VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadove doc. dr. Inga Ivaškevičienė apgailestavo, kad tiek daug metų sėkmingai valdytos ligos vėl kelia grėsmę sveikatai.
„Daug metų gyvenome gerai ir tos vaikų mirtys – skaičiai labai stipriai sumažėjo, mes nebesusiduriame su tuo, ką matė kolegos, dirbę prieš 50 metų ir panašiai. Bet dabar tie atvejai, kurie atsiranda skyriuose, verčia susimąstyti ir atsigręžti į tuos buvusius senus laikus, kai grįžta senos, net „užmirštos“ infekcinės ligos“, – konstatavo ji nuotolinės konferencijos metu.
Pasak gydytojos, 2019 metais Lietuvoje išgyvenus tymų protrūkį atrodė, kad jau tiek daug apie šią ligą kalbėta, kad visi bus įsivertinę savo sveikatos būklę ir pasiskiepys.
„Bet matome, kad skiepijimo apimtys toliau mažėja. Pradėjome susidurti su vaikais, sunkiais klinikiniais atvejais, kurių daug metų nematėme ir akivaizdu, kad situacija nelabai pasikeitė.
Norisi pažadinti visuomenę, kad yra sunkių infekcinių ligų, kurios blogiausiu atveju gali baigtis mirtimi, kai kuriais atvejais – neįgalumu ir įvairiomis kitomis neigiamomis pasekmėmis vaiko sveikatai“, – įspėjo infekcinių ligų gydytoja.
Portalas tv3.lt primena rašęs, sunkiai kokliušu sergantis vaikas šiuo metu gydomas klinikų intensyviosios terapijos skyriuje.
Skiepų apimtys pasiekė žemumas
Ji priminė, kad vaikai nuo kokliušo pagal Lietuvoje galiojantį skiepijimo kalendorių pradedami skiepyti 2 mėnesių amžiaus. Vėlesnės dozės įskiepijamos 4, 6 mėnesių amžiaus, taigi pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gauna 3 vakcinos dozes.
Kadangi tymų vakcina yra gyva, ja skiepijama jau antraisiais gyvenimo metais, antra dozė įskiepijama būnant 6–7 metų.
„Labai svarbu pabrėžti, kad skiepijant antrais gyvenimo metais, iki to laiko kūdikiai yra labai jautrūs ir imlūs tymams. Dėl to labai svarbu, kad visi šeimos nariai būtų paskiepyti. Jei nėštumas planuojamas sąmoningai, būtų gerai, kad mama žinotų savo imuninę būklę“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Norisi pažadinti visuomenę, kad yra sunkių infekcinių ligų, kurios blogiausiu atveju gali baigtis mirtimi, kai kuriais atvejais – neįgalumu ir įvairiomis kitomis neigiamomis pasekmėmis vaiko sveikatai.
Nors skiepijimo apimčių nuo tymų siekiamybė – 95 proc., šie skaičiai Lietuvoje pasiekė žemumas – vakcinavimo apimtys tesiekia 85 proc.
„Reikia paieškoti, kada buvo tokios mažos apimtys. Dabar skaičiuojama, kad lieka ir 7,5 tūkst. nepaskiepytų vaikų. Įsivaizduokite, kiek kasmet jų padaugėja ir taip formuojame imlios visuomenės dalį“, – akcentavo gydytoja.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams
Pašnekovė pasakojo, kad šių klastingų ligų simptomai paprastai gali slėptis už viršutinėms kvėpavimo takų ligoms būdingų požymių. Nors ilgai varginantis priepuolinis kosulys – būdingiausias kokliušo simptomas, priklausomai nuo sergančiojo amžiaus ligos išraiška gali skirtis.
„Neskiepytiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai būdingas vadinamas klasikinis kokliušas, kai iš pradžių gali atsirasti nespecifiniai ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją primenantys simptomai. Bet anksčiau ar vėliau prasideda kosulys.
