Sveikata

Retos ligos diagnozuojamos vienetams, tačiau nė vienas nežino, ar nepaklius į tų žmonių grupę. Retas ligas atpažinti sunku, mat jų yra daug, juolab pasireikšti jos gali įvairiai, todėl iki diagnozės gali tekti nueiti ilgą kelią – 5–6 metus. Ar esama pavojaus ženklų, kurie leistų įtarti retą ligą?  Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė gydytoja genetikė dr.

Mėgstate piktnaudžiauti garsu naudodami ausines ar nevengiate leisti laiko triukšmingoje aplinkoje? Gydytojai įspėja, kad tampyti liūto už ūsų nevertėtų – kol klausos praradimas nesiekia 30 proc., to galima visai nejausti. Negana to, klausai sutrikus staiga būtina ieškoti pagalbos, ji gali ir nebesugrįžti. Medikų teigimu, klausos sutrikimai tampa vis aktualesne sveikatos problema. Ir nors įprastai natūraliai klausa prastėja su amžiumi, nuo problemų su klausa neapsaugotas nė vienas.

Naujausi duomenys apie moksleivių sveikatą glumina – per pastaruosius 30 metų jų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai suprastėjo beveik trečdaliu, o raumenų jėga – maždaug 15 proc. Kas nutiko ir kaip pagerinti situaciją? Tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių ištvermę, fizinį aktyvumą, raumenyną tyrinėjantis Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad šie rodikliai ženkliai suprastėję.

Praėjusią savaitę nuo gripo mirė devyni žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Po vieną iš mirusiųjų priklausė 50–59 metų, 60–69 metų ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupei, dviema mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79 metų, keturiems – nuo 80 iki 89 metų. Septyni iš jų buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 58 asmenys. Mirusiųjų nuo COVID-19 praėjusią savaitę nebuvo registruota.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse gydytas retas Spragtuko sindromas, pasitaikantis vienam iš milijono žmonių. „Ši būklė išsivysto, kai kairioji inksto vena yra suspaudžiama tarp aortos ir viršutinės pasaitinės arterijos, dėl ko sutrinka kraujo nutekėjimas.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams sirgti dažnai – normalu.  Kodėl yra svarbu ligą imti valdyti kuo anksčiau ir kaip reaguoti vos susirgus, žiūrėkite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pulmonologė ramino esą tai, kad vaikai dažnai serga, reikia priimti kaip normalų dalyką, kaip realybę.

Tarsi fantastinio filmo siužetas – mokslininkai Vilniuje 3D technologija kuria dirbtinį inkstą, kurį ateityje galės atsispausdinti kiekviena ligoninė. Tiesa, 3D technologija atspausdinto inksto dar teks palūkėti. Specialistai jau sukonstravo tam tikslui tinkamą lazerį, o juo atspausdintą dirbtinę odą dar šią vasarą gydytojai veterinarai naudos operuodami šunis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prasidėjus pavasariui dažnas pradeda ruošti kūną vasarai. Ir nors saugiausias ir efektyviausias būdas tai padaryti – palaipsniškas fizinio aktyvumo didinimas ir subalansuota mityba, norėdami rezultatą pasiekti greičiau, žmonės neretai imasi dietų. Tačiau gydytojas įspėja, kad jos ilgalaikių rezultatų greičiausiai pasiekti nepadės.

Robotai humanoidai tapo dar pažangesni nei bet kada anksčiau ir jau gali itin tiksliai atkartoti žmogaus judesius. Mokslininkai sako, kad jie jau greitai galėtų tapti puikiais slaugytojų asistentais ligoninėse, nes gali nuskaityti žmogaus emocijas, atlikti įvairiausius darbus. Tiesa, tokias naujoves labai skeptiškai vertina ir pačios slaugytojos, ir ypač senjorai, kurie sako, kad senatvėje ir ligos patale pats svarbiausias dalykas yra žmogiškasis kontaktas.

Nors kalendorinė žiema baigėsi, gripas ir kiti virusiniai susirgimai dar nenori paleisti žmonių. Dar prieš savaitę sumažėjęs bendras sergamumas vėl ūgtelėjo, daug gyventojų vaduojasi iš ligos patalo. Medikė gi įspėjo, kad neapdairus gydymasis, atrodo, eilinėmis priemonėmis, gali baigtis ir labai liūdnai. Turbūt nerasime žmogaus, kuris nežino to nemalonaus jausmo, kai staiga užklumpa gerklės skausmas, kosulys, sloga, o kylanti temperatūra paguldo į patalą.

