Tam, kad nepamirštume klausos svarbos ir skirtume didesnį dėmesį klausos sveikatai kovo 3-ąją dieną yra minima Pasaulinė klausos diena. Šią svarbią dieną daktarė otorinolaringologė-audiologė Vija Vainutienė ir klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė dalinasi informacija, kurią turėtų žinoti kiekvienas, jaučiantis sutrikusios klausos simptomus ir jų artimieji.
„Aš girdžiu, bet nesuprantu, ką sako“
Ši frazė yra tiek gydytojų otoroinolaringologų, tiek klausos protezavimo specialistų kasdienybė.
Pasak daktarės otorinolaringologės V. Vainutienės, šią frazę dažnai girdi iš pacientų, kurie kreipiasi pajutę, jog tapo sunku bendrauti, susikalbėti su aplinkiniais.
„Žmonės dažniausiai pažymi, kad girdi, tačiau nesupranta kalbos, o ypač – triukšmingoje aplinkoje, didesnėje erdvėje: parduotuvėje, susibūrimuose, bažnyčioje, kurioje girdisi aidas“, – sakė dr. V. Vainutienė.
Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė J. Samsanavičienė taip pat patvirtino, kad pagrindinis postūmis ryžtis kreiptis į specialistą yra būtent bendravimo sunkumai.
„Vyresnio amžiaus žmonės atkreipia dėmesį, kad sudėtingiau supranta, ką sako moterys, vaikai. Nusilpus klausai dažniausiai pradedama negirdėti aukšto dažnio garsų, o moterų, vaikų balsai yra aukštesnio dažnio nei vyrų, todėl būtent jų kalba pirmiausia tampa sunkiau suprantama“, –paaiškino specialistė.
Kai „sėsti“ tampa „ėsti“
Kaip atsitinka, kad, nusilpus klausai, kalba, kuria visada buvo bendraujama, tapo nebepažįstama? Daktarė V. Vainutienė tvirtino, kad kalbos suvokimo problemas kelia tam tikrų garsų „iškritimas“.
„Su amžiumi silpstant klausai, žmogus tiesiog nustoja girdėti tam tikro dažnio garsus, dažniausiai - aukšto dažnio. Mūsų kalboje šiomis garsinėmis charakteristikomis pasižymi įvairūs kalbos garsai, pavyzdžiui, priebalsiai. Girdint tik balsius, tačiau negirdint tam tikrų priebalsių, dingsta žodžio prasmė. Pavyzdžiui, žodis „sėsti“ girdimas kaip „ėsti“. Vėliau pradingsta ir sakinio prasmė. Tampa sunku sekti pokalbį. Dar sudėtingiau yra suprasti užsienio kalbą“, - pasakojo daktarė otorinolaringologė.
Pasak gydytojos, neišgirdus garso, instinktyviai bandoma jį spėti. Kai atspėti pasiseka vis rečiau, žmogus pasiryžta kreiptis pagalbos ir pasitikrinti klausą.
25 žodžiai, patikrinantys kalbos suvokimą
Lietuvoje, norint gauti VLK kompensacija klausos aparatams, klausa tikrinama atliekant ne tik toninę, bet ir kalbinę audiogramą.
„Tai tyrimas, kai garsinis dirgiklis yra ne garso tonas, o žodis. Tyrimo metu parenkamas patogus garso lygis – apie 20 decibelų virš kalbos suvokimo slenksčio ribos. Žmogus per ausines arba kolonėles girdi žodžius ir turi juos pakartoti“, - tyrimo eigą paaiškino dr. V. Vainutienė.
Neseniai mokslinį tyrimą atlikusi ir kalbinei audiometrijai lietuviškų žodžių sąrašus sudariusi gydytoja pasakojo, kad kalbinės audiometrijos metu pacientui yra pateikiami kasdienėje kalboje vartojami žodžiai, kurių fonetinės savybės, skiemenų modelių pasikartojimas atspindi įprastą vartojamąją kalbą.
„Tyrimo metu žmogus turi išgirsti ir pakartoti 25 žodžius. Tada išvedamas vidurkis ir nustatoma, ar kalbos suvokimas yra normalus, geras, pakankamas ar blogas“, – pasakojo dr. V. Vainutienė.
Pasak gydytojos, prasti kalbinės audiogramos rezultatai dažnai reiškia, kad spręsti klausos problemas buvo delsiama per ilgai. Smegenys „pamiršta“ negirdimus garsus, tad suprasti žodžius tampa sudėtinga net ir juos klausantis didesniu garsu.
Pagalba girdėti = pagalba bendrauti
Pajutus nusilpusios klausos požymius gydytoja otorinolaringologė patarė nedelsti tikrintis klausos ir, jeigu reikia, pradėti nešioti klausos aparatus. Ji pastebėjo, kad žmonių, turinčių abipusį klausos nusilpimą, tačiau nešiojančių tik vieną klausos aparatą, kalbos suvokimas yra žymiai geresnis būtent ta ausimi, ant kurios buvo nešiojamas klausos aparatas.
Skirtumus pastebėjo ir klausos „Audiomedikos“ protezavimo specialistė J. Samsanavičienė. Specialistės teigimu, sąžiningai nešiojant klausos aparatus įmanoma ne tik geriau girdėti, bet ir geriau suprasti kalbą.
„Modernūs klausos aparatai turi pagalbines funkcijas, kurios slopina aplinkos garsus ir išryškina žmogaus kalbą, tad smegenims adaptuotis prie kalbos garsų yra paprasčiau“, – paaiškino ji.
Pasak specialistės, pasitaiko situacijų, kai žmogus parsineša klausos aparatus namo, įsijungia žiūrėti veiksmo filmą ir sako, kad vis vien kalba yra neaiški.
„Taip yra todėl, kad vienu metu girdima daug garsų, o smegenims, kurios ilgai tų garsų negirdėjo, tapo sunku juos išskirti. Tokiais atvejais patariame televizorių pradėti žiūrėti nuo žinių ar ramios laidos“, – patarė klausos protezavimo specialistė.
Į klausimą, ar įmanoma dėl nusilpusios klausos prarastą kalbos suvokimą susigrąžinti, pradėjus nešioti klausos aparatus, dr. V. Vainutienė atsakė, kad tai priklauso nuo daugybės faktorių: amžiaus, pablogėjusios klausos trukmės, smegenų veiklos, gretutinių ligų, tad vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra.
„Bet kokiu atveju labai svarbu nedelsti. Pajutus klausos pablogėjimą, reikia kreiptis pagalbos, naudotis klausos aparatais, įgalinti mūsų klausą – neleisti smegenims atprasti nuo garsų, nuo mums artimų žmonių kalbos, nuo kasdien girdimų žodžių“, – Pasaulinės klausos dienos proga patarimu dalinosi dr. V. Vainutienė.
Šią dieną mininčio klausos centras „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė J. Samsanavičienė taip pat linkėjo nepamiršti, kad mūsų klausa – ne tik galėjimas girdėti, bet ir įrankis, kuris padeda bendrauti, kurti ryšį su pasauliu ir artimaisiais.
Minėdamas Pasaulinę klausos dieną klausos centras „Audiomedika“ kviečia nemokamai pasitikrinti klausą visą kovo mėnesį visuose „Audiomedikos“ klausos centruose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
