Vasario 27 d. duomenimis, šalyje toliau stebimas padidėjęs oro užterštumas – kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija daugelyje stotelių viršija leistinas ribas. Tokia situacija, prognozuojama, tęsis iki kovo 2 d.
Kaip skelbia Aplinkos apsaugos agentūra, taip nutiko dėl nepalankių teršalų išsisklaidymui meteorologinių sąlygų, kietojo kuro deginimo patalpų šildymo reikmėms, transporto taršos ir pakeltosios taršos (nuo sausų, nešvarių kelio dangų transporto pakeliamos dulkės).
Tokia situacija ypač šiuo metu, prasidedant pavasariui, kai tęsiasi šildymo sezonas, tačiau meteorologinės sąlygos nepalankios ir trūksta drėgmės, pasitaiko neretai. Sausringiems orams įtakos turi ir šiltėjančios žiemos, kai ilgam laikui kai kur net nesusidaro sniego danga.
Kada galima prognozuoti užterštumą?
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, iš esmės reikia susitaikyti, kad keičiantis klimatui atsiranda vis daugiau užterštumą sąlygojančių iššūkių, kuriuos valdyti sudėtinga.
Tačiau ji pasakojo, kad tam tikrais atvejais jau žinoma, kada galima tikėtis oro užterštumo pokyčių.
„Tuose Lietuvos miestuose, kur įrengtos oro taršos monitoringo stotelės, dažniausiai matoma, kokios būna meteorologinės sąlygos. Dažniausiai būna, kad nėra kritulių. Kartais būna, kad jau žinome, jog į Lietuvą atpučia teršalų net ir iš Afrikos, Sacharos.
„Vienas klimato kaitos sąlygojamų reiškinių – daugiau sausros periodų. Tada ir galime tikėtis tų dienų, kada oras bus užterštas, kai užterštumo lygis laikomas labai aukštu ar aukštu.“
Taip pat esant tam tikroms vėjų kryptims nemažai gauname teršalų iš tų šalių, kurios yra piečiau, taip yra, nes tokios vyraujančios vėjo kryptys. Pavyzdžiui, tai yra ir Lenkija, kur naudojama tikrai nemažai anglių.
Vienas klimato kaitos sąlygojamų reiškinių – daugiau sausros periodų. Tada ir galime tikėtis tų dienų, kada oras bus užterštas, kai užterštumo lygis laikomas labai aukštu ar aukštu“, – aiškino specialistė.
Šiose vietose užterštumas visada didesnis
Jos aiškinimu, kas visuomet pastebima, kad vietovėse, kur dominuoja vienbučiai namai, kūrenami kietuoju kuru, taršos šaltiniai yra gana žemai, oro kokybė akivaizdžiai pablogėja.
„Tai – ne šimto metrų aukščio fabriko kaminas, teršalai neišsisklaido taip greitai. Ir tose vietovėse, kai ypač žmonės kolektyviai grįžta iš darbų ir užsikuria katilus, net iš kvapo kitą kartą galima jausti, kaip padidėja užterštumas.
Nes tie kol temperatūra katiluose, krosnyse nepakyla iki tam tikro laipsnio, dūmas būna juodas ir smirda. Taigi vis akcentuojame, kad tai nėra labai gerai, o dar žmonės mėgsta ir atliekas pakūrenti, iš kažkur ištraukia plastikus. Kaminui esant aukštai, tie teršalai pasiskleistų didesniame plote ir nebūtų tokių didelių užterštumo koncentracijų. Tai aktualiausia šildymo periodu“, – komentavo I. Taraškevičienė.
Reikia pasiruošti gamtos iššūkiams
Tačiau ir pavasarį, kol šildymas dar įjungtas, yra sausa, saulėta, tarša gali išaugti: „Kodėl taip nutinka? Nes yra nemažai pakeltos taršos, tad kai gruntas labai sausas, nėra kritulių, o dar visi teršalai ir dulkės yra pakeliamos, susimaišo, kvėpuojame ir tuo, kas yra ant žemės.
Kitas dalykas, jei staiga pradėtų daugėti stiprių vėjų, jie irgi pakelia taršą nuo žemės. Kitas dalykas yra potvyniai, mes nesusidūrėme su tokiomis kritinėmis situacijomis, kaip pernai buvo Ispanijoje, Lenkijoje. Bet kai potvynis užlieja užterštas teritorijas, teršalai išsinešioja, sausros metu dar viskas pakyla.
Kiekvienas taršos padidėjimas nėra didelis džiaugsmas žmogaus organizmui.