Dėl išaugusio sergamumo viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis Prienų ligoninėje laikinai uždraustas pacientų lankymas. „Šiuo metu dėl padidėjusio sergamumo viršutinių kvėpavimo ligų infekcijomis neleidžiamas lankymas visuose ligoninės skyriuose“, – Eltai patvirtino Prienų ligoninės administracija, tikindama, kad kol kas nėra žinoma, kiek laiko toks ribojimas tęsis. Praėjusios savaitės pradžioje apie uždraustą pacientų lankymą pranešė ir Rokiškio rajono ligoninė.

Infekcinių ligų valdymas skiepais laikomas vienas svarbiausių medicinos išradimų. Lietuvoje galioja vaikų skiepijimo kalendorius, pagal kurį vaikai yra skiepijami nemokamai. Tačiau ne visi žino, kad nuo dalies ligų reikėtų persiskiepyti ir suaugus – dalis šių vakcinų taip pat yra nemokamos. Nors daug pagrindinių vakcinų įskiepijama dar vaikystėje ir paauglystėje, nuo tokiu ligų kaip difterija, kokliušas, stabligė rekomenduojama skiepytis maždaug kas dešimtmetį.

Pavasarį, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje, padidėja rizika susižeisti ir užsikrėsti reta, tačiau dažnai mirtina liga – stablige. Net nedidelis sužeidimas, pavyzdžiui, įpjovimas ar įdūrimas užterštu įrankiu, gali leisti stabligės bakterijoms patekti į organizmą, ypač tada, kai oda yra pažeista. Kad išvengtumėte šios pavojingos infekcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina vyresnius nei 25 metų amžiaus asmenis pasirūpinti skiepais nuo stabligės.

Pastaruoju metu stebimas ryškus apsauginių priemonių pardavimų augimas. Palyginus 2024 ir 2025 metų vasario mėnesio duomenis, vienkartinių apsauginių kaukių pardavimai išaugo daugiau nei 50 proc., pastebi vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovai. Jų teigimu, viena iš priežasčių – pernai sergamumas gripu ir kitomis virusinėmis ligomis vasario mėn. jau buvo mažėjimo stadijoje, o šiemet fiksuotas jo augimas, rašoma pranešime spaudai.

Termometrų stulpeliams šokus į viršų Lietuvoje vėl susidarė nepalankios meteorologinės sąlygos, todėl išaugo oro tarša. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos agentūra, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas daug kur šalyje. „Didžiausios valandinės kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šįryt fiksuojamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje“, – skelbia agentūra.

Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų – galime rasti ne tik keliasdešimt skirtingų multivitaminų gamintojų, bet ir tokių, kurie žada amžiną jaunystę ar akimirksniu „sudegintus“ nereikalingus kilogramus. O kur dar įvairios kasmet pasirodančios maisto papildų mados. Matant tokią galybę įvairiausių vitaminų, neretai gali kilti klausimas – galbūt iš tikrųjų mums jų tiek reikia.

Ne tik šaltuoju sezonu galima susidurti su nemaloniomis problemomis – prarastu balsu ir gerklės skausmu. Tai gali būti ne tik peršalimo, bet ir balso stygų pertempimo ar virusinės infekcijos pasekmė. Nors tokiu atveju gydytojai pataria tausoti balsą ir nešnekėti, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pastebi vieną gudrybę, kurią daro žmonės. Ji antrina gydytojams ir rimtai perspėja – praradus balsą jokiu būdu negalima šnabždėti.

Prasidėjęs pavasaris – tikras rojus virusams, ypač tarp vaikų. Darželiuose ir mokyklose infekcinės ligos plinta itin sparčiai – kosint, čiaudint ar per neplautas rankas. Situaciją dar labiau apsunkina šildymo sezonas: sausas patalpų oras išsausina kvėpavimo takų gleivinę, todėl virusams tampa dar lengviau įsitvirtinti. Plačiau apie vaikų virusines infekcijas, jų gydymo būdus ir prevenciją pasakoja Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Agnė Jankūnaitė. „Net 80–90 proc.

Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę, tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių, lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų neišeinant iš namų.

