Pasak M. Jakubauskienės, viena iš priemonių, siekiant sumažinti pacientų eiles pas šeimos gydytojus, yra telemedicinos paslaugų plėtra bei nuotolinės konsultacijos.
„Nuotolinės konsultacijos, be abejonės, didžiausią pagalbą turėtų konsultuojant pacientus. O papildoma pagalbos priemonė, be abejonės, būtų nuotolinės konsultacijos, kai šeimos gydytojas konsultuojasi su gydytoju specialistu ir tokiu būdu nėra reikalingas pacientas antrinio ar tretinio lygio konsultacijai“, – LRT Radijui neseniai kalbėjo ministrė.
Ji pridūrė, kad taip pat didelės yra telemedicinos galimybės, kas galėtų padėti didinti paslaugų prieinamumą regionuose. „Dirbame ties tuo, kad būtų galimybės siųsti vaizdus ir videokonsultacijos būtų plačiau teikiamos, būtų galimybės siųsti dokumentus“, – dėstė M. Jakubauskienė.
Pacientams – į gerą, bet eilių nemažintų
Nuotolinės gydytojų konsultacijos kaip naujovė atsirado prieš penketą metų, kai šalį ir pasaulį užklupo COVID-19 pandemija. Didžiajai daliai pacientų tuo metu tai buvo vienintelis būdas pasikonsultuoti su gydytoju. Nors dabar darbas grįžo įprastesnes vėžes, galimybė registruotis nuotolinei konsultacijai pas gydytojus išliko.
Medikai neprieštarauja, kad nuotolinių paslaugų plėtojimas – pacientams tik į naudą. Vis tik abejojama, ar tai galėtų sumažinti eiles. „Ar sumažėtų eilės, klausimas, bet faktas, kad pacientui paslauga priartėja“, – konstatavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.
Be to, kai kuriais atvejais, jei gydytojas daugiau laiko vienam pacientui skirs dar nuotoliu konsultuodamasis su gydytoju specialistu, eilės gali kaip tik padidėti.
„Ar sumažėtų eilės, klausimas, bet faktas, kad pacientui paslauga priartėja“, – svarstė A. Astafjeva.
Pašnekovės pastebėjimu, dalis nuotolinių konsultacijų sėkmingai vyksta, tačiau kitais atvejais dar trūksta reglamentavimo.
„Dar nuo COVID-19 pandemijos laikų ypač šeimos gydytojo darbe nuotolinėmis konsultacijomis yra aktyviai naudojamasi. Tai yra vienos patogiausių ir paprasčiausių konsultacijų pacientui – jam nereikia eiti į gydymo įstaigą ir jo klausimas gali būti išsprendžiamas nuotoliniu būdu.
Aišku, jei matoma, kad reikia apžiūros ar intervencijos, pacientas turi atvykti į gydymo įstaigą. Taip pat nuotolines konsultacijas naudoja ir gydytojai specialistai, pavyzdžiui, tyrimams aptarti“, – kalbėjo ji.
Idėja sena, bet teisinė bazė nesutvarkyta
Tuo metu galimybės gydytojui konsultuotis su kitu gydytoju dar išlieka miglotos. „Jei kalbame apie gydytojo konsultaciją su gydytoju, apie tai diskutuojame jau kelis metus, tačiau kol kas tam nėra sutvarkytas finansavimas ir techninės galimybės.
Man, kaip šeimos gydytojui, nėra galimybės užsiregistruoti pas gydytoją specialistą ir aptarti paciento atvejį arba prie jo duomenų prisijungti pačiam specialistui, įvertinti situaciją ir pateikti rekomendaciją.
Pavyzdžiui, Švedijoje yra toks modelis – jie turi vadinamąjį paklausiamąjį siuntimą, kai specialistui surašai viską apie pacientą, tada jis įvertina visus tyrimus ir pateikia rekomendaciją, ką dar būtų galima padaryti. Kitu atveju jis informuoja, kad pats perimtų pacientą. Tokio tipo konsultacijos tikrai nėra išplėtotos, tad tikimės, kad ledai ir čia išjudės – reikia teisinio reguliavimo, sukurti platformą ir kt.“ – kalbėjo šeimos gydytoja.
Šeimos gydytojas nusiųstų apgamo ar akies dugno nuotrauką
Taip pat diskutuojama apie dar vienos technologinės naujovės – telemedicinos, kuri jau kai kur sėkmingai pasitelkiama teikiant skubiąją pagalbą, plėtojimą.
„Pavyzdžiui, dabar kalbame apie teledermatologijos projektą. Štai Santaros klinikose laukiančių eilėje pas dermatovenerologą yra net 7 tūkst. pacientų. O jei šeimos gydytojas pats atliktų dermatoskopinį tyrimą ir nusiuntęs nuotrauką pasikonsultuotų su specialistu, jis įvertintų, nieko nereikia čia daryti ar kaip tik kviesti pacientą „žaliuoju koridoriumi“.
Įsivaizduokite, kiek pacientui susitaupytų laiko, būtų greitesnė diagnostika. Arba kitas projektas skirtas teleoftalmologijai – tai aktualiausia sergantiesiems cukriniu diabetu. Pavyzdžiui, kur nors Biržuose gyvenantis ir cukriniu diabetu sergantis pacientas gyvenime nė karto nėra lankęsis pas oftalmologą, tai atsirastų galimybė pas šeimos gydytoją padaryti akių dugno nuotrauką ir toliau derinti konsultaciją antriniame ar tretiniame lygyje, jei yra pakitimų.
