Medikų teigimu, klausos sutrikimai tampa vis aktualesne sveikatos problema. Ir nors įprastai natūraliai klausa prastėja su amžiumi, nuo problemų su klausa neapsaugotas nė vienas. Su klausos problemomis susiduria ir vaikai, tačiau daug dažnesnė ši problema tarp suaugusiųjų.
Plačiau papasakojęs, kaip laiku atpažinti ankstyvuosius klausos silpimo požymius, VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas gydytojas otorinolaringologas prof. Eugenijus Lesinskas, atkreipė dėmesį, kad tam tikrą laiką galima nė neįtarti, kad klausa suprastėjo.
„Įprastai, kad su klausa kažkas ne taip, pastebi pats pacientas ir jo artimieji – žmogus buitinėje ar darbinėje aplinkoje gauna pastabų arba pats pradeda jausti, kad susirinkimuose ar žmonių grupėse nugirsta ne viską. Taigi pacientas visų pirma pradeda jausti tam tikrą socialinį diskomfortą“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo jis.
Klausos silpimą pajunta ne iškart
Pasak gydytojo, įprastai klausa prastėja po truputį, nors yra ligų, dėl kurių ypač viena ausimi galima apkursti ir staiga, pabudus po nakties.
„Bet jei kalbama apie suaugusiuosius, kai palengva netenkama klausos, visų pirma tai pajuntama triukšminėje aplinkoje. Pavyzdžiui, šneka keli žmonės, kol vienas su vienu, lyg viskas gerai, šneka keli, jau ne viską supranti.
Ar kažkur bare, kur groja muzika, nebesupranti, ką kalba kiti. Arba žiūrint televizorių, kai susėda šeima, ir vienam lyg reikia garsiau, kitas sako, ko čia taip užgarsinai ir panašiai, tad taip po truputį pajuntama“, – aiškino E. Lesinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad po truputį prastėjanti klausa dar būna pakankama ir tą pacientas pajunta ne iškart. „Iš esmės praradus 10 proc. klausos, jei tai vyksta palaipsniui, to nepastebi, prisitaikai. Net praradus 20 proc. klausos irgi dar nėra tiek daug nepatogių situacijų.
Bet po to ateina tokia riba, kai tai akivaizdžiai pasijunta ir patys pacientai, būna, sako, kad visai gerai girdėjau, o per mėnesį kitą, pusmetį apkurtau. Tai kai nuo 20 sumažėjo iki 30 proc. klausos, tada jau sunku bendrauti, jie pradeda ieškoti gydytojų pagalbos“, – kalbėjo otorinolaringologas.
Po truputį prastėjanti klausa dar būna pakankama ir tą pacientas pajunta ne iškart.
Gydytojas priminė, kad normali žmogaus klausa yra 0, o visiškas kurtumas – 100 decibelų: „30 decibelų yra šnabždesys, mes čia kalbame 45–50 decibelų lygmenyje, tai jei yra 30 proc. klausos netekimas, kalbant per 1–2 metrus tas žmogus tikrai susikalba, bet jei šneka daugiau vienu metu ar iš toliau, negirdi.
Jei klausos netekimas yra 50 proc., šnekamos kalbos žmogus nebelabai girdi, jei 60 proc. – praktiškai jau nieko nebegirdi. 70–90 decibelų tai yra tokie intensyvūs garsai – šuo loja garsiai ar yra kažkoks techninis garsas (automobilis, motociklas). Taigi prarasti pusę klausos reiškia jau nebegirdėti aplinkinių žmonių.“
Kad ausimi neprigirdi kartais sužino ir paauglystėje
Kartais pacientus pas gydytojus atgena cypimas, ūžesys ausyse, kuris labai dažnai atsiranda lygiagrečiai su progresuojančiu prikurtimu.
„Ir tas cypimas dažnai labiau vargina pacientą nei klausos praradimo pradžia, atsiranda psichologinis diskomfortas, garsas trukdo ilsėtis, užmigti“, – pridūrė gydytojas.
Pasak jo, kiek kita situacija kalbant apie vaikus – jei dar gimęs kūdikis neprigirdi ar visai negirdi, tą reikia diagnozuoti kuo anksčiau. „To reikia, kad nesutriktų jo normalus vystymasis, nes tai turi didelę įtaką pažintinėms funkcijoms, intelektui ir t.t.
Tada jam reikalingas klausos aparatas arba kochlearinis implantas, sutrikimą būtų idealu reabilituoti nuo trijų mėnesių, taigi pakankamai anksti. Bet visi naujagimiai yra tikrinami dėl to. Tačiau gali pasitaikyti situacija, kai vaikas viena ausimi girdi, kita – ne. Ir kartais būna, kad tai išryškėja gana vėlai – net paauglystėje.
Nes vaikas gimė girdėdamas viena ausimi, niekas to nepastebėjo, jis pats nežino, kad gali būti kitaip. Ir būna tokių situacijų paauglystėje, įsidėjo ausines, viena neveikia, pasižiūri, tada tėvai svarsto, gal vaikas dabar apkurto, ką mes su tuo darysime. Bet greičiausiai gali būti taip, kad ta ausimi jis niekada ir negirdėjo, bet niekas to nesuprato“, – pastebėjo E. Lesinskas.
Kodėl sutrinka klausa?