Pakalbėkime apie pagrindines mažylių odos priežiūros taisykles – ką reikėtų žinoti, kad ji visuomet būtų sveika ir graži? Juk ne be reikalo sakoma, kad mažylio užpakaliuko oda – tai rodiklis, kaip juo rūpinamasi. Žinoma, nereikėtų šio posakio suprasti tiesiogiai, nes kūdikių odos savybės skiriasi, tačiau teisinga jos priežiūros rutina be abejonės padeda išlaikyti kūdikių odelę ne tik sveiką ir gražią, bet ir puikiai atliekančią normalias savo funkcijas.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) atidarytas Miego centras, kuriame pacientams bus teikiamos pažangios miego sutrikimų diagnostikos ir gydymo paslaugos. Čia ypatingą dėmesį specialistai skirs vienai iš miego sutrikimų formų – miego apnėjai.

Trečiadienį Prancūzija įspėjo vengti lieknėjimą žadančių maisto papildų, kurių sudėtyje yra atogrąžų augalo Garcinia cambogia (kambodžinės garcinijos) po to, kai buvo gauta pranešimų apie retus, bet sunkius šalutinius poveikius, įskaitant vieną mirties atvejį. Kambodžinės garcinijos auga Indijoje ir Pietryčių Azijoje, o jų vaisiai primena moliūgus.

Staigus šilumos pliūpsnis ankstyvą pavasarį daug tautiečių ja pasidžiaugti išgins iš namų. Ekspertai tuo metu įspėja, kad erkės jau aktyvios, tad būtina tiek tinkamai pasiruošti leidžiant laiką gamtoje, tiek pasirūpinti ilgalaike apsauga nuo šių parazitų platinamų ligų. Erkinis encefalitas – klastinga liga ne tik dėl sunkios ūminės būklės, bet ir dėl galimų ilgalaikių pasekmių.

Prasideda ilgai laukti Alytaus ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukcijos ir naujojo priestato statybos darbai, todėl nuo kovo 5 d. pacientai į šį skyrių patekti galės pro kitą įėjimą – esantį priešais ligoninės automobilių stovėjimo aikštelę Vakaro gatvėje. Laikinasis praėjimas yra pritaikytas ir judėjimo negalią turintiems pacientams. Ant lauko durų yra ryški ir aiški nuoroda, žyminti prieigas į Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių.

Nutukimas yra viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos sutrikimų, kuris sparčiai plinta tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Tai lėtinė liga, kuri lemia daugelio kitų susirgimų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei sąnarių pakitimai, vystymąsi. Nutukimo mastas pasaulyje nuolat didėja, todėl tampa būtina ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią jo plitimui ir mažinti jo sukeltas pasekmes.

„Laba diena, prašau ėsti“. Kaip reaguotumėte išgirdę kokį kvietimą? Klausos sutrikimų turintys, tačiau jų nesprendžiantys žmonės į panašias situacijas patenka dažnai, nes nusilpus klausai nukenčia kalbos suvokimas ir gali visiškai pasikeisti girdimų žodžių prasmė. Tam, kad nepamirštume klausos svarbos ir skirtume didesnį dėmesį klausos sveikatai kovo 3-ąją dieną yra minima Pasaulinė klausos diena.

Skrandžio vėžys – penktas dažniausias vėžinis susirgimas visame pasaulyje, kasmet nusinešantis šimtus tūkstančių žmonių gyvybių. Viena pagrindinių šios ligos priežasčių – negydoma H. pylori infekcija. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė įspėja, kad beveik 80 proc. šia bakterija užsikrėtusių žmonių gali gyventi ne vienerius metus ignoruodami simptomus ir tyliai platindami užkratą kitiems.

Gripui ir kitoms ūmioms respiracinėms infekcijoms nesitraukiant iš Lietuvos šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalino patarimu, kaip reaguoti ir gydytis, jei pradėjote staiga karščiuoti ir kada gali grėsti plaučių uždegimas. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad sergamumas virusinėmis ligomis šalyje nemažėja. Žmones dažnai ypač gąsdina, jei aukšta temperatūra užsitęsia.

Atėjus pavasariui, po ilgo šaltojo sezono, organizmas neretai siunčia signalus, kad jam trūksta gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Dėl sumažėjusio saulės šviesos kiekio, mažesnio fizinio aktyvumo ir šviežių produktų stygiaus daugelis jaučiasi pavargę, o imunitetas gali būti susilpnėjęs. Norint išvengti energijos trūkumo, peršalimo ligų ir nuotaikų svyravimų, būtina pasirūpinti tinkama mityba, vitaminų pusiausvyra, fiziniu aktyvumu bei grūdinimusi, rašoma pranešime spaudai.