Taigi turime suvokti, kad atsirado naujų veiksnių, kuriuos ir didelėmis pastangomis mažai galime paveikti. Tie patys durpynų, miškų gaisrai – jei bus karšta, turime suprasti, kad to negalime išvengti. Patys galime valdyti tik tai, ką patys padarome.“
Poveikis sveikatai pasireiškia nevienodai
Kalbėdama apie poveikį sveikatai NVSC specialistė atkreipė dėmesį į kelis dalykus. Viena vertus, kai padidėja užterštumas, paprastai jis nebūna kritinio dydžio. Be to, teisės aktais numatytas tam tikras dienų skaičius, kai yra oro užterštumas gali būti didesnis nei nustatytos ribinės vertės.
Kita vertus, pasak jos, kiekvienas taršos padidėjimas nėra didelis džiaugsmas žmogaus organizmui. „Kai kalbame apie tokius trumpalaikius taršos padidėjimus, ne kažkokią kritinę ilgiau trunkančią situaciją, kai, pavyzdžiui, visa Lietuva būtų paskendusi dūmuose, poveikis sveikatai nėra toks reikšmingas.
Bet suprantame, kad yra žmonių grupės, kurios reaguoja ir į nedidelį trumpalaikį taršos padidėjimą – dalis jaučia intensyvesnį širdies plakimą, kitiems gal net sunku kvėpuoti, gali paūmėti astma ar širdies nepakankamumo simptomai. Iš esmės poveikis sveikatai pasireiškia per kvėpavimo arba kraujotakos sistemas“, – dėstė I. Taraškevičienė.
Vertina priešlaikines mirtis
Tačiau yra vertinama ir ilgalaikis oro taršos poveikis, kas turi dar kitų neigiamų pasekmių sveikatai:
„Žinome, kad kai kuriems asmenims gali vystytis net ir vėžiniai susirgimai, nes oro užterštumas traktuojamas kaip kancerogenas. Dėl to didėja mirtingumas nuo kraujotakos, kvėpavimo sistemos ligų. Taigi kalbame apie neigiamą poveikį visuomenės sveikatos mastu, kurie lemia sergamumo, mirtingumo padidėjimą.
Be to, užsienio literatūros duomenimis, žinoma, kad tomis dienomis, kai padidėja užterštumas, didėja hospitalizacijų skaičius. Lietuvoje nors ir bandėme tą paanalizuoti, tai iš dalies pasitvirtino, tačiau tokios oficialios statistikos neturime.“
Pašnekovės aiškinimu, yra vadinamas priešlaikinių mirčių rodiklis, kuris atspindi, kokią ilgalaikę žalą daro oro užterštumas. Tai reiškia, kad žmogus dar galėtų gyventi, bet dėl oro užterštumo miršta anksčiau.
„Tokį rodiklį skaičiuoja Europos aplinkos apsaugos agentūra, įskaitant ir Lietuvą, pasinaudodama dviem rodikliais – bendruoju mirtingumu ir oro užterštumo metiniais duomenimis. Mūsų paskutinysis rodiklis siekia 77 mirtis 100 tūkst. gyventojų.
Jis nėra pats aukščiausias, bet nėra tolygus, pavyzdžiui, Šiaurės Europos, pradedant nuo Estijos, duomenims. Tai nėra mažas skaičius, juolab žinant, kiek iš viso turime gyventojų“, – pastebėjo specialistė.
Pernai fiksuotas didesnis užterštumas
Pasak jos, šio rodiklio skaičiavimą sunkimą tai, kad daugumoje postsovietinių šalių yra pakankamai aukšti bendro mirtingumo rodikliai. „Tai traktuojama kaip tam tikra socialinė problema. Žinome, kad Lietuvoje dominuoja kraujotakos sistemos ligos, kurios lemia daug bendro mirtingumo rodiklio.
Jis skaičiuojamas imant visas ligas, išskyrus nelaimingus atsitikimus, žmonėms nuo 30 metų amžiaus, nes laikoma, kad iki tol nėra dar tokio ilgalaikio taršos poveikio. Taigi tą rodiklį reikia vertinti ne absoliučiai, nes, pavyzdžiui, kai buvo COVID-19 pakilimas, rodikliai pablogėjo, nors oro užterštumas nepablogėjo ir net sumažėjo, nes automobilių buvo mažai, žmonės ir kaukes nešiojo.
Bet buvo padidėjęs bendras mirtingumas. Taigi rodiklis nėra absoliutus, bet tam tikromis tokiomis pačiomis sąlygomis šis rodiklis yra teisingas ir atspindi bendrą situaciją“, – aiškino I. Taraškevičienė.
