Sveikata

Gyventi sveikai ir kuo ilgiau nori dažnas, tačiau neretai patingi į tai įdėti pastangų. Tuo įsitikinusi farmacininkė Eglė Pavydė, akcentuodama, kad nėra stebuklingos ilgaamžiškumo tabletės maisto papildų pavidalu, tačiau yra būtini elementai, kurie gali padėti užtikrinti gyvenimo trukmę ir kokybę.

Rudens ir mokslo metų pradžia neatsiejama ir nuo laukiančio didesnio ligų, kurios plinta vaikų kolektyvuose, pakilimo. Viena tokių nemalonių ligų – niežai, sergamumas kuriais šiemet gerokai išaugęs. Šalyje stebimas nemažas sergamumo niežais pakilimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet per 7 šių metų mėnesius jau fiksuotas 1671 niežų atvejis, kai pernai per tokį patį laikotarpį – 376 atvejai. Štai vien liepos mėnesį buvo užregistruoti 193 susirgimai niežais.

Nuo sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai – neturint galiojančios vairuotojo pažymos vairuoti nebus galima, mat vairuotojo pažymėjimas negalios. Asmenų, kurių pažyma negalioja ar nustos galioti iki metų pabaigos dar yra 163 tūkst. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.

Daugiau nei 5,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių tyrimas atskleidė, kaip atrodo ilgasis COVID-19 jauniems žmonėms. Nustatyta aiškių skirtumų tarp jaunesnių vaikų ir paauglių, o dabar tyrėjai apibendrino įvairius galimo ilgojo COVID-19 rodiklius kiekvienai grupei, skelbia portalas „IFL Science“. „Mūsų tyrimas yra vienas pirmųjų tokio pobūdžio tyrimų, kuriame apibūdinami ilgojo COVID-19 simptomai įvairių amžiaus grupių vaikams ir sukuriama priemonė, padedanti nustatyti tuos, kurie...

Šiemet sergančiųjų erkiniu encefalitu kone dvigubai daugiau nei pernai, o mirė 6 žmonės. Tai – tris kartus daugiau nei pernai. Tačiau žmonės neskuba skiepytis nuo šios sunkios ligos. Nuo rugsėjo nemokamai gali skiepytis žmonės nuo 50 iki 55 metų – gydytojai tikėjosi besiskiepijančių antplūdžio, bet ateina vienas kitas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vilnietis Rimas erkiniu encefalitu susirgo prieš porą metų. Pirmuosius ligos požymius dar galėjo kentėti.

Lazdijai išgyvena netektį – mirė ilgametis gydytojas chirurgas Jonas Edvardas Juodis. Žinia apie tai penktadienio rytą pasidalino Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Vilma Danauskienė. „Šįryt netekome ilgamečio Lazdijų gydytojo, buvusio Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Jono Edvardo Juodžio“, – pranešė ji socialiniame tinkle.

Gydytojų pritraukimas į regionus tampa vis didesniu galvos skausmu, tad savivaldybės atvykstantiesiems ryžtasi pasiūlyti itin įspūdingas sumas. Štai Alytaus savivaldybė ką tik paskelbė iš karto į rankas jaunam gydytojui siūlantis net 30 tūkst. eurų. Tiesa, ilgamečiams toje pačioje įstaigoje dirbantiems gydytojams tokie pasiūlymai kitą kartą pasirodo kaip akibrokštas.

Naujausio Eurobarometro tyrimo duomenimis, kovojant su rūkymu Lietuva juda priešinga kryptimi negu Europos Sąjunga (ES). Lyginant 2021 ir 2024 metais paskelbtų tyrimų duomenis, paaiškėjo, kad rūkymo mastai Lietuvoje išaugo iki 29 procentų (1 proc. punktu), o vertinant bendrą ES statistiką rūkymas mažėjo 1 procentiniu punktu iki 24 procentų.  Nuo 2020 m. dalis respondentų teigiančių, kad niekada nerūkė, padidėjo 14-oje ES šalių.