Žmogaus papilomos virusas yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Ekspertai pabrėžia, kad vakcina nuo jos yra veiksminga prevencinė priemonė, galinti padėti išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitų sunkių ligų. Tačiau nors vakcinacija nemokama ir visiems prieinama, Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais – visuomenės informuotumu, mitais ir nepakankamu skiepijimosi mastu.

Šiemet įsigaliojęs naujausias Kompensuojamųjų vaistų kainynas, prognozuojama, sukels dar daugiau nepatogumų šalies gyventojams: mažėja į jį įtrauktų vaistinių preparatų skaičius. Dėl to dar daugiau Lietuvos gyventojų turės keisti savo gydymą. Kaip komentuoja Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) vadovė Genutė Voverienė, reikalingų vaistų skaičiaus mažėjimas – tebesitęsianti vaistų bazinių kainų įšaldymo pasekmė.

Nors jau matome kalendorinį pavasarį, ligos nesitraukia, o noras artėjant šiltajam metų laikui dar ir gražiai atrodyti, atsikratyti nereikalingų kilogramų gali nualinti organizmą ir ne tik nepagerinti savo išvaizdos ar savijautos, bet dar ir susirgti. Išsamiai apie siaučiančias ligas, vitaminų trūkumą, grįžtantį alergijų sezoną, dietas ir jų poveikį – naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Vasario 24 d.–kovo 2 d. (9-ąją šių metų savaitę) lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu, taip pat ir COVID-19 liga bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst.

Daugelis vis dar mano, kad kruopščiai išsivalę dantis šepetėliu ir pasta jau padarė viską, ko reikia burnos higienai. Tačiau vien to tikrai nepakanka – tarpdančiuose, ant liežuvio ir dantenų linijoje lieka maisto likučių bei bakterijų, galinčių sukelti ėduonį, dantenų uždegimus ir kitas problemas. Kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų ir užtikrinti visapusišką dantų priežiūrą – savo įžvalgomis dalijasi VIC odontologijos klinikų Kaune gydytoja odontologė Aušra Gudžinskienė.

Kovo 3-iąją minima Tarptautinė ausų ir klausos diena primena, kokia svarbi yra klausa mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau ne visi turi galimybę aiškiai girdėti – klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Laimei, šiuolaikinės technologijos suteikia sprendimų – gydytojų parinkti klausos aparatai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę net 95 proc. pacientų.

Kovas – tai laikas, kai bunda ne tik gamta, bet ir mes patys. Po žiemos daugelis susiduriame su energijos stygiumi ir nusilpusiu imunitetu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė paaiškina, kokios priežastys žiemą galėjo lemti nuovargį ir didesnį polinkį sirgti, o svarbiausia – dalijasi naudingais patarimais, kaip susigrąžinti jėgas bei sustiprinti imunitetą, rašoma pranešime spaudai.

Medicinos mokslo pasaulyje įvyko reikšmingas proveržis gydant retą genetinę ligą – pirminę 1 tipo hiperoksaluriją. Iki šiol vienintelė veiksminga šios ligos gydymo galimybė buvo kepenų ir inkstų transplantacija. Tačiau šiuolaikinė medicina žengė didelį žingsnį į priekį – atsirado naujas vaistas lumasiranas, leidžiantis efektyviai gydyti ligą be sudėtingų chirurginių intervencijų.

Premjero Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė savo kadencijos metu sieks susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius bei šiuo metu neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus, taip pat pritraukti daugiau šiame sektoriuje dirbančių užsieniečių.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo medikų bendruomenėje ilgai laukti pokyčiai – įteisinta galimybė atsisakyti teikti planinę arba net atidėti skubios pagalbos teikimą, jei pacientas agresyvus ir kelia pavojų kito gyvybei. Pacientams gi teks nenustebti išgirdus įspėjimą apie medikų naudojamą balso ir vaizdo įrašymo įrangą. Dar prieš kurį laiką įvairių sričių medikai dalinosi, su kuo tenka susidurti darbe.

Sėdime lyg ant tiksinčios bombos – taip medicinos specialistai apibūdina situaciją dėl augančio bakterijų atsparumo antibiotikams. Medikai dėl neatsakingo pacientų elgesio griebiasi už galvų ir pasakoja jau dabar susiduriantys su pacientais, kuriems padėti nebėra efektyvių vaistų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.

