Prabilo apie didelį pinigų stygių: „Tai – žmonių genocidas, nes greitoji neatvažiuos“

„Kaip konkuruojančios GMP profsąjungos pirmininkė jau teigė viešoje erdvėje – jei taip ir toliau, bankrutuosime dar šiais metais“, – trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje įspėjo „Vieningos GMP“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovas Vladas Mireckas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Greitoji gali ir neatvykti: paruošė aiškius kriterijus, kokiems pacientams ir per kiek laiko turi atvažiuoti

Šį sezoną – rekordinis mirčių skaičius: paaiškino, kas nutiko su gerai pažįstama liga

Skubiai susirgus pas gydytojus pateksime kitaip: vilniečiai jau gali įsidėmėti naują adresą

GMP tarnybos Panevėžio filialo vadovė gi sako, kad nekeičiant finansavimo kyla reali grėsmė tapti nemokiems ir net neturėti kuro, kaip nuvykti pas pacientus.

Lėšų panaudojimas kelia klausimų

V. Mirecko aiškinimu, GMP tarnyba po reorganizacijos veikia nepakankamai efektyviai. „Siūlome ne atsisakyti reformos, bet ją koreguoti. Matome kompaktišką centrinį aparatą su 5 centrais, turinčiais juridinio asmens teisę, sprendimų priėmimo ir finansinį savarankiškumą. 

Dabar gi turime struktūrą, kurią sunku net įžiūrėti, kiek ji yra didelė, tačiau veiklos rezultatai nedžiugina“, – konstatavo 35 metus šioje sistemoje dirbantis medikas.

Profesinės sąjungos atstovas teigė, kad šiuo metu aprūpinimas darbui reikalingais ištekliais yra beveik sustojęs.

„Iki šiol tarnyba įsigijusi tik 15 automobilių ir tai ne iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o iš savo lėšų. Kiti pirkimai – degalai, drabužiai, medicinos įranga – irgi stringa. Jei tai tęsis toliau, bus negerai.

Nevienodas finansinių išteklių paskirstymas veda prie filialų teritorijos gyventojų diskriminacijos. Lėšos skirstomos neproporcingai gyventojų skaičiui, o pagal profsąjungai nežinomus kriterijus. Mano atstovaujamo Vilniaus filialo tarnyba pernai negavo 3 mln. eurų. Tai – nuostoliai ne filialui, o gyventojams, kurie negauna geresnė paslaugos“, – dėstė V. Mireckas. 

Jo teigimu, lėšų naudojimas neatrodo skaidrus, klausimų kelia ne pirmo būtinumo projektai: „Paminėtinos įvairios lizingo, įvaizdžio kūrimo, personalo atrankos agentūrų, dizainerių paslaugos. Didelis dėmesys skiriamas įvaizdžiui, automobilių, iškabų dizainui – kam tik įmanoma.“

„Automobiliai gali sulūžti bet kada“

Jis atkreipė dėmesį ir į GMP centro komunikaciją su profesinėmis sąjungomis. „Nors teisės aktai deklaruoja, kad santykiai turi būti grindžiami partneryste, socialinio dialogo pagrindu, taip toli gražu nėra.

Profsąjungos prašoma informacija neteikiama, kolektyvinės sutarties nuostatos neįgyvendinamos, santykiai šiais klausimais aiškinamasi teisme. Visa tai sukelia įvairius nuogąstavimus ir neužtikrintumą. Kaip suprantu, prašytų 135 mln. nebus, tad vėl teks veržtis diržus“, – konstatavo profesinės sąjungos atstovas. 

Pasak jo, to pasekmės gali būti skaudžios: „Transportas – pagrindinė mūsų darbo priemonė, paskaičiavome, kad 2023 liepos 1 d. iki šių metų sausio 1 d. vidutinė GMP automobilio rida padidėjusi 33 tūkst. kilometrų.

Jų amžius taip pat vidutinis, pailgėjęs. Tarp rezervinių automobilių yra nemažai tokių, kurių rida jau beveik pasiekusi 800 tūkst. kilometrų. Turbūt nereikia aiškinti, kuo tai gresia – automobilis, veždamas pacientą, gali bet kada sulūžti, įvykus ekstremaliai situacijai, nebus ką pasiųsti. Signalai apie situaciją per žiniasklaidą ateina ir iš Klaipėdos darbuotojų“, – nurodė V. Mireckas.

Be to, skundžiamasi, kad įstaigos darbuotojams nemokamas priedas už kenksmingas ar pavojingas darbo sąlygas, motyvuojant, kad nėra tam pinigų.

Gresia nebeturėti kuro nuvažiuoti pas gyventojus

GMP tarnybos Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė paantrino, kad kol kas nejaučia žadėtų reformos rezultatų.

„Panevėžio miestui ši reforma kol kas tikrai nedavė nieko ypatingo – automobilių neturime, atsinaujinti įrangos negalime, apie darbo drabužius nekalbu. Iki 2023 m. liepos 1 d. buvome finansiškai stabiliai veikianti įstaiga, šiandien taip nėra. 

Vien kalbant apie transportą, šiais metais nurašėme du automobilius, tad rezervą sumažinome 2 automobiliais. Kaip pandemijos metu turėjome skaičiuoti respiratorius, dabar turime skaičiuoti automobilius ir ar galėsime išvažiuoti į kvietimus“, – kalbėjo filialo vadovė. 