O kalbant apie skubiąją pagalbą, telemedicina ypač pasiteisino Kaune – daug sutaupyta nepervežant pacientų į Kauno klinikas vien pasitarus nuotoliu ir įvertinus būklę. Akivaizdu, kad telemediciną galima plėtoti ir teikiant ambulatorines paslaugas“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Ji vylėsi, kad šioje srityje gerų sprendimų iš ministerijos bus greitu metu. „Nuotolinė gydytojo konsultacija šiuo metu įkainota 17 eurų, tai koks specialistas ims konsultuoti kitą gydytoją, kai pacientui atėjus gyvai įkainis daug didesnis, juolab kalbame ir apie atsakomybę ir kitus dalykus. Labai svarbu, kad atsipirktų ir naudojami įrenginiai, kad apsimokėtų naudotis telemedicina“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Reikia aiškiai apibrėžti, ką galima daryti nuotoliu
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė juokavo, kad nuotolinių konsultacijų ir telemedicinos plėtojimas tikrai sumažins fizines pacientų eilės gydymo įstaigose. Tačiau ar jos mažėtų iš esmės – kitas klausimas.
„Manau, tai yra geroji patirtis, kad nuotolinės konsultacijos daug kur po pandemijos yra likusios – tai patogu, kai nereikia skirti gydymo, atlikti apžiūros, yra gaunami tyrimų rezultatai, reikia juos pristatyti ar pakoreguoti gydymą, išrašyti vaistų, siuntimą. Ypač tai aktualu, kur yra susisiekimo problemos, pacientas sunku pasiekti gydymo įstaigas.
„Turi būti labai aiškiai nustatyta, kokiais atvejais pakanka konsultuotis telefonu, nes gyvos konsultacijos negali būti pakeičiamos nuotolinėmis“, – pabrėžė ji.
Klausimas, ar jos yra apibrėžtos ir reglamentuotos procedūriškai – kokiais atvejais teikiama nuotolinė konsultacija, kokia yra trukmė, ar ji vykdoma tik telefonu, ar ir – vaizdo skambučiais. Kiek žinau, šių dalykų nėra ir gal būtų tikslinga tai sutvarkyti, kartu – ir tose srityse, kur tai taikoma mažiau“, – kalbėjo ji.
Tiesa, POLA atstovė atkreipė dėmesį, jog labai nesinorėtų grįžti į tuos laikus, kai per kovidą jos nuotolinės konsultacijos buvo pagrindinės:
„Jau net reikėjo paskatinti gydymo įstaigas grįžti prie gyvų konsultacijų. Be to, nepaisant nuotolinių konsultacijų, eilės buvo ir tuo metu.
Juo labiau medikams tenka sugaišti laiką ne vien nuotolinės konsultacijos metu, bet ir suvedant duomenis į e.sveikatą. Iš savo patirties žinau, kad jei reikia gauti ir nedarbingumą, gydytojas sako – po darbo prisės ir įves į e.sveikatą.“
Siūlo reglamentuoti nuotolinį medikų darbą
N. Čiakienės svarstymu, eiles galbūt galėtų padėti sumažinti eiles ir pagerinti prieinamumą nuotolinis gydytojų darbas.
„Šiuo metu tai nėra reglamentuota, jei būtų įteisinta galimybė, kad gydytojai dalį darbo laiko dirba nuotoliu, galbūt tai ir padėtų mažinti eiles, ypač sprendžiant prieinamumo regionuose klausimą, kur gydytojui tenka sugaišti laiką kelionėje.
Jei jis turėtų galimybę konsultuoti pacientus nuotoliu iš savo gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, patys gydytojai pastebi, kad susirgus vaikui turi imti nedarbingumą, o kitu atveju galėtų teikti konsultacijas nuotoliu. Be abejo, vėlgi turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kas gali vykti kontaktiniu, o kas – ir nuotoliniu būdu“, – komentavo POLA direktorė.
Ji pridūrė, kad svarbu numatyti ir kitus niuansus – galimybę pacientas perskambinti, jei nespėjo atsiliepti į gydytojo skambutį: „Dabar nurodo, kad štai tokiu panašiu laiku paskambins gydytojas. Tai vėlgi reiktų aiškiau reglamentuoti – jei pacientas negalėjo atsiliepti, kažkas atsitiko, turėtų galimybę perskambinti.“
Pasak N. Čiakienės, nuotolinė konsultacija neretai trumpa trumpiau nei gyvai atvykus pacientui, todėl galbūt čia, matoma, kad eilės galėtų kažkiek trumpėti. „Tačiau turi būti labai aiškiai nustatyta, kokiais atvejais pakanka konsultuotis telefonu, nes gyvos konsultacijos negali būti pakeičiamos nuotolinėmis“, – pabrėžė ji.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie didžiausius skaudulius sveikatos sistemoje ir kaip būtų galima sumažinti eiles tiek pas šeimos gydytojus, tiek specialistus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Va taip mus gydo šiuolaikiniai daktarai, kurių pareigas atlieka slaugytojos ir rezidentai, parengti tų pačių daktarų, tikinčių vien mokslu, o ne sveika nuojauta ir tinginčių tobulintis, nesugebančių išklausyti pacientų ligų simptomus ir padaryti teisingas išvadas.
