Nepaisant didžiausią ES piliečių susidomėjimą sukėlusio Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo, nusivylimo ar euforiškų nuotaikų Europoje, ES institucijų koridoriuose ir toliau vyksta darbas. Tiek šalys narės, tiek ir ES sprendimų priėmėjai puikiai supranta naujos ES finansinės perspektyvos 2007-2013 m. laikotarpiui patvirtinimo svarbą.
Todėl bandoma iki Liuksemburgo prezidentavimo laikotarpio pabaigos rasti konsensusą šiuo klausimu. Jau kitą savaitę, birželio 16-17 d., ES valstybių narių lyderiai aukščiausiu lygiu svarstys ES finansinę perspektyvą.
2005 m. birželio 8 d. Europos Parlamente Reimerio Böge buvo pristatyta 2007-2013 m. laikotarpio ES finansinė perspektyva (A6-0153/2005), dėl kurios vyko balsavimas. Parlamento nariai pritarė 2007-2013 m. laikotarpio ES finansinei perspektyvai ir R. Böge pateiktoms finansinės perspektyvos pataisoms: 426 balsavo už, 140 - prieš ir 122 susilaikė.
Europos Parlamentas apsvarstė R. Böge pateiktą pasiūlymą ir patvirtino, kad valstybių narių finansinės įmokos į ES biudžetą turėtų būti 1,18 proc. valstybių narių BVP. Tuo tarpu Europos Komisija, pateikdama naujos ES finansinės perspektyvos gaires, siūlo 1,24 proc., arba 1 trilijonu eurų daugiau, septynerių metų laikotarpiui.
Europos Parlamento pasiūlytas finansinių įmokų variantas yra 1,18 proc. nuo valstybės narės BVP, arba 975 milijardų eurų, finansinis paketas, kuris Europos Komisijos pasiūlytą finansinį planą sumažintų 47 milijardais eurų. O Liuksemburgo prezidentavimo siūlymas yra 1,6 proc. įmokos nuo valstybės narės BVP.
Pačios didžiausios indėlininkės į ES biudžetą - Austrija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Švedija ir Olandija yra linkusios apkarpyti ES išlaidas. Šios šalys, kurios moka didžiausias įmokas į ES biudžetą ir kurios gauna palyginti mažesnes išmokas iš ES, siekia savo šalių išlaidas apriboti 1 proc. šalies BVP. Jei būtų patvirtintas šešių didžiausias įmokas mokančių valstybių siūlymas, tuomet ES biudžetas sumažėtų 197 milijardais eurų.
Europos Komisija tikisi, kad Europos Parlamento pritarimas naujos ES finansinės perspektyvos projektui turėtų teigiamą įtaką ir finansinės perspektyvos vertinimui Ministrų Taryboje.
Derybos dėl ES biudžeto šiuo metu yra labai svarbus faktas ES įvykių kalendoriuje ir dėl Konstitucijos ratifikavimo nesėkmių krizės. Teigiamas aspektas yra tai, kad daugelis valstybių narių suvokia, jog artimiausiu metu nepatvirtinus ES finansinio plano, išmokos iš ES biudžeto nuo 2007 m. šalims narėms bus atidėtos tolesniam laikotarpiui. Jei išeitų pasiekti susitarimą dėl ES finansinės perspektyvos iki Liuksemburgo prezidentavimo pabaigos, šis susitarimas galėtų būti traktuojamas kaip politinės ES valstybių narių vienybės išraiška. Konsensusas dėl ES finansinio 2007-2013 m. plano būtų postūmis ES išeiti iš po ES Konstitucijos ratifikavimo fiasko susiklosčiusios krizės ir būtų geras politinis stimulas ES politinei veiklai.
Galima matyti, kad konsensusą dėl finansinio ES plano stengiamasi pasiekti iki Didžiosios Britanijos prezidentavimo pradžios, nes tuomet Didžioji Britanija įgautų didesnį svorį sprendimuose, ypač atsižvelgiant į tai, kad atstovauja toms valstybėms, kurios nusiteikusios mažinti ES biudžetą.
Džiugina, kad Vokietijos elgesyje galima įžvelgti kai kurių ėjimo kompromiso link bruožų, tačiau kitos įmokas į ES biudžetą siekiančios sumažinti šalys tvirtai laikosi savo nuomonės.
Tikėtina, kad dėl politinių priežasčių šią savaitę Europos Parlamento nariai sumažino reikalavimus Europos Komisijos pateiktai naujai ES finansinei perspektyvai. Tačiau Europos Parlamentas pareiškė Europos Tarybai, kad prieštarauja finansavimo mažinimui tokioms ES politikos sritims kaip ES išorinė politika, sienų apsaugai transporto politika ir mokslinių tyrimų sritis.
Tarp Lietuvos politikų turėtų būti dažniau prisimenama, kad esame ES nariai ir nesiangažuoti tik į vidaus politikos problemas, o aktyviai domėtis, kokia yra ES institucijų darbotvarkė ir kokie svarbūs klausimai Lietuvai priimami ar pateikiamos sprendimų gairės. Lietuvai turėtų būti įdomu, kokį procentą šalies BVP mokėsime nuo 2007 m., taip pat kokios gali būti finansinės išmokos iš ES paramos fondų ateinančiu 2007-2013 m. laikotarpiu.
