kokliušas

Kokliušas – tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, ypač didelį pavojų kelianti kūdikiams ir vaikams. Ši liga itin klastinga, kadangi jos pradžia gali priminti paprastą peršalimą ir nesukelti didelio nerimo, tačiau infekcijai pažengus, kyla įvairių komplikacijų ar netgi mirties rizika. Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 tūkst. kokliušo atvejų, o Lietuvoje, pasak Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Karolinos Girdvainytės, sergamumas juo šiais metais itin išaugo.

Kokliušas – tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, ypač didelį pavojų kelianti kūdikiams ir vaikams. Ši liga itin klastinga, kadangi jos pradžia gali priminti paprastą peršalimą ir nesukelti didelio nerimo, tačiau infekcijai pažengus, kyla įvairių komplikacijų ar netgi mirties rizika. Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 tūkst. kokliušo atvejų, o Lietuvoje, pasak Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Karolinos Girdvainytės, sergamumas juo šiais metais itin išaugo.

Jau daugiau nei šimtu kartų šiemet išaugęs sergamumas kokliušu medikams kaip reikiant kelia nerimą. Jei anksčiau tokių vaikų ligoninėje jie išvis nematė, pastaruoju metu stebimas tikras bumas.  Kalbėdamas apie dabartinę situaciją LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius konstatavo, kad dabar stebimas didžiulis sergamumo kokliušu pakilimas.

Jei nematai ligos, atrodo, kad grėsmės nėra ir skiepytis nereikia. Pasak gydytojų, taip galima iš dalies paaiškinti augantį tėvų nenorą skiepyti savo vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų. Vis tik jie perspėja, kad toks mąstymas gali skaudžiai kainuoti, tačiau tuomet laiko atsukti nepavyks. Gydytojai dalinasi, kad štai meningokokinės infekcijos atveju paciento galima netekti ir vos per 12 valandų.

Nors susitinkame po intensyvios ir ilgos darbo dienos, vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškutė-Karanauskienė šypsosi. Kaip pasakoja, nors kitąkart ir pavargsta tiek, kad norisi tik išsiverkti, jaučiasi esanti visiškai savo rogėse. Gydytoja sako, kad suaktyvėjusį įvairiausių virusinių ir bakterinių infekcijų sezoną pirmieji labiausiai pajunta būtent pediatrai, nes mažųjų pacientų srautas gerokai išauga.

Stebint Lietuvoje augantį sergamumą kokliušo infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad ši liga daugiausia plinta tarp vaikų. Pasak jos, tai lemia nepakankamos vakcinavimo apimtys. „Vakar dienos duomenimis, kokliušo turime 600 atvejų, didžioji dalis sergančių – vaikai iki 17 metų“, – LRT radijui teigė NVSC epidemiologė, pažymėdama, kad apie 30 proc. jų sudaro maži vaikai, kuriems ši infekcija ypač pavojinga.

Nors nuo tam tikrų infekcijų buvome paskiepyti vaikystėje, ne visos vakcinos sukuria apsaugą visam gyvenimui. Be to, medikai stebi grėsmingą situaciją – „atgimsta“ jau, atrodytų, seniai pamirštos ligos. „Nebėra vaikiškų ligų, serga ir suaugusieji, tad reikėtų rimtai susirūpinti“, – pabrėžė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Šiemet stebint nematytą sergamumo kokliušu protrūkį ir jau daugiau nei dešimtmetį mažėjant bendroms vaikų skiepijimo apimtims politikai prabilo ir apie tai, ar nereikėtų tėvams, kurie neskiepija vaikų, taikyti griežtesnes priemones.  Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristačius naujausią informaciją dėl vaikų sergamumo infekcinėmis ligomis Lietuvoje konservatorius Linas Slušnys ėmė svarstyti, ar nepribrendo laikas tam tikroms sankcijoms tėvams.

Šiemet Lietuvoje smarkiai daugėja sergančių kokliušu vaikų. Ne visiems vaikams liga pavojinga vienodai – vieniems jos eiga lengvesnė, kitų tėvams tenka išgyventi tikrą košmarą dėl rimtos grėsmės vaiko gyvybei. Kas lemia tokį, atrodytų, staigų šios pavojingos ligos plitimą, pranešime spaudai kalbamasi su Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškute-Karanauskiene.

