Masinės riaušės Europoje pasiekė ir Briuselio, kuriame įsikūręs Europos Parlamentas, priemesčius. Europos Sąjunga kol kas oficialiai nereaguoja į neramumus Prancūzijoje, tačiau europarlamentarė dr. Laima Andrikienė išsakė savo nuomonę apie tai, kas nulėmė neramumus Europoje ir kiek tai aktualu Lietuvai:
Europos Parlamente apie riaušės Europoje kalbant per posėdžius negirdėjau, bet manau, kad apie tai dar teks kalbėti. Neformaliuose pokalbiuose su kolegomis apie tai kalbamės, ir galiu pastebėti, kad entuziazmo įsileisti Turkiją į ES mažėja, kaip, beje, mažėja ir noro liberalizuoti, supaprastinti ES migracijos režimą. To ir reikėjo tikėtis.
Manau, kad riaušės plinta ne todėl, kad Prancūzijos vidaus reikalų ministras negražiai pavadino pirmuosius automobilių ir kavinių padegėjus Paryžiaus priemiesčiuose. Priežastys daug gilesnės: emigrantų Europos Sąjungoje ;jau labai daug, taip pat ir nelegalų, kurie plūsta iš Afrikos, Azijos, kai kurių Europos valstybių. Jie gyvena iš menkų socialinių pašalpų ar uždarbių ir kažkodėl galvoja, kad Europa juos visus turi aprūpinti darbu ir būstu. Bet to ir geriausių norų turint įgyvendinti neįmanoma, nes darbo vietų skaičius ES yra ribotas, kaip ir socialinės paramos mastai. Nepasitenkinimo tarp šių žmonių daug, ir vieną dieną tas pūlinys pratrūko.
Kai kurios imigrantų bendruomenės, ypač musulmonų bendruomenė, kurią sudaro išeiviai iš musulmoniškų kraštų, iš Šiaurės Afrikos, gyvena pakankamai uždarą gyvenimą pagal savas taisykles ir normas, bendruomenė ir jos nuomonė ten daug svarbesnė nei asmenybė, jų nepasitenkinimu gali pasinaudoti daug kas ir paskatinti jį išlieti pačiais drastiškiausiais būdais, chuliganiškais išpuoliais.
Esu įsitikinusi, kad Lietuva paskubėjo pareikšti savo pritarimą dėl ES derybų su Turkija pradžios. Mums vertėjo geriau įsiklausyti į ES narių, kuriose gyvena didelės musulmonų bendruomenės, argumentus ir paremti jų gerokai atsargesnę poziciją dėl būsimos Turkijos narystės ES. Austrijos pozicija šiuo klausimu man daug artimesnė nei Lietuvos. Balsuojant šiuo klausimu Europos Parlamente praėjusių metų gruodžio mėnesį pasisakiau ir balsavau už privilegijuotą ES ir Turkijos partnerystę, bet ne už būsimą Turkijos narystę ES. Kitaip sakant, būkime su Turkija labai geri kaimynai, teikime jai visokių lengvatų ir privilegijų, bet šeimos nariais juos daryti nereikėtų.
