Sakoma, kad artritas egzistuoja nuo tada, kai gyvos būtybės įgavo tvirtą kaulinį skeletą. Tačiau, kaip pažymi VUL Santaros klinikų gydytoja reumatologė Dalia Miltinienė, ši liga gali turėti daug skirtingų veidų. Tuo metu kita, išties dažniau vyresnio amžiaus žmones varginanti liga yra artrozė, kitaip – sąnarių nusidėvėjimas.
„Artritas yra sąnario uždegimas, bet tai – labai apibendrintas pavadinimas, nes artritų yra labai daug. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių ir tai apima labai daug skirtingų ligų. Sąnario uždegimui yra būdingas ne tik sąnario skausmas, bet ir sutinimas. Tai – pagrindinis skirtumas.
O artrozė yra sąnario susidėvėjimas. Tai dažniausiai susiję su amžiumi – vyresniems žmonėms pasitaikantis sąnario susidėvėjimo procesas. Dažniausiai ryškaus uždegimo sąnaryje tuo metu nebūna, o pagrindinis požymis yra tai, kad dėvisi sąnario kremzlė ir jį skauda“, – aiškino gydytoja nuotolinės klinikų konferencijos metu.
Svarbu paros metas, kada pasireiškia skausmas
Paklausta, kokie galėtų būti ankstyvieji artrito ir artrozės simptomai, gydytoja akcentavo kelis momentus.
„Pats svarbiausia artrito simptomas yra sąnario skausmas kartu su jo sutinimu. Mums, reumatologams, svarbu, ar tas skausmas žmogų vargina iš ryto, yra rytinis sąnarių sukaustymas, o prasijudinus, prasimankštinus savijauta žymiai pagerėja. Taigi skausmas kartu su sąnario sutinimu, ilgiau užtrunkantis sąnarių sukaustymas, tai būtų gana ankstyvi ženklai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį.
Artrozės gi pirmieji simptomai irgi yra skausmas, bet šiuo atveju jis susijęs su fiziniu krūviu – pailsėjęs žmogus ryte dažniausiai jaučiasi geriau, o blogiausiai paprastai jaučiasi tada, kai daugiau apkrauna sąnarį, jį skauda labiau pavaikščiojus. O po nakties žmogus kaip tik jaučiasi geriau, nėra sutinimo ir sąnarių sukaustymo“, – dėstė D. Miltinienė.
Kas didina riziką susirgti artritu ir artroze?
Gydytojos aiškinimu, kadangi artritas apima labai daug skirtingų ligų, rizika yra skirtinga: vieniems artritams svarbus genetinis paveldėjimas, kitiems – įvairios infekcijos (šlapimo takų, virškinimo trakto, net elementari angina).
„Tretiems artritams, pavyzdžiui, podagrai, gali būti svarbūs mitybos įpročiai. Artrozės atveju pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius. Deja, moteriška lytis yra rizikos veiksnys – jos artrozėmis serga dažniau nei vyrai.
Įtakos turi tam tikri profesiniai veiksniai, pavyzdžiui, jei žmogus dirba sunkų fizinį darbą – yra sportininkas ar šokėjas, sąnariai tada greičiau dėvisi. Taip pat atsiliepia buvusios sąnarių traumos, operacijos, kažkokios deformacijos – tas irgi gali didinti riziką. Dar labai svarbus veiksnys yra nutukimas, nes apkrova sąnariams yra daug didesnė, jei antsvoris didelis“, – kalbėjo reumatologė.
Pasak jos, iš to seka veiksmingos prevencinės priemonės – visų pirma mažinamas kūno svoris, jei yra tokia problema, taip pat svarbu vengti per didelės fizinės apkrovos:
„Jei labai jau intensyviai sportuojame ir jaučiame, kad sąnarius pasportavus skauda, galbūt reiktų persvarstyti krūvius. Jei kažkokios traumos dažniau pasitaiko, reiktų kiek įmanoma vengti bereikalingų operacijų, kažkokių injekcijų į sąnarius.“
Gydytoja kartu konstatavo, kad didesnė tikimybė susirgti yra tiems, kurie turi giminaičių, kurie jau serga sąnarių ligomis, mat polinkis šioms ligoms yra paveldimas.