Dar vasarą apie neįprastai išaugusį užsikrėtimo kokliušu atvejų skaičių pranešęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dalijasi atnaujinta statistika. Centro duomenimis, iki rugsėjo 5 dienos kokliušo atvejų Lietuvoje išaugo dar 138, o iš viso šiemet šalyje fiksuoti 463 ligos atvejai. „Iš jų vaikų 0–17 metų amžiaus – 325. Vaikų nuo 0 iki 3 metų – 72“, – nurodoma Eltai raštu perduotame NVSC komentare.

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Šiais metais Lietuvoje fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Tikrai šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu. Šiai dienai turime jau daugiau negu 350 vaikų ir paauglių, suaugusių, susirgusių kokliušu“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė. „Paprastai per metus būdavo registruojama apie septynis, dešimt atvejų“, – kalbėjo ji.

Sveikatos specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – šiemet kaip reikiant išaugo jau pamiršta liga laikyto kokliušo atvejų skaičius. Galvą taip pat kelia ir pavojingieji tymai. Sveikatos specialistai sutartinai pažymi, kad pagrindinė tokio šuolio priežastis – atsisakymas skiepyti savo vaikus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad šiais metais jau buvo užfiksuoti 355 kokliušo atvejai. Tuo tarpu per praėjusius metus liga buvo diagnozuota 7 asmenims. Centro duomenimis, ligos suaktyvėjimui įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjantis paskiepytų vaikų skaičius bei užkrečiamosioms ligoms būdingas periodiškumas. Pastaruosius trejus metus Lietuvoje nuo kokliušo paskiepijama apie 90 proc.

Šiemet fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nurodoma, kad tam įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjančios paskiepytų vaikų apimtys, taip pat užkrečiamosioms ligoms kas 3–5 metus būdingas pakilimas. Artėjant mokslo metams specialistai primena kasmetinio vaiko sveikatos tikrinimo metu lankantis pas gydytoją pasidomėti ir vaiko skiepijimo būkle ir paskiepyti nuo kokliušo, jeigu jau atėjo tam tinkamas laikas.

Daugeliui kokliušas – nauja, negirdėta liga, šiais metais pradėjusi plisti ir Lietuvoje. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio Vaikų ligų skyriuje pacientų pastebimai ėmė daugėti, prasidėjus vasarai. Iki šiol skyriuje gydyti teko 10 vaikų, nors anksčiau per metus pasitaikydavo tik keletas kokliušo atvejų. Rugpjūčio pradžioje į skyrių pateko mama su trim mažamečiais vaikais, kurių mažiausiai – mėnuo.

Ekspertai įspėja apie plintančią kokliušo atmainą, kuri yra labai atspari vakcinoms ir antibiotikams. Naujuose tyrimuose, kurie buvo paskelbti iš anksto ir dar nebuvo recenzuoti, perspėjama, kad mutavusi liga kelia „pasaulinę“ grėsmę sveikatai.

Lietuvoje nėščiosios valstybės biudžeto lėšomis skiepijamos dviem vakcinomis, tęsiantis Europos imunizacijos savaitei primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Viena iš jų – sezoninio gripo vakcina, skirta nėščiosios, vaisiaus apsaugai ir naujagimio apsaugai nuo gripo, iki jį patį bus galima apsaugoti skiepijant. Antroji vakcina – nuo kokliušo apsaugo ne tik būsimą mamą bet ir naujagimį. Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo jau žinomas ir suprantamas daugumai.

Mažėjančios vaikų skiepijimų apimtys atveria kelią seniai pamirštoms ligoms ir pavojingiems jų protrūkiams. Tai rodo ir šiuo metu Lietuvoje pradėjęs augti sergamumas kokliušu.

Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. 10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiemet užregistruoti 7 888 kvėpavimo takų ligos atvejai, pranešė Valstybinis visuomenės sveikatos institutas. Praėjusią savaitę sveikatos priežiūros institucijos užregistravo 1 494 naujus ligos atvejus – tai sparčiausias savaitinis augimas šiais metais. Maždaug 183 sergantieji gydomi ligoninėje.

Pastaraisiais metais drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims medikai vis dažniau diagnozuoja ligas, kurios daugelį dešimtmečių buvo puikiai valdomos. Būtent kokliušas ir tymai gydytojams šiandien kelia kone didžiausią susirūpinimą. Greitai plintančios ūmios infekcijos, prasidėjusios peršalimo simptomais, gali sukelti ypač sunkių komplikacijų – plaučių ir ausų uždegimą, smegenų ligą su ilgalaikiais neurologiniais simptomais ir negalią ar net mirtį.

Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – mažėjant skiepijimo apimtims grįžta jau užmirštomis laikytos infekcinės ligos. Štai VUL Santaros klinikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas sunkiai kokliušu sergantis vaikas. Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė. „Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europoje išaugo sergamumas kokliušu, pvz., Danijoje buvo užregistruotas 6 061 kokliušo atvejis (rodiklis siekė 102,2 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje – 4 851 (125,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Mažėjant paskiepytų vaikų skaičiui, kyla grėsmė atsirasti naujiems ligos atvejams ir kilti protrūkiams. Todėl labai svarbu nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje bus sudaryta galimybė suaugusiems revakcinuotis kokliušo vakcina. Anksčiau pakartotinai buvo galima pasiskiepyti tik nuo trijų infekcijų vienu metu – difterijos, stabligės ir kokliušo. Kaip nurodoma, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiųjų revakcinacijai skiriama kas 10 metų po vakcinacijos. Jei moteris revakcinacijos metu laukiasi – vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijomis.

Žaliavalgių Igorio ir Marijos šeima iš Sankt Peterburgo, atsisakiusi gydyti savo vaiką „tabletėmis“, apkaltino medikus dėl jo mirties. Vyras su žmona tvirtina, kad jų nuo kokliušo sukeltų komplikacijų miręs sūnus buvo „nugydytas“.  Spalio 6-ąją vos šešių mėnesių berniukas pasijuto prastai – pradėjo karščiuoti ir kosėti. Tėvai ne iškart iškvietė greitąją, o vėliau, kai jau atvyko medikai, atsisakė vežti jį į ligoninę.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai rekomenduoja skiepus nuo kokliušo infekcijos atnaujinti planuojantiems tapti ar jau esamiems tėvams ir seneliams, nes didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Lietuvoje suaugusiems asmenims savo lėšomis galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.

Infekcinių ligų specialistai pastebi išaugusius susirgimus vaikams itin nemalonia liga – kokliušu. „Siūlau internete pasižiūrėti, kaip atrodo kokliušo sukeltas kosulys. Patikėkit, jūs nenorite, kad tai nutiktų jūsų vaikui“, – įspėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas. ULAC vadovas atkreipė dėmesį, kad jau per pirmus 4 šių metų mėnesius turime kokliušo pakilimą.

Užkrečiamųjų ligų specialistai sunerimę. COVID-19 (koronaviruso) pandemijos metu Lietuvoje įvedus karantiną sumažėjo skiepų aprėptys – preliminariais duomenimis, kovo mėnesį įskiepyta apie 12 tūkst. vakcinų dozių mažiau nei sausį ar vasarį. Pastebima, kad sumažėjo skiepų ir pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Planinių skiepų atidėjimas ar nutraukimas gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius ir skaudžias pasekmes.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 55 kokliušo atvejai ir tai net 28 kartus daugiau susirgimų palyginus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu (2 atvejai). Beveik ketvirtadalis šiemet susirgusiųjų kokliušu buvo gydomi ligoninėje ir dauguma jų neskiepyti. Trečdalį (32,7 proc.) susirgusiųjų sudarė vaikai iki 4 m. amžiaus. Po penktadalį (20 proc.) sergančiųjų registruota  5–9 m. amžiaus grupėje, beveik po tiek pat (21,8 proc.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Užkrečiamųjų ligų specialistai stebi nerimą keliančią situaciją – vien per pirmąjį šių metų mėnesį sergančiųjų kokliušu registruota beveik tiek pat, kiek iš viso per praėjusius metus. Gydytojai primena, kad patiems mažiausiems ši liga gali net būti mirtina, tačiau norint to išvengti vakcinuoti būtina ne tik vaikus. Suaugusiesiems kas dešimt metų taip pat rekomenduojama pasiskiepyti pakartotinai.

Vilniaus apskrityje – kokliušo protrūkis. Mažiems vaikams mirtinai pavojinga infekcija susirgo devyni vaikai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, visi šie vaikai nebuvo paskiepyti. Gydytojai perspėja, kad kokliušas pavojingiausias vaikams iki vienerių metų, mat infekcijos komplikacijos gali pasibaigti net ir mirtimi. Vilniaus apskrityje per pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuoti trys kokliušo protrūkiai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius užregistruota 17 susirgimo kokliušu atvejų bei registruoti du kokliušo infekcijos protrūkiai. Pernai per tą patį laikotarpį registruota tiek pat (17) susirgimų kokliušu. Kaip tv3.lt informavo Eglė Savickienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, kokliušo protrūkiai buvo registruoti rugpjūčio mėnesį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai informuoja, kad gegužės mėn. Klaipėdoje buvo nustatytas pirmasis šiais metais kokliušo atvejis. Šia liga susirgo nuo kokliušo neskiepytas 5 metų amžiaus vaikas. Kokliušo atvejai Lietuvoje registruojami kiekvienais metais. Pernai Lietuvoje buvo nustatytas 21 kokliušo atvejis, o 2016 m. – 36 atvejai.