Pasak jos, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama saugia ribine 2,5 mikrometrų dydžio ir mažesnių kietųjų dalelių verte, Lietuva toli gražu to nepasiekia.
„Bet dabar PSO sumažino saugią ribinę vertę ir matome, kad jei skaičiuojame pagal tai, pas mus mirčių yra žymiai daugiau. Jau turime žinių, kad 2024 metais užterštumas buvo didesnis negu prieš tai buvusiais metais, nes skaičiuojame, kaip rekomenduoja PSO, trijų metų vidurkį.
Tad tas padidėjimas turės kažkiek atsispindėti ir priešlaikinių mirčių rodiklyje. Bet jei dėl kažkokių priežasčių sumažės bendrai mirtingumas, pavyzdžiui, Lietuvoje gerokai pagerės tam tikrų ligų gydymas ir sumažės mirtingumas, tai atsilieps ir šiam rodikliui“, – dėstė specialistė.
Arčiau gatvių – didesnė tarša
Paklausta, ar galima išskirti konkrečias vietoves ir miestus, kur oro užterštumas Lietuvoje didesnis, pašnekovė pabrėžė, kad duomenys gaunami tik iš tam tikrų vietovių stotelių, kurios gali matuoti skirtingus dalykus – foninį užterštumą (teritorijose, kurios yra toliau nuo gatvių), pramoninių zonų užterštumui vertinti, kitos skirtos daugiau transporto sukeliamai taršai vertinti.
Pasak jos, akivaizdu, kad ten, kur automobilių eismas intensyviausias ar vykdoma pramonė, užterštumas išauga. Tačiau tam įtakos gali turėti ir oro sąlygos – štai ketvirtadienį pradėjus mažėti taršai pirmiausia tai pasijautė Vakarų Lietuvoje, o vienoje Vilniaus stotelių praktiškai visada bus fiksuojama didesnė tarša.
„Žinome, kad kai kuriems asmenims gali vystytis net ir vėžiniai susirgimai, nes oro užterštumas traktuojamas kaip kancerogenas. Dėl to didėja mirtingumas nuo kraujotakos, kvėpavimo sistemos ligų.“
„Vilniuje tai yra Žirmūnuose esanti Kareivių gatvės stotelė – joje dažniausiai pasitaiko viršijimai. Žiūrint į šios stotelės duomenis, jei jau kažkur auga tarša, joje būtinai bus fiksuojami didesni rodikliai. Ten paprastai būna aktyvus automobilių judėjimas, aišku, ta stotelė yra pakankamai arti gatvės.
Taigi jei vaikštome šaligatviu šalia bet kurios gatvės su pakankamai dideliu transporto srautu, labai dažnai esame veikiami užteršto oro. Todėl mūsų rekomendacija būna – jei vaikštoma, judėti tais keliais, kurie yra toliau nuo matomų taršos šaltinių, įskaitant ir gatves. Be to gyvenantiems šalia jų – atskiras galvos skausmas, kaip vėdinti namus ir panašiai“, – konstatavo I. Taraškevičienė.
Nauja grėsmė dėl plaučių vėžio
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra vienas rizikos veiksnių susirgti plaučių vėžiu net nerūkantiems žmonėms. Kaip yra pasakojęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila, tendencijos tokios, kad per artimiausius 30–40 metų daugelis žmonių, kurie serga plaučių vėžiu bus nerūkantys žmonės arba rūkantys pasyviai, labai negausiai.
Jo pastebėjimu, tokias tą sąlygoja bent du dideli veiksniai – vyksta klimato pokyčiai ir visuomenės senėjimas.
„Oras tampa vis karštesnis, sausesnis, ir žiemų beveik nebelieka, tai reiškia, kad atmosferoje vis daugiau kietųjų dalelių. Taigi kas anksčiau atrodė daugiau teoriniai pasvarstymai, šiandien aiški realybė.
Taip pat visuomenė sensta, tada mažėja visos regeneracinės savybės, o veikiant aktyviems deguonies junginiams, kai žmogus įkvepia kietųjų dalelių (tas pats galioja ir elektroninėms cigaretėms, kaitinamajam tabakui), jie pažeidžia kvėpavimo takų ląstelių genetinę informaciją.
Tam tikrą laiką žmogus gali ištaisyti tuos genus ir jie funkcionuoja normaliai, bet kadangi aplinka nelabai keisis, pradeda vykti savaiminės mutacijos. Taigi veikiant tiek senatvės veiksniui, tiek aplinkai, taip spontaniškai ir nerūkantiems žmonėms išsivysto plaučių vėžys“, – komentavo E. Danila.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
