo kurio miršta iki 90 proc. užsikrėtusiųjų. Sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad nuo penktadienio, kai Ruandoje pirmą kartą buvo patvirtintas ligos protrūkis, užregistruoti mažiausiai 26 atvejai. Tai pirmas kartas, kai apie šią ligą, sukeliančią nekontroliuojamą kraujavimą iš įvairių kūno dalių, įskaitant akis, pranešta Rytų Afrikos šalyje.

Nors diagnostikos ir gydymo galimybės su laiku pažengė septynmyliais žingsniais, gydytojai apgailestauja, kad dalis lietuvių vis dar visiškai nesirūpina savo kraujagyslių sveikata. Ne nuostabu, kad toks žmogus kitą kartą į ligoninę patenka jau ištikus infarktui ar insultui.

Nors atrodytų, kad apie saugius lytinius santykius šiuolaikiniame pasaulyje šnekama daug, gydytojai kalba apie lytiškai plintančių ligų bumą. Jos neretai jau savaime atrodo gėdingos, bet dažnai šių infekcijų pasigaunama „einant į kairę“, tad jas stengiamasi nuslėpti. Taip ligas ne tik galima toliau tyliai platinti – šitaip maskuojama ir tiksli statistika bei sergamumo mastas.

Nors retas dienos pradžią galėtų įsivaizduoti be puodelio kavos, piktnaudžiauti ja gydytojai pataria ne visiems. Pasak gydytojo gastroenterologo Eimanto Mockaus, nors vienas kavos puodelis per dieną – ne nusikaltimas, kitiems ji gali pridaryti skrandžio bėdų. Paklaustas, ar prieš ateidamas į laidą pats gėrė kavos, gydytojas neslėpė, kad to išties neišvengė. „Deja, bet taip – vieną puodelį kavos šiandien gėriau. Bet, kaip sakau, vienas kavos puodelis – tai ne nusikaltimas.

Atlikus nedidelį 156 COVID-19 virusu sergančių žmonių tyrimą nustatyta, kad mutacijos, suteikiančios atsparumą antivirusiniams vaistams, buvo dažnai aptinkamos, ypač pacientams, kurių imunitetas nusilpęs. Autoriai pabrėžia, kad dauguma šių mutacijų buvo trumpalaikės ir pasireiškė nedideliu dažnumu – rezultatai nereiškia, kad vaistams atsparios SARS-CoV-2 atmainos paplis, tačiau tai įdomus mokslinis atradimas, kurį ekspertai norės atidžiai stebėti.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Nors apie mirtį ir juo labiau galimybę po jos dar įprasminti gyvenimą kalbėti nori ne dažnas, vis tik gydytojai, donorystės entuziastai, pažymi, kad šis klausimas turėtų būti aptartas kiekvienoje šeimoje. Pasak jų, mirtis kitą kartą nesirenka laiko, tačiau jos akivaizdoje artimiesiems būtų lengviau priimti sprendimą. Konstatavus smegenų mirtį žmogus gali suteikti šansą pagyti ir toliau gyventi net iki 7–8 asmenų.

Deginantis rėmuo, skausmas ar pykinimas pavalgius – tai tik dalis simptomų, kurių vedami žmonės kreipiasi į virškinimo trakto ligų gydytojus. Tačiau vien nujausdamas, kad gali tekti išsamiau tirti skrandį, gana dažnas vizitą pas šios srities specialistą vis atidėlioja.

Specialistai sako, kad suaugusiam žmogui reikia 7–9 valandų miego per naktį, kad pabustų gerai išsimiegojęs, pailsėjęs ir iš miego gautų būtiną fizinę, psichologinę ir emocinę naudą. Dar daugiau – miego kokybė priklauso ne tik nuo išmiegotų valandų kiekio.

Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai taip pat, kaip ir maistas, vanduo ar oras, ypač vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Specialistai pataria, nuo ko pradėti ir kaip neprarasti motyvacijos, jeigu užsibrėžėte tikslą pagerinti ne tik savo sportinę formą, bet ir sveikatą.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) aptikus salmonelės bakteriją „Jurbarkų mėsos“ šalto rūkymo gaminiuose, bendrovei buvo uždrausta į rinką patiekti 180 kg mėsos gaminių. Bendrovė taip pat buvo įpareigota užkrėstus produktus atšaukti iš rinkos ir susigrąžinti juos iš vartotojų.

Klaipėdos miesto poliklinikai gali tekti grąžinti beveik 319 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tokios sumos po neplaninio patikrinimo prašo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Kaip pranešė savivaldybė, įtarimų, kad lėšos gali būti panaudotos nepagrįstai, kilo po to, kai teisėsauga ėmėsi tirti 2019–2022 metais šios poliklinikos gydytojų išrašytų medicinos pagalbos priemonių skyrimo detales.

Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. „Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šalies ligoninėms pirks įvairaus galingumo elektros generatorių bei medicinos darbuotojams skirtų dujokaukių ir apsauginės aprangos, skirtos apsisaugoti įvykus cheminei, biologinei, radiacinei ar branduolinei nelaimei. Kaip ketvirtadienį pranešė KAM, generatoriams bus skirta apie 4,3 mln. eurų, o apsaugos priemonėms – 300 tūkst. eurų.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pastaruosius porą metų itin kritikuota, dėl didelės kompensuojamųjų vaistų vertinimo laukiančių paraiškų eilės ir pernelyg lėto paraiškų vertinimo proceso, skelbia, kad šiuo metu situacija yra reikšmingai pasikeitusi. Viliamasi, kad reikiami vaistai pacientus pasieks greičiau.