Lietuvoje mažėja susirgimų kokliušu – šiemet iki rugsėjo užregistruota 17 kokliušo atvejų, 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 63 proc. mažiau nei užpernai. Pernai per tą patį laikotarpį buvo registruoti 25 kokliušo atvejai, o 2015 metais – 46 kokliušo atvejai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Daugiausiai kokliušu sirgo vaikai iki ketverių metų (29 proc. visų atvejų šiemet), vyresnio amžiaus grupėse užfiksuota po kelis ligos atvejus.

Lietuvoje iki rugsėjo užregistruoti 25 kokliušo atvejai, tai yra 44 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu. Nuo 2015 metų pradžios iki rugsėjo buvo registruoti 45 kokliušo atvejai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Iš visų susirgusiųjų aštuoni žmonės gydyti ligoninėje. Pirmąjį šių metų pusmetį registruotas kokliušo protrūkis Raseinių rajone. Tuomet susirgo trys 14-15 metų mergaitės.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota 20 kokliušo atvejų - mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kuomet registruoti 35 atvejai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, daugiausia - 14 - kokliušo atvejų pirmąjį šių metų pusmetį buvo užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse. Po du atvejus buvo užregistruota Panevėžio ir Tauragės apskrityse, pavieniai atvejai registruoti Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse.

Trims mažamečiams vienos šeimos vaikams diagnozuotas kokliušas, pirmadienį pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras. Gruodžio viduryje į ligoninę paguldytas 5 mėnesių kūdikis su labai išreikšta kokliušo klinika. Atliekant epidemiologinį židinio tyrimą išsiaiškinta, kad šeimoje auga dar du mažamečiai vaikai, kurie kosėti pradėjo dar lapkričio mėnesį. Visi trys vaikai nuo kokliušo neskiepyti, du vyresnieji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Ketvirtadienį tv3.lt redakcija gavo skaitytojo laišką, kuriame pasakojama, kad Lietuvoje nebėra vakcinų nuo kokliušo. Skaitytojas teigia, jog turėjo pabaigti pirmųjų kūdikio skiepų kursą, tačiau poliklinika pritrūko vakcinų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kaltės, kuri esą tiesiog pamiršo jas užsakyti, o vaikai susirgę kokliušu be vakcinos miršta.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad iki š. m. liepos 29 d. Kauno apskrityje jau užregistruoti 42 kokliušo atvejai, kai tuo tarpu per visus 2013 m. tebuvo 29. Daugiausiai atvejų registruota Kauno mieste (36 atv.), Kauno rajone – 5 atvejai, Prienuose – 1. Daugiausia sirgo vaikai (35 atv.), dažniausiai iki 3 m. amžiaus (15 atv.) ir 12-15 m. amžiaus (12 atv.). Nustatyta, kad 15 susirgusių vaikų nuo kokliušo buvo neskiepyti.

Minėdami tarptautinę imunologijos dieną, gydytojai šiais metais pasirinko temą: „Ką mes žinome apie kokliušą“, nes ši klastinga infekcinė liga, pasireiškianti sunkiu kosuliu ir neretai sunkiomis komplikacijomis, naujagimiui ar kūdikiui gali būti labai pavojinga ar netgi mirtina. Pasak Vaikų ligoninės Pediatrijos centro direktoriaus prof.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Minint tarptautinę imunologijos dieną, medikai sako, kad nerimą kelią žmonių abejonės skiepų reikalingumu, nors jie yra padėję kovoti su ne viena užkrečiama liga. Anot medikų taip buvo išnaikintos tokios ligos, kaip maras ar raupai, gerokai sumažėjo sergamumas poliomielitu, difterija ar tymais, tačiau pastebima, kad kai kurių jų grėsmė vėl didėja. Mokslinėje konferencijoje antradienį bus diskutuojama apie kokliušą.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas kokliušu. Pernai iki gruodžio sirgusiųjų šia liga buvo 11 kartų daugiau nei užpernai per visus metus. Dažniausiai sirgo neskiepyti vaikai ir paaugliai, kuriems vakcina jau nebeveikia. Todėl medikai rekomenduoja skiepytis nuo kokliušo paauglius ir vyresnius žmones, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.