Fizinis aktyvumas yra nepamainoma dalis sveikam vaiko formavimuisi. Sportas stiprina raumenų būklę, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei didina ištvermę. Be to, jis gerina koordinaciją ir judesių motoriką, o šie veiksniai labai svarbūs vaiko raidai, ypač jaunesniame amžiuje. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai – gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien kai kuriose oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore, kuri siejama su pakeltąja tarša (dulkės pakeliamos nuo išdžiūvusių ir nešvarių gatvių, kelkraščių, taip pat dėl vykstančių statybos darbų). Todėl NVSC specialistai jautresniems gyventoj...

Vasara – šviežių daržovių ir vaisių sezonas, kurio metu organizmas užkraunamas natūralių vitaminų doze. Tačiau gamtos gėrybės turi ir tamsiąją pusę. Valgant neplautas, šviežias daržoves ir vaisius, didėja rizika užsikrėsti parazitais. Pasak ekspertų, lietuviai nelinkę tikrintis nuo parazitų, o tai daryti vertėtų. Pastarieji žmogaus kūne gali gyventi ištisus metus ir iš lėto trikdyti gyvybiškai svarbių organų veiklą.

Klaipėdoje netrukus bus steigiamas Dienos paliatyviosios pagalbos centras vaikams, be to – pagerės mobilių komandų, teikiančių ambulatorines slaugos paslaugas pacientų namuose, aprūpinimas, skelbia Klaipėdos miesto savivaldybė. Naujos finansavimo galimybės atsivėrė Klaipėdos miesto savivaldybei su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašius sutartį dėl projekto „Ilgalaikės priežiūros dienos centro įrengimas ir mobilių komandų aprūpinimas įranga Klaipėdos mieste“ įgyvendinimo.

Rugsėjo 4 dieną Antakalnio poliklinikos direktorės pareigas pradeda eiti dr. Audronė Juodaitė Račkauskienė, pranešė gydymo įstaiga. Pirmąją darbo dieną A. Juodaitę Račkauskienę poliklinikos administracijos darbuotojams pristatė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė. „Labai džiaugiuosi, kad prie darnaus Antakalnio poliklinikos kolektyvo prisijungia A. Juodaitė Račkauskienė, kuri turi sukaupusi didžiulę patirtį medicinos vadybos srityje.

Vykdant reorganizaciją Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika atleidžia 43 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba (UŽT). Anot tarnybos, daugiausiai atleidžiama slaugytojų  – 13, gydytojų odontologų padėjėjų – 7, gydytojų specialistų, tokių kaip endodontologai, ortodontai, burnos, veido bei žandikaulių chirurgai – 6 bei radiologijos technologų – 4. UŽT teiga, kad dalis darbuotojų pasirinko nutraukti darbo santykius po to, kai Žalgirio klinika prijungta prie Vilniaus universiteto l...

Per pirmąjį šių metų pusmetį atlikta per 37,4 tūkst. kraujo donacijų, šis skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik 2 tūkst., rodo Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys. Anot centro trečiadienį išplatinto pranešimo, tuo pačiu metu pernai donacijų buvo 35,6 tūkst., o 2022 metų pirmąjį pusmetį jų atlikta beveik 32,3 tūkstančio. NKC ekspertų vertinimu, ta yra didžiulis šuolis.

Jūros vanduo – tikrai ne paprastas druskos tirpalas, kurį galime pasigaminti namuose. Jame be natūralios jūrinės kilmės natrio chlorido yra ir kitų mineralų bei mikroelementų, kurie gali papildomai padėti palaikyti gerą gynybinę nosies gleivinės funkciją.

Nors kiekvienas žmogus susiduria su plaukų slinkimu, tai tampa ypač nemalonu, kai plaukai pradeda slinkti tiek, kad tai tampa rimta problema. Šis reiškinys gali būti sukeltas įvairių veiksnių, tokių kaip netinkama mityba ar stresas. Jei pastebėjote, kad jūsų plaukai slenka daugiau nei įprasta, svarbu imtis priemonių, kad sustabdytumėte šį procesą.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, į savivaldybei pavaldžias gydymo įstaigas dirbti atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams bei rezidentams iškart bus sumokama 30 tūkst. eurų į rankas. Finansinę paramą nuo šiol gaus ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantys rezidentai. Savivaldybė praneša, kad iki šiol atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams trejus metus buvo mokama po 10 tūkst. eurų į rankas kasmet.