„Su artroze yra taip pat – ypač per moterišką liniją pastebėta, kad ši liga „keliauja“ iš kartos į kartą. Jei močiutė turėjo dėl pažeistų sąnarių gumbuotas rankas, jos dukra vyresniame amžiuje turės tokius iškraipytus pirštų sąnarius. Taigi polinkis yra paveldimas“, – pridūrė ji.
Net jei skauda, judėti būtina
Vienareikšmiškai tiek kaip svarbiausią prevencinę priemonę, tiek gydymo sudedamąją dalį gydytoja įvardijo pakankamą judėjimą.
Gydytoja pabrėžė, kad net ir ūmaus uždegimo metu gydytojai vis tiek pataria bent šiek tiek judinti sąnarį, kiek įmanoma daryti mankštą – ne per skausmą, kančią, bet bent kažkiek judinti, kad nesivystytų sąnario sustingimas.
Pats svarbiausia artrito simptomas yra sąnario skausmas kartu su jo sutinimu. Mums, reumatologams, svarbu, ar tas skausmas žmogų vargina iš ryto, yra rytinis sąnarių sukaustymas, o prasijudinus, prasimankštinus savijauta žymiai pagerėja.
„Kai skauda, norisi nieko nedaryti, nes skauda, bet reumatologai niekada nepataria visiškai nejudėti. Esant bet kokioms sąnarių ligoms labai svarbus judėjimas, nenorime sąnarių perkrauti, bet šiek tiek apkrauti, judinti, daryti mankštą sąnariams labai svarbu. Tada pagerinama kremzlės mityba, ji geriau maitinasi judesio metu. Taigi mankštintis, vaikščioti yra labai svarbu“, – kalbėjo D. Miltinienė.
Paklausta, ar yra kokie judesiai, kurie vis tik būtų rizikingi, gydytoja sutiko, kad plona yra riba – reikia apkrauti sąnarį, bet jo neperkrauti:
„Turbūt kiekvienas pajaučia, kuris judesys jau sukelia skausmą ir ko nereikėtų daryti. Bet jei žmogus turi rimtų problemų su sąnariais, siūlome vengti tokių sporto rūšių, kurios susijusios su šuoliavimu, šuoliukais.
Pavyzdžiui, tai būtų kad ir krepšinis, futbolas, taip pat tokios sporto rūšys, kurios susijusios su sunkumų kilnojimais. Tuomet patariame daugiau išnaudoti savo kūno svorį, daryti mankštą ant kilimėlio, nenaudojant papildomų svorių, mankšta vandeny galėtų būti tinkama“, – patarė gydytoja.
Kokia mityba palankiausia sąnariams?
Sveikas žmogus, kuris neturi sąnarių problemų, pagal savo fizinį pajėgumą turėtų pasirinkti krūvį, sporto šaką ir nepradėti kažkokio ekstremalaus sporto tam iš anksto nepasiruošęs.
„Pavyzdžiui, neslidinėti, jei nesi prieš tai pasitreniravęs, nebėgti maratono, jei nepraėjai kažkokių treniruočių programos“, – pastebėjo D. Miltinienė.
Paklausta, ar būtų kokia specifinė mityba saugant sąnarius, gydytoja teigė, kad nėra nustatytos kažkokios aiškios dietos sąnarių sveikatai.
„Bet yra tokių duomenų, kad vadinamoji Viduržemio jūros dieta, kurioje yra daug žuvies, santykinai mažiau mėsos, kur daug augalinių riebalų (alyvuogių aliejaus), daržovių, įvairių salotų, pilno grūdo produktų.
Šiuo metu laikoma, kad tokia dieta yra palankiausia sąnarių ligomis sergantiems žmonėms. Bet mityba turi būti visavertė, jei turime antsvorio, mitybą būtinai turėtume reguliuoti. Svarbu visavertė mityba, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų, vitaminas D labai svarbus sąnarių sveikatai, polinesočios riebiosios rūgštys“, – vardijo pašnekovė.
