Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, sergamumas kokliušu pernai šovė į tokias neregėtas aukštumas, kokių seniai nebuvo fiksuota.
Fiksuota 900 atvejų, arti šimto pateko į ligonines
Naujausiais duomenimis, 2024 m. kokliušu susirgo net 898 asmenys, iš jų 60 proc. (541 atvejų) sudarė 0–17 metų amžiaus vaikai. Palyginimui – 2023 m. metais fiksuoti 7, 2022 m. – 2 kokliušo atvejai.
„Vaikai iki 5 m. amžiaus pernai sirgo daugiausiai. Į ligonines dėl kokliušo pateko 92 asmenys, 86 iš jų sudarė vaikai. Didžioji dalis jų buvo iki vienerių metų amžiaus – kūdikiai sudarė 40 proc. ligonių. Tai tik patvirtina žinojimą, kad kuo mažesnis vaikas, tuo kokliušo bakterija jam yra pavojingesnė“, – portalui tv3.lt pasakojo ji.
Vis tik epidemiologė konstatavo, kad situacija Lietuvoje, lyginant su Europa, nėra išskirtinė. „Europoje nuo 2022 metų kokliušo atvejų skaičius taip pat pradėjo didėti, didžiausią dalį sergančiųjų vėlgi sudarė kūdikiai – vaikai iki metų amžiaus.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) praneša, kad nuo 2011–2022 m. Europoje ir jos ekonominės erdvės šalyse registruoti 24 kūdikių mirties atvejai nuo kokliušo.
Didžiausias sergamumas Europoje fiksuojamas Rumunijoje, labai nemažai mirties atvejų, su dideliu sergamumu susidūrė ir Airija. O didžiosiose Europos šalyse susirgimų kokliušu skaičiai žymiai didesni nei Lietuvoje“, – nurodė D. Razmuvienė.
Bakterija „pakelia galvą“ kas kelerius metus
Kodėl sergamumas kokliušu taip staiga išaugo? Pasak pašnekovės, tam įtakos turėjo ne vienas veiksnys.
„Kokliušas yra tokia infekcija, kuri turi tam tikrus ciklinius svyravimui. Pavyzdžiui, jei žmogus yra skiepytas jis vis tiek kas 3–5 metus gali susirgti, tiesiog liga bus lengvesnė. Bet jei žmogus neskiepytas ir nesirgęs, kas tiek laiko kokliušo bakterija pakelia galvą ir primena apie save.
Todėl ECDC ir įvardija, kad Europa ir apskritai visas pasaulis yra endeminio kokliušo paplitimo šalys. Jei nepasieki 95 proc. skiepijimo apimčių, matome, kad kokliušas įsigalėjo daugelyje šalių“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Sergamumas kokliušu pernai šovė į tokias neregėtas aukštumas, kokių seniai nebuvo fiksuota.
Dar viena priežasčių – COVID-19 pandemijos metu taikytos labai griežtos viruso plitimą ribojančios priemonės.
„Nors šitai pirmiausia taikyta koronavirusui, tai sustabdė ir kitų oro-lašeliniu būdu plintančių infekcijų sukėlėjų plitimą. Per pandemiją kokliušo, kaip ir daug kitų infekcijų atvejų, net neturėjome“, – priminė D. Razmuvienė.
2–3 tūkst. vaikų pernai liko nepaskiepyti
Žibalo į ugnį įpila ir toliau mažėjančios vaikų skiepijimo nuo šios ligos apimtys.
„Vaikai skiepijami iki 2 metų 4 dozėmis, po to viena doze sulaukus 6–7 ir 15–16 metų vakcina, kurioje yra kokliušo antigenas. Taigi kalbant apie vaikų amžių nuo nulio iki 17 metų, skiepijimo apimtys yra sumažėjusios.
Skaičius gal nėra labai didelis ir siekia 1,2 proc., bet jei pasižiūrėsime į likusių nepaskiepytų vaikų skaičius kiekvienoje skiepijamoje amžiaus grupėje, matysime, kad kiekvienoje lieka nuo 2 iki 3 tūkst. nepaskiepytų vaikų, kurie yra labai imlūs šiai infekcijai“, – komentavo D. Razmuvienė.
Europa ir apskritai visas pasaulis yra endeminio kokliušo paplitimo šalys. Jei nepasieki 95 proc. skiepijimo apimčių, matome, kad kokliušas įsigalėjo daugelyje šalių.
Ji priminė, kad norint suvaldyti kokliušo bakterijos plitimą, reikėtų pasiekti 95 proc. skiepijimo apimčių: „Mes gi turime 88,8 proc. Tai yra vienerių metų vaikų, kurie turėjo būti paskiepyti 3 dozėmis, kad įgytų pilną imunitetą, duomenys. Nepaskiepytų vaikų liko virš 2 tūkst. Tarp 6–7 m. amžiaus vaikų vakcinavimo apimtys taip pat siekia tik 85 proc., 15–16 m. – 88 proc.“
Pagerėjo diagnostika ir duomenų surinkimas
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad didesniam fiksuotų atvejų skaičiui įtakos turi ir pasikeitusi NVSC duomenų iš gydymo įstaigų surinkimo sistema:
„Anksčiau į savo sistemą gaudavome popierinius gydytojų pildomus pranešimus apie susirgimą. Nuo pernai metų pradžios mūsų sistema integruota į e.sveikatą, tai reiškia, kad dabar pranešimus gauname tiesiogiai iš jos. Ten gydytojas informaciją pildo tvarkingiau, ji tapo tikslesnė, todėl ne tik kokliušo, bet ir kitų ligų atvejų skaičiai išaugo.“
Pasak jos, pastebėta ir tai, kad nuo praėjusių metų ir ligoninės, ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos naudoja tobulesnius laboratorinės diagnostikos metodus
„Vienu metu pacientui gali nustatyti ir 5, 7 infekcijas. Taip pat labai populiarūs tapo ir greitieji testai, kuriais galima diagnozuoti kokliušą, šitai anksčiau taip plačiai nebuvo taikoma.