Nors pastaruoju metu skelbiama apie pakilusius COVID-19 susirgimo atvejus, ši infekcija daug kam jau atrodo kaip tolimas baisus sapnas. Vis tik vien per vasaros tris mėnesius ši liga nusinešė 16 žmonių gyvybes: 9 jų fiksuotos per rugpjūtį, 5 – liepos mėnesį.

Pokyčiai sveikatos sektoriuje: Vilniuje veikianti Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika nuo antradienio tapo Santaros klinikų filialu. Po sujungimo Sveikatos apsaugos ministerija tikisi geresnių finansinių rezultatų ir kokybiškesnių paslaugų.

Raumenų skausmas – tai raumeninių skaidulų pažeidimo požymis. Šiose skaidulose dėl tam tikrų priežasčių gali atsirasti mikro įtrūkimų, o sunkesniais atvejais gali susiformuoti ir rimtų įplyšimų, kai pažeistą vietą tenka operuoti.

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Nuo rugsėjo 5 d. įsigalioja medicinos pagalbos priemonių kompensavimo pakeitimai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak jos, taip tikimasi pagerinti enterinį maitinimą gaunančių ir diabetu sergančių pacientų priežiūrą.

Nuo šiol pacientai, turintys Lietuvoje išrašytus elektroninius receptus, vaistų galės įsigyti ne tik Latvijoje bei Lenkijoje, bet ir Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Estijoje. Kaip praneša Registrų centras, nauja tvarka taip pat leis ir minėtų šalių gyventojams įsigyti receptinių vaistų Lietuvoje. „Pacientai jau gali keliauti į šešias šalis nesijaudindami, kad nutrūks Lietuvoje jiems paskirtas gydymas vaistais.

Vieni gyventojai į gydytojus žiūri kaip į tuos, kurie aria per 3, 5 ar dar daugiau darboviečių tam, kad užsidirbtų orią algą, dėl to neretai ir perdega.

Nors prekių lentynos parduotuvėse lūžta nuo produktų pasirinkimo, mitybos specialistai ir mokslininkai toli gražu nepataria visko aklai dėti į lėkštę. Į sveikos mitybos subtilybes besigilinanti biochemijos mokslų daktarė Indrė Aleknavičienė atskleidė, kaip maitinasi pati, kad jaustųsi sveika ir darbinga.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) neseniai paskelbus, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje kilęs I „b raupų“ (angl. „mpox“) viruso protrūkis tapo tarptautinio masto nepaprastąja padėtimi visuomenės sveikatai, nesunku pajusti bauginantį dežavu jausmą. Vos daugiau nei prieš ketverius metus ta pati agentūra apibūdino COVID-19 kaip „rimčiausią“ kada nors buvusią ekstremalią situaciją sveikatos apsaugos srityje.

Stabligė yra sunki ir dažnai mirtina infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani. Šios bakterijos randamos dirvožemyje, dulkėse, trąšose ir kitose aplinkos dalelėse. Užsikrėsti stablige galima per sužeidimus, įpjovimus ar bet kokius odos pažeidimus, kai į žaizdą patenka šių bakterijų sporų. Infekcija vystosi, kai sporos pradeda gaminti nuodingą baltymą, kuris stipriai pažeidžia nervų sistemą, sukelia raumenų spazmus ir gali baigtis kvėpavimo sustojimu ar net mirtimi.

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–55 metų (imtinai) amžiaus gyventojai galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių, o šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.  „Kadangi nemažai ligos atvejų baigiasi darbingumo praradimu, pirmiausia siekiama apsaugoti darbingo amžiaus žmones.

Ar gali nuo kiaušinių didėti cholesterolis? „Gali, bet priklauso nuo sumos“, – taip atsako gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, pats pusryčiams kasdien suvalgantis po 3 kiaušinius. Apie mitybą, nutukimo gydymą ir ketogeninę dietą papasakojęs gydytojas pasidalino ir savo asmeninė patirtimi. Paklaustas, ką prieš atvykdamas į pokalbį valgė, dietologas pasakojo, kad jo rytas praktiškai visada prasideda tradiciškai ir nesikeičia labai ilgus metus.