Kalbėdama apie priežastis, sukeliančias klausos sutrikimus, klinikų gydytoja otorinolaringologė dr. Vija Vainutienė teigė, kad jų yra ne viena.
„Jos gali būti įgimtos, dažniausiai tai yra genetinės klausos sutrikimo priežastis, klausa gali pablogėti dėl įvairios nėštumo metu patirtos infekcijos, fototoksinių medikamentų vartojimo, uždegiminių ausų ligų, tai gali būti ir bakteriniai, ir virusiniai uždegimai, taip pat – ausų traumų.
Vyresniame amžiuje pagrindinė klausos pablogėjimo priežastis yra amžiniai pokyčiai, kurie yra neišvengiami. Tokia yra biologinė savybė, kad klausa su metais blogėja.
Taip pat vienas iš žalojančių veiksnių yra triukšmas. Tai dažniau būdinga jaunesnio amžiaus pacientams. Tokiu atveju klausos netekimas irgi yra lėtinis, aišku, jei triukšmas labai stiprus, gali būti ir ūminis klausos sutrikimas. Bet jei nuolat esame triukšmingoje aplinkoje arba mėgstame pernelyg triukšmingai klausytis, gali vystytis lėtinis klausos sutrikimas“, – vardijo gydytoja.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytojus
Paklausta, kaip greitai pajutus klausos sutrikimus reikia kreiptis į gydytojus, V. Vainutienė pastebėjo, kad paprastai jaučiant ausies skausmą pacientai nedelsia.
„Kęsti tokį skausmą yra sunku – tuomet gydant uždegimą pagerėja ir klausa. Pakutus staigų klausos praradimą taip pat reikėtų kreiptis nedelsiant“, – patarė ji.
Pasak E. Lesinsko, kaip greitai kreiptis į gydytoją, priklauso nuo priežasties, mat simptomas gali būti tas pats, o priežastys įvairios, bet kartu – ir skirtingai pavojingos.
Kai dingsta klausos nervo funkcija, labai svarbu pradėti greitai gydyti (geriausia tą pačią dieną), nes tai vienas iš prognostinių sėkmės veiksnių.
„Pavyzdžiui, jei dėl sieros kamščio pasimaudžius baseine užkrito ausis, tokia problema nesunkiai sprendžiama, nors yra nemalonu ir atrodo, kad apkurtome. Jei yra uždegimas ir dėl to susikaupia pūliai, kažkokie sekretai, tai pasveikęs nuo uždegimo žmogus girdės kaip girdėjęs.
Bet kalbėdami apie staigų klausos praradimą, visada mintyje turime pavojingiausią ir prasčiausios prognozės sutrikimą – tai yra klausos nervo funkcijos pažeidimą, kuris gana dažnai yra negrįžtamas. Bet simptomai gali būti tokie patys kaip ir esant sieros kamščiui.
O, būna, tada žmogus svarsto, kad gal praeis savaime ir delsia kreiptis pagalbos... Kai dingsta klausos nervo funkcija, labai svarbu pradėti greitai gydyti (geriausia tą pačią dieną), nes tai vienas iš prognostinių sėkmės veiksnių. Laimei, kad toks klausos pažeidimas būna vienpusis, lieka kita ausis. Bet tik 50 proc. pacientų grąžiname arba atkuriame klausą, net jei kreipiasi laiku“, – konstatavo gydytojas.
Neatkuriant klausos vyresniame amžiuje senstama greičiau
Viena pagrindinių klausos nusilpimo pasekmių – sutrikusi pagrindinė bendravimo funkcija.
„Dažnai patys pacientai, ypač vyresnio amžiaus žmonės pažymi, atsirado sunkumas bendrauti. Ir kai ilgainiui negirdi artimojo, bandai išvengti tokių situaciją, kad tau nereikėtų klausytis, kalbėtis.
Taigi ir artimieji pastebi, kad žmogus tapo socialiai izoliuota, iš to kyla ir įvairios depresinės būsenos, nustatyta, kad net demencija gali išsivystyti anksčiau“, – pastebėjo V. Vainutienė.
Taip pat yra atlikta studijų apie griuvimo rizikos padidėjimą, gali būti ir pusiausvyros sutrikimų.
E. Lesinskas pridūrė, kad neatkuriant klausos vyresniame amžiuje senatvė ateina greičiau: „Kalbant apie reabilitaciją, klausos aparatus, dabar yra tokia tendencija, kad vyresnio, 75–80 metų, amžiaus žmonės, nenaudodami klausos, paprastai sakant, greičiau sensta.
Kai nėra klausos, smegenys, negaudamos adekvačių dirgiklių, greičiau sensta, prastėja kognityvinės funkcijos, greičiau ateina gili senatvė.“
Gydytojas patarė, jog nenorint per anksti apkursti reikėtų vengti ilgesnį laiką (valandą, kelias valandas) būti aplinkoje, kurioje sunku susikalbėti su šalia esančiais žmonėmis.
„Buitinis triukšmas, ausinės klausant su labai dideliu garsu, techninis triukšmas, visokių malkų pjovimai, metalo darbai ir panašiai žmogui, kuris anksčiau pradėjo prikursti, reikėtų visų šių dalykų saugotis arba bent jau naudoti klausos apsaugos priemones“, – patarė E. Lesinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