Negydant gresia ir neįgalumas
Gydytoja pasidžiaugė, kad sunkiausiems artritams, sunkiausioms autoimuninėms ligoms gydyti esama labai efektyvių vaistų, deja, to paties negalima pasakyti apie artrozę:
„Nors mokslas labai žengia į priekį ir bando išsiaiškinti procesus, kodėl vyksta ta degeneracija, kol kas nėra išrasta vaistų, kurie tai sustabdytų. Iki šių dienų gydymas yra tik simptominis.“
D. Miltinienės pastebėjimu, jei situacija dėl sąnarių ligos yra labai pažengusi darosi sunku kasdien funkcionuoti, jau įsijungia traumatologai-ortopedai ir gali protezuoti sąnarį.
„Bet tai – jau paskutinis gydymo būdas, pirmiau reiktų išbandyti vaistus, įvairias kitas nemedikamentines priemones – tą pačią mankštą, judėjimą, fizioterapines procedūras“, – kalbėjo reumatologė.
Kai skauda, norisi nieko nedaryti, nes skauda, bet reumatologai niekada nepataria visiškai nejudėti. Esant bet kokioms sąnarių ligoms labai svarbus judėjimas, nenorime sąnarių perkrauti, bet šiek tiek apkrauti, judinti, daryti mankštą sąnariams labai svarbu.
Ji priminė ir paprastus, bet efektyvus artrozės gydymo būdus, kuriuos dažniausiai gali paskirti šeimos gydytojas:
„Kas tikrai yra tinkama ir ištirta, kad veikia – tai yra tepalai su nuskausminančiais vaistais. Atrodytų gal juokinga, bet iš tikrųjų artrozės gydymui tai tinkamas gydymas. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo irgi efektyviai veikia. Įvairios fizioterapinės procedūros – mankštos, masažai, šildymas, kaip kuriems žmonėms šaldymas labiau patinka, įvairios vonelės rankoms.“
Tuo metu įvairiomis inovatyviomis injekcijomis siūlė nesižavėti, nes kai kuriai atvejais jos gali daugiau pakenkti nei padėti ir aiškaus įrodymo dėl efektyvumo neturime. „Kaip tai gali pakenkti? Kiekvienos injekcijos metu rizikuojame įnešti infekciją į sąnarį, tai jau būtų labai bloga komplikacija. Bet kokios injekcijos gali didinti artrozės riziką, gali pagreitinti progresavimą“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Negydant gresia ir neįgalumas
Ji įspėjo, kad varginant sąnarių skausmams į juos reaguoti laiku labai svarbu, mat vėliau procesai gali būti negrįžtami.
„Nes kai kuriais atvejais artrito gydymą kuo anksčiau pradėti yra svarbu. Tad jei sąnariai sutinę, skatiname kaip greičiau kreiptis į gydytoją. Ilgainiui negydant ligos atsiranda sąnarių deformacijos, kai sąnariai sutinę, žmogui ne tik sunku eiti į darbą, bet susišukuoti, išsivalyti dantis, net pačiam pavalgyti. Galima įsivaizduoti, kaip tuomet nukenčia gyvenimo kokybė.
Ilgalaikis uždegimas kenkia visam organizmui – kenčia širdies ir kraujagyslių sistema, inkstai, kepenys, plaučiai. Turime tam tikrą galimybių langą, kai artritą turime pradėti gydyti kuo anksčiau – jei uždelsime keletą mėnesių, net metų, pokyčiai gali būti negrįžtami ir vėliau gydant žmogus jau gali likti neįgalus.
Tas gali labai greitai išsivystyti, bet liga ligai nelygu, yra labai skirtingų artritų, daugiau čia kalbame apie autoimuninius uždegiminius artritus, jie nėra labai dažni, bet patys pavojingiausi, todėl norime, kad žmonės suklustų ir patys ieškotų pagalbos“, – akcentavo D. Miltinienė.
