Balandžio 12 dieną Europos Parlamentas, tvirtindamas 2003 metų institucijos biudžetą, turėjo puikią progą pakeisti galiojančią europarlamentarų išlaidų kompensavimo tvarką į skaidresnę ir veiksmingesnę. Deja, visų Europos piliečių skirtus pinigus europarlamentarai toliau naudos ne pačiu efektyviausiu būdu.
Mano nuomone, visuomet būtina ginti žmonių teisę į teisingą informaciją bei viešumo ir skaidrumo užtikrinimą, nes tai yra demokratijos pagrindas. Viešumas ir skaidrumas nėra savitikslis - tai priemonė, užtikrinanti efektyvią institucijos veiklą ir atsiskaitymą žmonėms, kuriems ji dirba. Europos piliečiai vis labiau tampa nepakantūs nežinojimui ir reiklūs tiems, kuriais jie patikėjo per rinkimus. Jie nori, kad jų sumokėti pinigai atneštų pridedamąją vertę, t.y. būtų tikslingai ir efektyviai valdomi.
Pristatydama savo ruoštą ataskaitą dėl 2003 metų biudžeto, pagrindinį dėmesį skyriau keletui temų. Tačiau daugiausia pasipriešinimo sulaukė siūlymai efektyviau apskaityti parlamento narių išlaidas. Pirmiausia tai susiję su faktinių išlaidų apmokėjimu. Savo ataskaitoje siūliau išlaidas apmokėti pagal faktines išlaidas, o ne pagal dabar galiojančią tvarką - kai kelionei skiriame tam tikra pinigų suma.
Dar svarbesnis skaidrumo požiūriu yra bendrųjų išlaidų apskaitos klausimas. Šiuo metu bendrosios išlaidos nėra audituojamos, todėl tiesiogiai pažeidžiamas atskaitomybės bei skaidrumo principas. Galiojanti sistema leidžia europarlamentarams šias lėšas naudoti savanoriškam pensijų fondui. Veikiančios sistemos pagrindu iš bendrųjų išlaidų dalis lėšų automatiškai išskaičiuojama į savanorišką pensijų fondą. Savo ataskaitoje palaikiau griežtą poziciją, kad bendrosios išlaidos privalo būti audituojamos ir taip būtų užtikrinama, kad mokesčių mokėtojų pinigai nėra naudojami asmeninėms reikmėms, t.y. pensijų fondams.
Ypač naujųjų Europos Sąjungos narių atstovams svarbus išmokų parlamento nariams sulyginimas. Dabar naujųjų narių atlyginimai skiriasi iki 12 kartų. Manau, tai neteisinga, nes visi nariai dirba toje pačioje Europos institucijoje, o už vienodą darbą turėtų būti atlyginta vienodai.
Deja, dėl visų šių pasiūlymų, įtvirtinančių skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principus, parlamentarai balsavo prieš. Stebina, kad Lietuvos atstovų nuomonės taip pat išsiskyrė. Efektyvesnės ir skaidresnės Europos Parlamento veiklos siekį palaikė tik Liberalų ir demokratų aljanso už Europą atstovai (Šarūnas Birutis, Danutė Budreikaitė, Eugenijus Gentvilas ir Margarita Starkevičiūtė), o politiniai oponentai praleido gerą progą efektyviau atstovauti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos piliečių interesams.
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