Net ir esant šiltiems orams galima susirgti. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir vaistininkė Jovita Aleknienė papasakojo apie gerklės skausmą ir atsakė, ar gerti karštą arbatą norint pasveikti yra tikrai naudinga.  Kaip laidoje pasakojo A. Unikauskas, žmonės yra pripratę, kad jei tik suskausta gerklę, iš karto puolame gerti arbatą. Ir geriame ją kiek įmanoma karštesnę.

Gydytojas atskleidė, kad tarp žmonių padaugėjo vėžinių susirgimų, ir teigė, kad kiekvienas naujas į jų kliniką atvykęs pacientas yra jaunesnis nei 45 metų. Daktaras Nicholas DeVito, Šiaurės Karolinos (JAV) Djuko universiteto onkologas, teigė, kad jis ir jo kolega pastaraisiais metais pastebėjo pokytį tarp žmonių, įeinančių pro jų klinikos duris. Daktaras teigia, kad klinikoje lankosi vis daugiau jaunesnių žmonių, susirgusių dėl nesveiko maisto. Beveik 75 proc.

Su amžiumi vis labiau grasinantis kraujagyslių kalkėjimas – itin pavojinga būklė. Laiku jos negydant galima sulaukti negrįžtamų padarinių sveikatai. Deja, simptomus, kad kažkas negerai, pacientai jaučia ne visada. Kiti gi vedini baimės laukia tiek, kad gydymas tampa bevaisis. Venos, arterijos, kapiliarai – visas žmogaus kūnas yra išraizgytas kraujagyslėmis. Visas jas sujungus į viena susidarytų net arti 100 tūkst. kilometrų.

Maždaug kas trečias suaugęs žmogus kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Aukštam kraujospūdžiui tapus ilgalaike problema, be vaistų neapsieinama. Tačiau profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ atskleidė, kokie visai nesudėtingi pratimai gali padėti sumažinti kraujospūdį.  Priežastys, kodėl padidėja kraujospūdis (pirminė hipertenzija), 90–95 proc. atvejų nebūna žinomos.

Pirmadienį Kuršių marių maudykloje ties Kintais nustatyta 2,4 karto didesnė nei leidžiama vandens tarša. Higienos instituto duomenimis, maudyklos vandenyje užfiksuotas 2,4 karto normą viršijantis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius. Pranešama, kad maudytis Kintų paplūdimyje kol kas nerekomenduojama.

Miegojimas savaitgaliais gali iki 20 proc. sumažinti širdies ligų riziką. Tokia žinia po pristatytų naujų tyrimų duomenų pasidalino kardiologas prof. Raimondas Kubilius. Tiesa, čia kalbama apie miegą, kuriuo siekiama kompensuoti miego trūkumą per savaitę. Vis tik pakankamos trukmės miegą reikėtų užtikrinti kasnakt.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 25 proc. žmonių yra susidūrę su žarnyno parazitais. Dėl savo smalsumo, noro tyrinėti aplinką, dalintis įvairiais daiktais ir ne visada tinkamai nusiplaunamų rankų, spalinėmis kirmėlėmis dažniausiai užsikrečia darželinukai ar pradinių klasių moksleiviai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip tėveliams pastebėti pirmuosius atžalų užsikrėtimo šiais parazitais ženklus ir kaip tokiu atveju elgtis.

Kasdien nedarbingumai ir konsultacijos dėl COVID-19 – tokiomis nūdienos darbo realijomis dalinasi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Ji konstatavo, kad skambučių dėl ligos vis daugiau, o nerimą didina tai, kad vaikai jau kitą savaitę sugužės į kolektyvus. Kita vertus, ji pažymėjo, kad koronavirusui kas 2–3 mėnesius būdingos sergamumo bangos, tad tai, kad vasarą yra toks pakilimas, visiškai nestebina.