Be to, yra išaugęs ir laboratorijų tinklas, jos tapo labiau pasiekiamos. Ir patys žmonės tapo sąmoningesni, daugiau žino apie užkrečiamąsias ligas, naudojasi galimybė greitai dėl jų išsitirti“, – vardijo D. Razmuvienė.
Kokliušas pavojingiausias mažiems vaikams
Nors kokliušu susirgti gali ir skiepyti asmenys, epidemiologė akcentavo, kad tuomet išvengiama komplikuotos ligos rizikos. O ji didžiausia ir yra būtent mažiems vaikams, kurių tarp susirgusių buvo daugiausiai.
D. Razmuvienė priminė, kad kokliušas yra bakterinė infekcija, kurios inkubacinis periodas – iki 10 dienų, tačiau simptomai gali pasireikšti ir po 21 dienos. Tai apsunkina diagnostiką ir gali padėti išplatinti infekciją: „Vadinasi, žmogus vaikšto, kosėja 21 dieną, gali apkrėsti aplinkinius.“
Kosulio priepuoliai gali būti labai stiprūs ir didžiausias pavojus, kad gali sustoti kvėpavimo centras, dėl ko kūdikiai net numiršta.
Vienas pagrindinių ligos simptomų – varginantis kosulys, kuris per dvi savaites tik intensyvėja. „Iš pradžių žmogus kosti rečiau, po to kosulys intensyvėja ir tampa ištisiniu priepuoliniu kosuliu. Tada gali varginti arba apsunkintas, arba spazminis kvėpavimas.
Pirmiausiai daugiausiai žmogus kosėja naktį, ramybės būsenoje, o po to tai gali kartotis dienos metu, tęstis net iki 100 dienų – du tris mėnesius žmogus pastoviai kosėti. Ir jei niekur nesikreipsi, nebus taikomas gydymas, kosulys nemažės.
Bet mažiems vaikams (kūdikiai kosėja kiek kitaip) nuolatinio kosulio gali ir nebūti, bet priepuolinio kosulio metu gali trumpam sustoti kvėpavimas. Tokie priepuoliai gali kartotis ir rečiau, gali būti labai stiprūs ir didžiausias pavojus, kad gali sustoti kvėpavimo centras, dėl ko kūdikiai net numiršta. Vaikai irgi gali sirgti labai ilgai, jei nebus imamasi gydymo priemonių“, – dėstė epidemiologė.
Ji įspėjo, kad susirgus kokliušu ne vien vargina kosulys, yra komplikacijų rizika – gali išsivystyti plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, daug kosėjant gali kilti vėmulys, žmogus netekti daug skysčių, vaikams dėl to gali prasidėti traukuliai. Rimčiausia komplikacija – smegenų pakenkimas.
„Be to, jei mažas vaikas labai kosti, atsiranda išvaržos, net yra aprašyti šonkaulių lūžiai. Aišku, kaip minėta, yra ir mirčių atvejų. Atrodo, bakterinė infekcija, valdoma skiepais, bet jei mažas vaikas jau susirgo, be hospitalizacijos vargu ar būtų išgydomas“, – konstatavo NVSC specialistė ir pridūrė, kad gydymą antibiotikais svarbu pradėti kuo anksčiau, nes tada rezultatai bus geresni.
Nemokami skiepai – ir nėščiosioms
D. Razmuvienės aiškinimu, imunitetas po skiepo ar persirgimo įgyjamas tik laikinai, todėl ir reikalingos sustiprinamosios dozės tiek vaikui augant, tiek jau suaugus – kas 10 metų.
„Kokliušas tokia infekcija – kiekvienas asmuo gali individualiai išlaikyti imunitetą nuo 8 iki 12 metų. Todėl vaikai pagal kalendorių ir skiepijami organizmui priminti, kad jis toliau gamintų antikūnus, nes imunitetas po truputį labai individualiai kiekvienam asmeniui po truputį blėsta“, – kalbėjo ji.
Vakcinos su vien tik kokliušo elementu nėra, kartu skiepijama ir nuo stabligės bei difterijos. Nemokamai ji prieinama vaikams pagal skiepijimo kalendorių ir nėščiosioms.
„Nuo 2023 m. nemokamai gali pasiskiepyti nėščios moterys, bet jų dalis tikrai yra nedidelė. Nuo kokliušo paskiepyta mama savo kūdikėlį apsaugo būtent iki to laiko, kol vaikelis gali būti pradėtas skiepyti – antikūnai išsilaiko net iki 7 mėnesių.
Nes tikrai yra sergančių ir visai mažų, vos mėnesio amžiaus kūdikių, kurie gavo tik vieną skiepo dozę, kuri dar neapsaugo“, – pridūrė D. Razmuvienė.
Kiti suaugusieji, norėdami pasiskiepyti sustiprinamąja vakcina nuo kokliušo, turėtų padaryti savo lėšomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
