Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš daugiau nei trejus metus lazerinių technologijų ekspertas Linas sumanė sukurti labai greitą ir tikslų lazerį. Kam jį panaudoti, Vidmantas apsisprendė prisiminęs žmogaus, kuris jį atvedė į lazerių sritį, istoriją.
„Jis mirė nuo inkstų vėžio, o man tokia mintis – šviesa yra šviesa, gyvybės instrumentas, viskas, ką matome aplinkui, priklauso nuo šviesos, tai gal mes galim atspausdint inkstą transplantacijai. Ir aš Lino paklausiau, sakė: reiks – padarysim“, – pasakojo „Vital3D Technologies“ vadovas Vidmantas Šakalys.
Greitis – itin svarbus
Donorinio inksto šiuo metu Lietuvoje laukia 124 žmonės. Kasmet, deja, po kelis miršta, jo taip ir nesulaukę. Nors specialistai pabrėžia, kad žmonės nebūtinai mirė dėl inkstų nepakankamumo, tačiau šiemet donorinio inksto nesulaukė 2 pacientai, pernai 7, o dvidešimt antraisiais – net 12 žmonių.
Daugiau nei dvejus metus mokslininkų komanda kuria tokį lazerį, kuris spausdintų ir greitai, ir tiksliai, nes greitis kuriant dirbtinį inkstą itin svarbus.
„Vien inkste kraujagyslių apie 100–150 kilometrų, o kadangi spausdinama iš gyvų ląstelių, negalima spausdinti dvi, tris, keturias savaites, nes ten viskas pradės gesti“, – paaiškino V. Šakalys.
Todėl inkstą reikia atspausdinti per parą ar dvi.
„Mes atspausdinam karkasą, į kurį arba prisėjam ląstelių, arba spausdinam iš sumaišyto su ląstelėm taip vadinamojo biorašalo, tada tos ląstelės prisikabina prie karkaso ir mes jį paliekam bioreaktoriuje, kad tas audinys užaugtų“, – pasakojo V. Šakalys.
Svajoja, kad turėtų visos ligoninės
Kol auginant inkstą dar tik eksperimentuojama, mokslininkai dirbtinę odą, spausdinamą 3D spausdintuvu, galima sakyti, baigia sukurti.
„Mūsų šitas darinys leistų oro cirkuliaciją, medžiagų cirkuliaciją, bet, pavyzdžiui, neįleistų bakterijų, kurios sukelia uždegimą ir lėtina gijimą“, – teigė lazerinių technologijų ekspertas Linas Jonušauskas.
Porėta dirbtinė oda dar šią vasarą bus įsodinta šunims, kuriems, pavyzdžiui, išpjovus auglį, trūksta odos žaizdai užtraukti. Natūraliai tokia žaizda gali gyti net 5 mėnesius.
„Mūsų tikslas yra sukurti savo mažiesiems draugams odos atstatymui skirtus darinius, kuriuos uždėjus būtų greitesnis gijimas, reikėtų mažiau perrišinėjimų“, – dėstė L. Jonušauskas.
Ateityje spausdintą odą naudotų ir žmonėms. Bekurdami dirbtinį inkstą mokslininkai išmoko spausdinti ir dirbtines kraujagysles bei stentus.
Kūrėjų svajonė – kad ištobulintą 3D spausdintuvą turėtų kiekviena ligoninė, o atėjusiam pacientui atliktų tyrimus, iš riebalinio audinio paimtų ląsteles, atspausdintų jam tinkamiausią inkstą ir jį paauginę transplantuotų.
„Iššūkis tikrai yra didelis, bet prisidėti prie to, kad žmonija gyventų sveikiau, ilgiau ir, svarbiausia, antroj gyvenimo pusėj, kad mes turėtume kokybišką gyvenimą ilgiau“, – kalbėjo V. Šakalys.
Pirmojo lietuviško spausdinto inksto, kaip sako kūrėjai, dar teks palūkėti 10–15 metų. Šiuo metu išlaikyti mokslininkų komandą ir 3D organų spausdinimą mėnesiui kainuoja apie 50 tūkstančių eurų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
##UArticlesInsert_Video_getVideo_tv3Play/8975629/autoplay=0

























































































































































































































