Ir tai ne šiaip kosulys – jis priepuolinis kosulys, kurį gali paskatinti bet kas: teigiamos emocijos, juokas, liūdesys, ašaros, fizinis krūvis, kažkoks susijaudinimas, pavyzdžiui, įėjo kažkoks svetimas žmogus į patalpą ir tai gali išprovokuoti kosulio priepuolį. Jam būdinga tai, kad vaikai kosėja, kosėja, kosėja ir kosulio pabaigoje įkvepia aukštą gaidą – tai vadinamas reprizas. Jei išgirdote tokį kosulį, labai didelė tikimybė, kad tai yra kokliušas“, – pasakojo I. Ivaškevičienė.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams: „Jei kūdikis yra neskiepijamas, rizika sunkiai sirgti yra labai didelė, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Jei vaikas užsikrėtė kokliušu tokiu amžiaus laikotarpiu, skaičiuojama, kad rizika numirti nuo ligos siekia 3 proc. Lietuvoje yra registruota mirčių nuo kokliušo ir ne taip seniai – 2016 m.“
Dažniausiai tokiame amžiuje vaikus kokliušu užkrečia artimiausi šeimos nariai – mamos, tėčiai arba vyresni broliai, seserys.
„Kūdikio kokliušo formai ne visada būdingi tie kosulio priepuoliai su reprizais, tai gali būtų apnėjos, kvėpavimo sustojimai. Gali atrodyti, kad kūdikis tiesiog žiopčioja, net nekosti. Tada ligą daug sunkiau atpažinti“, – vardijo I. Ivaškevičienė.
Kokliušas – 100 dienų liga
Tuo metu paaugliai kokliušu serga kiek kitaip. Kadangi jie dar gali turėti imuniteto likučius po skiepijimo vaikystėje, gali sirgti atipiniu kokliušu. Pagrindinis simptomas tuo metu yra tiesiog kosulys.
„Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai ateina pas šeimos gydytoją, pulmonologą ar vaikų gydytoją, ir yra ta, kad tėvams atsibosta, jog jie kosėja. O kokliušui būdingas ilgas užsitęsęs kosulys. Paauglys gal su tuo kosuliu pasikankins, jo sveikatai tai ypatingos žalos nepadarys, tačiau jie gali užkrėsti aplinkinius“, – aiškino gydytoja.
Ji pridūrė, kad neatsitiktinai neseniai buvo įdiegta ir papildoma skiepo dozė paauglystėje, mat žinoma, kad net jei ir tvarkingai buvo skiepijama vaikystėje, laikui bėgant imunitetas blėsta.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad neretai visą puokštę kokliušo priepuolio labai dažnai „vainikuoja“ vėmimas.
„Jie tiesiog taip ilgai kosėja, kad galų gale viskas baigiasi vėmimu. Teko net girdėti šiais metais istoriją, kai susirgo suaugęs žmogus ir jam net teko susiorganizuoti nuotolinį darbą iš namų, nes kosulio priepuoliai buvo tokie intensyvūs ir taip dažnai besikartojantys, kurie baigiasi vėmimu, kad buvo neįmanoma eiti į darbą.
Tai žmonės dirba namie, prie kompiuterio šalia pasidėję dubenį, nes niekada nežinai, kada tas kitas priepuolis užeis. Ir visa tai gali tęstis iki 100 dienų – anksčiau kokliušas ir buvo vadinamas šimto ligų diena. Daug kam būna ir daug trumpiau, bet yra ir tokie atvejai“, – komentavo I. Ivaškevičienė.
Tymų bėrimas pasireiškia palaipsniui
Tymams nors irgi būdingas kosulys, bet tokie vaikai jau akivaizdžiai atrodo sergantys:
„Jei kalbėtume apie tipinius, vadovėlinius tymus, tai bus febraliai karščiuojantis su 38–39 laipsnių temperatūra, kosintis, sloguojantis vaikas. Jis atrodys tikrai labai sergantis. Šiems vaikams būdingas akių uždegimas, konjunktyvitas, paraudusios, traiškanojančios akys, bėganti nosis, apsunkintas alsavimas pro nosį.