Šią vasarą lietuviai sirgo kur kas daugiau nei ankstesniais metais. Vaistininkai pastebi, kad žmonės ieškojo vaistų nuo peršalimo, virškinamojo trakto sutrikimų, dažniau pirko antibiotikus. Tikėtina, kad rudenėjant šios sveikatos problemos niekur nedings, todėl ruošiamasi ne mažesniam, o tikriausiai dar didesniam sergančiųjų antplūdžiui.  BENU vaistinės vedėja vaistininkė Inga Norkienė pastebi, kad ši vasara išsiskyrė dideliu sergančiųjų skaičiumi.

Lepinantis vasariškas oras – tinkamas laikas mėgautis šiluma, poilsiu gamtoje, prie vandens telkinių, tačiau neretai šiuos džiaugsmus apkartina ausų, nosies ar gerklės ligos, o gydytojai otorinolaringologai šiltuoju sezonu sulaukia daugiau pacientų, kurių pastaraisiais metais daugėja.

Nors visuomenė yra pakankamai gerai informuota apie platų kontraceptinių priemonių spektrą, jos yra pakankamai gerai prieinamos ir vartojamos daugelio moterų, vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių rinktis šias priemones yra vengiama. Dažniausiai tai lemia įsitikinimai, jog šios sukelia vėžį, nevaisingumą ir vaisiaus apsigimimus, taip pat nerimą kelia ir paplitęs mitas dėl svorio priaugimo.

Misija laiku patekti pas gydytoją, panašu, darosi visai neįmanoma. Gyventojai sako, kad registracija internetu ne tik stringa, bet kai kurie gydytojai tokiu būdu apskritai nepasiekiami. Telefonai tuo metu užimti, tad prie įstaigų nusidriekia net gyvos eilės. Gyventojai stebisi, kodėl dvidešimt pirmame amžiuje, kai technologijos naudojamos praktiškai visur, norint patekti pas gydytojus tenka būriuotis į gyvą eilę.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) paskelbė įspėjimą dėl padažnėjusių Oropouche viruso ligos atvejų Amerikoje, apie atvejus pranešta ir Europoje. Šių metų birželį ir liepą pirmą kartą Europos šalyse užregistruota 19 Oropouche virusinės ligos, dar vadinamos „tinginių karštlige“, atvejų. Visi keliautojai, grįžę į Europą su ligos simptomais, lankėsi tose pačiose šalyse – Kuboje arba Brazilijoje.

Rudenį, sugrįžus į mokyklą, padidėja rizika susirgti peršalimo ir virusinėmis ligomis. Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad vaiko imuninė sistema būtų stipri ir pasiruošusi kovoti su ligomis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė įvardija, kokie vitaminai šį rudenį yra svarbiausi ir gali padėti vaikams žengti į naujus mokslo metus sveikiems bei energingiems.

„Štai paskutinis budėjimas buvo labai įdomus – prasidėjo šeštą vakaro, baigėsi penktą ryto, viso – priimti 36 pacientai. Visi su sudėtingais atvejais. Naujas pacientas pasirodydavo kas penkiolika, kas penkias minutes.

„Apie ligą įspėja pagrindiniai simptomai – peties skausmas ir apriboti judesiai. Vėlesnėse stadijose skausmas kamuoja net ramybės būsenoje ir naktį, todėl suprastėja miego kokybė ir bendra savijauta“, – apie peties sąnario artrozę sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto docentas gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryliškis.

Lietuviai įsitikinę, kad kasdien kiekvienam žmogui reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių. Tam yra sukurta ne viena žingsnių rinkimo programėlė, kai kurios jų už žingsnius net siūlo įvairių prizų. Tačiau kodėl būtent 10 tūkstančių? Kokia tokio kasdienio žingsniavimo organizmui nauda? Ir kam nueiti tiek žingsnių gali būti pavojinga? Į šiuos klausimus atsako kineziterapeutė Dovilė Sorakienė.

Nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai.

Skaičiuojama, kad maždaug 12 proc. Europos gyventojų kūnus puošia bent viena tatuiruotė. Nors šis iš pirmo žvilgsnio nepavojingas kūno puošybos būdas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, kartu su juo gresia ir keletas rizikų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pasakoja, kaip pastebėti pirmuosius infekuotos tatuiruotės ženklus ir kaip tinkamai ją prižiūrėti.