Tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių ištvermę, fizinį aktyvumą, raumenyną tyrinėjantis Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad šie rodikliai ženkliai suprastėję.
Jie nepakankamai fiziškai aktyvūs, pajėgūs, ištvermingi, susiduria su stresu, pernelyg daug laiko praleidžia prie ekranų, kad turi kitą kartą ir negrįžtamą poveikį sveikatai ateityje.
Gresia dar daugiau širdies problemų
Mokslininkas pasakojo, kad moksleivių širdies ir kraujagyslių sistemą atspindinčio rodiklio – ištvermės testo – rezultatai gerokai suprastėję.
„Ištvermė mokyklose matuojama klasikiniu testu – 20-ies metrų šaudykliniu bėgimu, jis taikomas labai ilgai ir naudojamas praktiškai visur Europoje. Taigi šio testo rezultatas per paskutinius 30 metų yra labai ženkliai suprastėjęs.
Jei prieš 30 metų išbėgdavo ir 8–9 minutes, dabar, priklausomai nuo amžiaus, laikas siekia ir tik 5–6 minutes. Vaikų, paauglių ištvermės prastėjimo tendencija yra stebima ir bendrai pasaulyje, bet Lietuvoje buvo fiksuotas gal ženklesnis suprastėjimas“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Pasak pašnekovo, labai realu, kad ateityje užaugę šie vaikai turės dar daugiau širdies problemų. „Jau dabar Lietuvoje ir ypač vyrai turi tikrai daug problemų su kraujotakos sistema, jų mirtingumas yra pakankamai ankstyvas. Taigi gali būti, kad ateityje turėsime dar daugiau problemų, susijusių su širdimi“, – įspėjo jis.
Tyrimas parodė, kad šiek tiek silpsta ir moksleivių raumenynas. „Skaičiuojama, kad dabartiniai vaikai yra 15 proc. silpnesni negu jų tėvai, kai jie buvo vaikais – tokie duomenys yra pasauliniame kontekste. Lietuvoje situacija taip pat prastėja.
Per pastaruosius 30 metų Lietuvos moksleivių širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai suprastėjo beveik trečdaliu.
Dar yra toks rodiklis kaip jėgos ištvermė, pavyzdžiui, kybojimas ant skersinio. Čia stebimas yra ženklus sublogėjimas. Skaičiuojame, kad kokie 7–8 proc. šiuolaikinių moksleivių turi nulinį rezultatą. Tai reiškia, kad viršutinės kūno dalies raumenų ištvermė yra tiek silpna, kad jie išvis negali iškabėti prisitraukę. Tad situacija tokia liūdnoka kalbant ne tik apie ištvermę, bet ir raumenyną“, – konstatavo A. Emeljanovas.
Mažiau sportuoja ir pasyviau gyvena
Mokslininko teigimu, jei reikėtų išskirti vieną šio proceso priežastį, tai akivaizdžiai būtų fizinio aktyvumo mažėjimas, tačiau kaltininkas yra ne vien jis.
„Nedrįsčiau sakyti, kad taip vyksta vien dėl to, yra daugiau dedamųjų – ir laikas, praleistas prie ekranų, pasyvumas. Apie pusė jaunų žmonių laisvalaikiu, atskaičius darbą arba mokslus, sėdėdami praleidžia 5–6 valandas. Tai yra didžiuliai skaičiai, tad yra ir aktyvumo mažėjimas, ir pasyvumo didėjimas.
Žinoma, ir mitybos tam tikri įpročiai pasikeitę, vyresniems vaikams yra ir žalingų įpročių atsiradimas. Aišku, jei kalbame apie fizinį pasirengimą, svarbiausias yra fizinio aktyvumo mažėjimas. Jei norime turėti stipresnius vaikus, reikia didinti fizinį aktyvumą ir mažinti sėdėjimą prie ekranų ar kitokių įrenginių“, – vardijo mokslininkas.
Koks sportas labiausiai didina ištvermę?
Paklaustas, koks sportas labiausiai padėtų didinti ištvermę, pašnekovas siūlė pasirinkti tai, kas jaunam žmogui, paaugliui tiesiog patinka. „Bet kalbant apie ištvermę, tas pats bėgimas, dviračių sportas, praktiškai visi žaidimai – futbolas, krepšinis, rankinis – labai treniruoja ištvermę.
Raumenynui labiau į naudą individualios sporto šakos – lengvoji atletika, taip pat dvikovės sporto šakos, plaukimas. Visos sporto šakos yra geros, svarbu, kad vaikui patiktų, noriai eitų į treniruotes.
Taip pat reikėtų nepabijoti, jei vaikas nusprendžia pakeisti užsiėmimus – gal netiko aplinka, gal po metų kitų nusibodo. Geriau, kad vaikas nebijotų keisti sporto šakos, svarbu, kad būtų noras“, – pabrėžė mokslininkas.
Pasak jo, dabar mokyklose esančių trijų fizinio lavinimo pamokų tikrai neužtenka. Pašnekovas priminė, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas reiktų kasdien mažiausiai valandą užsiimti nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizine veikla. Taip pat mažiausiai tris kartus per savaitę reikėtų atlikti raumenyną stiprinančius pratimus.
Skaičiuojama, kad dabartiniai vaikai yra 15 proc. silpnesni negu jų tėvai, kai jie buvo vaikais – tokie duomenys yra pasauliniame kontekste.
„Tai jei mažiausiai valanda kasdien, įsivaizduokime, kas tai yra tos trys 45 minučių ar dar trumpesnės pamokos per savaitę. O dar kol vaikai persirengia, išeina anksčiau ar mokytojas dar kažką aiškina, rodo, maksimaliai jei lieka kokių 30 minučių aktyvumo, jau yra gerai.