Kosulys taip pat labai atkaklus, bet jam nėra būdingi tokie priepuoliai kaip kokliušo atveju. Bet stacionare teko matyti tokių pacientų, kurie sako, kad jausmas toks, jog iškosės plaučius. Ir visą tą simptomų puokštę vainikuoja bėrimas, kuriam būdingas etapiškumas.“
Gydytojos aiškinimu, pirmiausia pradeda berti viršutinę kūno dalį – dažniausiai už ausų, veide, vėliau bėrimas po truputį „leidžiasi“.
„Kai pradeda berti, galva, viršutinė kūno dalis būna išberta, o kojos visiškai be jokio bėrimo elemento, bet vėliau bėrimas leidžiasi, todėl tai ir vadinama etapiniu bėrimas. Ir kai galvoje jis pradeda nyki, bėrimo vietoje lieka pigmentacija ir tuomet jis leidžiasi žemyn. Kai kuriems pacientams būna išreikštas ir viduriavimas“, – vardijo infekcinių ligų gydytoja.
Ji įspėjo, kad tymams yra būdingos įvairios komplikacijos, dažniausiai – viršutinių kvėpavimo takų:
„Tai yra ausų uždegimai, laringitai, bronchitai, tracheobronchitai. Gana sudėtinga tymų komplikacija yra pneumonija ir ji sudėtinga tuo, kad neturi jokio gydymo – neturime vaistų prieš tymus ir tokiu atveju galime tik padėti sirgti, taikyti įvairias simptomines priemones.
Sudėtingiausia atvejai yra centrinės nervų sistemos uždegimas, tai yra tymų meningitai, encefalitai – visiems aišku, kad tai yra paveikta pagrindinė mūsų kūną valdanti sistema su įvairiomis pasekmėmis“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Įsiplieksti gaisrui tereikia vienos kibirkšties
Pasak gydytojos, nors infekcinės ligos yra mūsų kasdienybė, bet su kokliušu medikai jau buvo įpratę nesusidurti.
„Tai yra labai didelis žingsnis atgal, taip parandame dešimtmečiais kurtą pažangą. Kiti gali klausti – na ir kas, didelio protrūkio Lietuvoje nėra. Bet reikia sąmoningai įvertinti, kad yra įvairių pavojingų situacijų.
Jei kūdikis yra neskiepijamas, rizika sunkiai sirgti yra labai didelė, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Jei vaikas užsikrėtė kokliušu tokiu amžiaus laikotarpiu, skaičiuojama, kad rizika numirti nuo ligos siekia 3 proc.
Juk nebūtinai sausra reiškia gaisrą, reikia degtuko. Tai ir kuo bus didesnė imlios visuomenės dalis, tymams užtenka vieno, antro, trečio (vienas tymais sergantis pacientas gali užkrėsti iki 18ؘ–19 kitų imlių asmenų) ir tada turime protrūkį“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Ji įspėjo, kad panaši situacija yra ir kitose Europos šalyse.
„Jau kaip ir buvo aprimusios situacijos, bet vėl matome blykstelėjimus – degtuką vienoje, kitoje, trečioje vietoje. Kalbant apie kokliušą, yra lygiai tas pats. Situacija įtempta, jei šiuo metu neįvyksta protrūkis, tai tik dievui dėkoti ir tuo džiaugtis. Bet tai visiškai nereiškia, kad tokioje visuomenėje esame saugūs, yra didelė tikimybė, kad prasidės protrūkiai“, – perspėjo gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir kodėl viska slepiate ir jeigu ka sakote kad skiepai nei prie ko ? Tarybiniais laikais bent jau pasakydavo tiesa .
Ir aplamai pasitikėjimas medikais po plandemijos yra nulinis .