Pasak jos, šiemet siūlomas biudžetas – 1 mln. mažesnis nei pernai, tad jo neužteks ne tik darbo užmokesčiui, bet ir kurui, automobilių remontui, medikamentams. 

„Tai blogai visiems miesto gyventojams, nes neturėsime, kaip užtikrinti paslaugos, neturėsime už ką nusipirkti kuro. (...) Jei norime už tuos 9,6 mln. išgyventi, reikėtų visas 4 klasterines brigadas sumažinti. (...) Tai yra Panevėžio žmonių genocidas, nes greitoji neatvažiuos. (...) 

Norėtųsi, kad būtų grąžintas finansavimas iki 2023 m. liepos 1 d., kai atskirai buvo mokama už klasterines brigadas, operatyvumo rodiklius, intensyvumą, o dabar viską sudėjo į viena ir sako, kad viskas įskaičiuota. (...) Netikiu, kad taip yra, užtat blogai ir mums, ir Šiauliams, ir Kaunui, todėl vis sakome, kad kovo mėnesį būsime nemokūs. Taip pat pritariu profesinės sąjungai, kad struktūra yra ydinga ir ją reikia keisti“, – konstatavo R. Ramoškienė. 

Pasak jos, tokios apimties reforma iš pat pradžių atrodė neteisinga, mat sujungti 48 įstaigas į vieną labai sudėtinga, o tam nebuvo pasiruošta.

SAM žada auditą

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė konstatavo, kad aptariamos problemos yra paveldėtos iš praėjusios kadencijos.

„Nuo 2023 m. vykstantys procesai ir reorganizacija buvo vykdoma su lietuviškais ypatumais, kai darbo užmokesčiai prie reorganizaciją buvo iškelti neadekvačiai ir dabar turime rezultatą, kurį turime spręsti dėl to, kad darbo užmokestis sudaro 80 proc. visų finansinių resursų. Apie tai kalbame jau daugiau nei mėnesį, procesai vyksta“, – informavo ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis gi nurodė, kad efektyviausiai įvertinti padėtų įstaigos auditas, kurį ir ruošiamasi atlikti. „Pritarčiau dėl debiurokratizacijos, bet į tai geriausiai galėtų atsakyti auditas – tik po jo, kurį žiūrėtume, kokiais pjūviai daryti, galėtume teikti, daugiau ar mažiau įstaiga biurokratizavosi. 

Nes mums kyla klausimų, kodėl 80 proc. lėšų skiriama darbo užmokesčiui – kiek iš jų yra administravimui, funkcijoms tiesiogiai aptarnaujant gyventojus teikiant pagalbą. Bet į tai galėtume atsakyti turint aiškius skaičius“, – komentavo jis. 

Ruošia taupymo planą, kaip lipti iš minuso

Naujasis GMP direktorius Donatas Paliulionis sutiko, kad minimo audito gal jau reikėjo 2023 m. „To reikia ir dabar, po 1,5 metų, įvertinti, kaip kito veikla“, – sakė jis.

Vadovas taip pat ramino, kad iki tokio scenarijaus, kad gyventojai nesulauks greitosios, neturi būtų prieita. „Stengsimės, kad greitoji važiuotų. Dėl biudžeto – lauksime kuo skubesnio audito iš ministerijos ir tikėsimės padidinimo. Nes minusas ir genocidas yra visiems – ne tik Panevėžiui, bet paslauga turi būti teikiama“, – sakė D. Paliulionis.

Jis teigė, kad diskutuojama ir dėl kuro taupymo, kaip dar būtų galima susiveržti diržus, ir kiek turi būti brigadų dienomis ir naktimis, ar vienodas jų kiekis miestuose vasaros metu ir kitų priemonių. Vadovas svarstė, kad reikia sutarti, kas yra svarbiau – papildoma medicininė įranga ar kūno kameros. 

„Taip, turime rezervinius automobilius, bet ne visuose juose yra aparatūra. Atėjus dienai X šie automobiliai irgi būtų tik transporto priemonė, be defibriliatorių ir t.t. Taigi su filialais tarsimės, kur yra prioritetai“, – kalbėjo jis. 

Pasak D. Paliulionio, dabartinį deficitą nulemia Minimalios mėnesinės algos augimas, šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimų laikymasis: „Jei 120 mln. yra skirta šiais metais, mūsų atlyginimų fondas įskaičiuojant kolektyvinę šakos sutartį siekia 109 mln., tai reikmėms lieka 11 mln., iš jų po 4 mln. sudaro remontas, kuras, kuris, didelė tikimybė, kad brangs ir tų 8 mln. neužteks.“

Jo teigimu, finansavimą padidinti reikėtų bent iki 145 mln., tačiau apie tai svarstyti SAM ketina tik atlikusi auditą. Kaip nurodė kancleris, mažiausiai jis turėtų trukti 3 mėnesius.

GMP tarnybos pateiktais duomenimi, įstaigos 2024 m. finansinės veiklos rezultatas yra minus 7 milijonai eurų. 2025 m. finansinės veiklos projekcija numatyta minus net 18 milijonų eurų, o 2023 m. pajamos viršijo sąnaudas 0,76 milijono eurų.