Medikai įspėja – vis daugiau nerūkančių žmonių suserga plaučių vėžiu. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 20–30 metų didžioji dalis šia onkologine liga sergančių žmonių bus nerūkantys. Pasak medikų, tam įtakos turi klimato kaita bei oro tarša – kietosios dalelės, kurias sukelia statybų darbai, automobiliai, prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, pažeidžia ląsteles ir gali sukelti plaučių vėžį. O oro kokybė Lietuvoje prastėja.

7 metus ieškojusi, kodėl jos vaikus nesiliauja varginti nemalonūs simptomai, gydytoja Indrė Misiūnienė atrado netikėtą dalyką. Ji teigė atradusi, kad sveikatos sutrikimus nulėmė toksinių metalų susikaupimas organizme. Retai diskutuojamas, bet šiandienos pasaulyje itin aktualus klausimas – sunkieji metalai žmogaus organizme. Tokie metalai kaip švinas, gyvsidabris, kadmis gali patekti į mūsų organizmą pačiais įvairiausiais būdais – per maistą, vandenį, orą ar net kosmetiką.

Atėjus kalendoriniam pavasariui gyventojai vaistinėse vis dar įsigyja preparatų nuo peršalimo ir gripo. Nepaisant to, daugelį kamuoja ir energijos trūkumas, lėtinis nuovargis, mieguistumas bei nuotaikų svyravimai – vaistininkai tvirtina, kad gyventojai artėjant šiltesniems orams pamiršta rūpintis savo imunitetu, todėl pasireiškia avitaminozė.

Smurto aukas ginantys nevyriausybininkai pratrūko – kiek gali tęstis netvarka su teismo psichiatrų ekspertizėmis? Seksualinę prievartą ar smurtą patyrę vaikai teismo psichiatro ekspertizės laukia nuo kelių mėnesių iki metų. Per tą laiką ir svarbias detales pamiršta, ir apgijusias dvasios žaizdas po metų atėję pas ekspertą iš naujo turi draskyti. Ekspertizes atliekančios tarnybos vadovas teisinasi – trūksta darbuotojų, o jiems samdytis nėra pinigų.

Nors stuburo išvarža anksčiau dažniau buvo nustatoma vyresnio amžiaus ir sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms, gydytojai konstatuoja, kad laikai keičiasi. Vis dažnesni svečiai jų kabinetuose jauni pacientai, kurie išvaržas „užsidirba“ kaip tik pakankamai nejudėdami. Kaip pasakoja VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Jevgenijus Skuryginas, dabar būtent dirbantieji sėdimą darbą sudaro net didesnę pacientų dalį.

Ar prie šeimos gydytojų bei specialistų kabinetų nusidriekusias ilgas eiles išgelbės nuotolinės pacientų konsultacijos ir gydytojo skambučiai? Naujoji sveikatos apsaugos ministrė, sako, kad telemedicina sumažintų eiles iki 70 procentų. Opozicija atsikerta, jog vyresnio amžiaus žmonėms sudėtinga naudotis technologijomis, o telemedicina neatstos gyvo kontakto su pacientu. Marijampolės poliklinikoje šurmuliuoja pacientai, laukia savo eilės pas gydytojus specialistus ir šeimos gydytojus.

Prieš kelis metus užgriuvusi COVID-19 pandemija net keliems sezonams gerokai paveikė sergamumą ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų – ir gripu. Kai kam atrodė, kad jis net buvo „dingęs“. Išties toks pasvarstymas jau turi pagrindo – taip sutapo, kad būtent prasidėjus pandemijai viena B gripo padermė išties išnyko. Be to, naują nerimą kelia paukščių gripo protrūkiai.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – nematomas, bet kelia labai didelį pavojų. Skaičiuojama, kad dėl ilgalaikio jų poveikio Lietuvoje vidutiniškai miršta 77 asmenys 100 tūkst. gyventojų. Gydytojai gi įspėja, kad augantis oro užterštumas stipriai prisideda prie ligų paūmėjimo ir išsivystymo.  Vasario 27 d. duomenimis, šalyje toliau stebimas padidėjęs oro užterštumas – kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija daugelyje stotelių viršija leistinas ribas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, kurio metu buvo prarastas asmenų, kurie 2021 m. ir 2022 m. sirgo užkrečiamosiomis ligomis, duomenų konfidencialumas. Pažeidimas įvyko 2023 m. kovo mėnesį. Šiuo pranešimu viešai informuojami asmenys apie šį pažeidimą, kylančią riziką bei priemones, kurių jie turėtų imtis, kad sumažintų galimas neigiamas pasekmes. Individualūs pranešimai asmenims nebus siunčiami.