Bet kokiu atveju vien fizinio ugdymo pamokomis neatliepsime PSO rekomendacijų. Todėl čia reikia ir sprendimų priėmėjų įsikišimo, kad būtų kuo daugiau pasiūlos neformaliam fiziniam ugdymui, kad kuo daugiau vaikų lankytų būrelius. Taip pat svarbu, kad ir patys tėvai kiek įmanoma pasportuotų kartu su vaikais, jei neišeina darbo dienomis, bent savaitgaliais – tada ir ryšys yra geresnis, jei visa šeima sportuoja“, – patarė A. Emeljanovas.
Fizinės veiklos nauda – neišsemiama
Paprašytas priminti, kodėl judėjimas yra kritiškai svarbus organizmui, specialistas sakė galintis vardinti ir vardinti:
„Apie fizinį kūną jau šiek tiek pakalbėjome, bet moksliniai tyrimai aiškiai rodo – kuo vaikas fiziškai silpnesnis vaikystėje, tuo jo ilgaamžiškumas yra trumpesnis. Tik per fiziškai aktyvias veiklas mes galime didinti fizinį pajėgumą.
Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus – jis prisideda ne tik prie fizinės sveikatos, bet yra svarbus ir psichikos sveikatai, geresnėms kognityvinėms funkcijoms.
Aiškiai įrodyta, kad net po 20 minučių pasivaikščiojimo vaikų smegenys yra žymiai aktyvesnės ir labiau pasiruošusios matematikai, biologijai, fizikai ir panašiai. Taigi naudų yra labai daug.“
Jis atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbų aspektą – socializaciją. „Dabar ir Seime yra svarstoma, pats esu įsitraukęs į tokią akciją „Iš telefonų – į mokyklą“. Gali būti, kad ateityje 1–10 klasių mokiniai nebegalės pertraukų metu taip laisvai naudotis telefonais. Praktika parodė, kad jei ypač mažesni vaikai neturi tokios galimybės, jie ramiai nesėdi, o natūraliai juda, žaidžia ir taip būna fiziškai aktyvūs“, – pastebėjo A. Emeljanovas.
Be to, per mažai laiko yra praleidžiama ir gryname ore. Pasak pašnekovo, tai – rimtas iššūkis, mat ir Lietuvos tyrimai rodo, kad mobilumo fizinis aktyvumas arba aktyvus susisiekimas per paskutinius 5 metus yra šiek tiek suprastėjęs:
„Jis niekada pas mus nežibėdavo – vaikai į mokyklą arba važiuoja autobusu, arba juos veža tėvai. Čia reikėtų kompleksinių sprendimų, turime vis dar per mažai dviračių takų, kad vaikai galėtų saugiai vykti į mokyklas. Svarbus ir kitoks saugumas – pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų takai. Yra iššūkių, nes vaikai pakankamai mažai būna judrūs iš taško A į tašką B.“
Kada geriausia sportuoti?
Paklausus, kada būtų geriausias laikas sportavimui, pašnekovas siūlė įvertinti, kuriai fizinei ypatybei lavinti skirtas fizinė veikla skirta.
„Raumenynui lavinti geriausia sportuoti nuo 15 iki 17 val., ištvermei – šiek tiek gal dar vos vėliau, lankstumui geriausia 10–12 val. Bet kalbant apie vaikus, galima sportuoti bet kokiu laiku, kad tik būtų noro. Kai jau suaugę žmonės bando įtraukti kažkokią veiklą, gali į tai atkreipti dėmesį“, – pastebėjo mokslininkas.
Jis neslėpė esantis ištvermės ir jėgos treniruočių šalininkas – jų reikia net ir vaikams: „Bet, supraskime, kad jėgos treniruotėms nebūtinos štangos ar svarmenys – pritūpimas, pratimai su gumomis, šuoliukai jau yra jėgos treniruotė. Su savo kūno svoriu vaikai gali puikiausiai lavinti savo raumenis.“
Moksliniai tyrimai aiškiai rodo – kuo vaikas fiziškai silpnesnis vaikystėje, tuo jo ilgaamžiškumas yra trumpesnis.
Paaugliams sportuojant jis patarė atkreipti dėmesį ir į mitybos papildymą tam tikrais elementais
„Ypač reikia pabandyti rasti Omega-3 papildus, kurie būtų skirti ne suaugusiems, o būtent paaugliams. Be abejo, svarbu gauti ir pakankamai mikroelementų, vitaminų, kalcio, magnio, reikėtų, kad papilduose būtų pantoteno rūgšties (vitamino B5), nes tai stabilizuoja emocijas, psichologinę būklę. (...) Ypač dabar, kai išnaudojome tai, ką sukaupėme iš rudens, vertėtų apie tai pagalvoti“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis pridūrė, kad ypač pradėjus sportuoti svarbiausia vadovautis sveiku protu, nepersistengti. „Bet jei vaikas lanko kažkokias treniruotes, mūsų treneriai tikrai yra pakankamai profesionalūs. Aišku, prieš tai būtinai reikėtų pasitikrinti sveikatą, ar nėra problemų su širdimi, stuburu, ar tikrai gali rinktis tą sporto šaką.
O į sporto klubus jauni žmonės įleidžiami tik nuo 16 metui, tai ir būtų užuomina, kad 12 metų vaikui tikrai nereikalingos štangos ir svarmenys“, – apibendrino A. Emeljanovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
pasirodo, kad COVID fakcinos netgi labai veiksmingos ir rezultatas būtent toks, kokio tikėjosi GATES BILL ir kiti SATANISTAI / FRANKISTAI.
