europos sąjunga

Senojo žemyno ekonominės problemos artimiausiu metu tik didės, o ilgainiui bendriją gali ištikti ekonominė katastrofa. Tokį niūrų paveikslą Europos Sąjungai ketvirtadienį piešia vienas iš įtakingiausių tarptautinės politikos ledinių „Politico“. Geros dienos Europoje baigėsi „Pastaraisiais dešimtmečiais Europos ekonomika buvo itin atspari dėl bloko plėtros į Rytus ir prekių paklausos Azijoje ar JAV.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pareiškė, kad jokie sprendimai dėl karo Ukrainoje nutraukimo negali būti priimami be Kyjivo žinios arba už jo partnerių europiečių nugarų. Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik trejus metus, Maskva nuolat žengia į priekį ir atakuoja itin svarbią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nors ir patiria nemažų nuostolių. Ketvirtadienį Briuselyje vyksta ES aukščiausiojo lygio susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Europos Sąjunga (ES) dar šiais metais skirs Turkijai papildomai milijardą eurų pasirūpinti šalyje esančiais pabėgėliais. Tai bendroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferencijoje Ankaroje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pinigai esą jau keliauja ir, be kita ko, yra skirti pabėgėlių sveikatos priežiūrai ir švietimui Turkijoje, sakė ji. Lėšos taip pat bus naudojamos sienos apsaugai.

 Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pirmą kartą pritaikė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį Europoje, įskaitant dezinformaciją, kibernetines atakas ir padegimus. Vakarų šalys kaltina Kremlių surengus virtinę incidentų, kuriais siekiama susilpninti paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

Europos Komisija (EK) tvirtina Europos Sąjungos Tarybos priimtą 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Kaip pranešė EK atstovybė Lietuvoje, šiame rinkinyje daugiausiai dėmesio skiriama tolesniam Rusijos tamsiojo laivyno pažabojimui ir kovai su sankcijų apėjimu. Sankcijų rinkiniu taip pat reikšmingai papildomi asmenų ir subjektų, susijusių su Rusijos kariniu ir pramoniniu kompleksu, sąrašai ir padidinama ES centrinių vertybinių popierių depozitoriumų teisinė apsauga.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad paduos Jungtinę Karalystę į ES Teisingumo Teismą dėl to, kad ji pažeidė taisykles dėl laisvo bloko piliečių ir jų šeimos narių judėjimo po „Brexito“. Europos Komisija (EK) pareiškė mananti, kad „yra keletas trūkumų“, susijusių su tuo, kaip Britanija 2020 metų pabaigoje įgyvendino sutartis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį rengiamame susitikime įves sankcijas Rusijos žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų prieš bloką, penktadienį pranešė diplomatai. ES ir NATO kaltina Maskvą, kad ji stovi už virtinės incidentų, kuriais siekiama destabilizuoti Vakarus, palaikančius prieš Kremliaus invaziją kovojančią Ukrainą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie 170 mln. eurų finansavimo paketą šešioms Europos šalims, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, kad būtų sustiprintas jų sienų saugumas. U. von der Leyen apie tai pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje X po diskusijų su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė į juodąjį sąrašą įtraukti dar apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, pranešė pareigūnai. Šis žingsnis – dalis 15-ojo sankcijų paketo, kurį 27 šalių blokas įves nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Ukrainos rėmėjai siekia apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, įvesdami įvairius ekonominius ir politinius apribojimus Maskvai.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios valstybės narės galėtų apriboti migrantų teisę į prieglobstį tais atvejais, kai Maskva ir Minskas juos pasitelkia kaip ginklus. „Pavyzdžiui, jos gali apriboti naudojimąsi prieglobsčio teise tokioje situacijoje, tačiau griežtomis sąlygomis ir teisinėmis ribomis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Virkkunen.

Dėl kietųjų dalelių oro taršos 2022 m. Europos Sąjungoje mirė beveik 240 tūkst. žmonių, t. y. penkiais procentais mažiau nei ankstesniais metais, teigiama antradienį paskelbtoje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje. Agentūra apskaičiavo, kad „mažiausiai 239 tūkst.“ mirčių įvyko dėl susidūrimo su didesniu nei rekomenduojama KD2,5 lygiu. KD2,5 – mažiausios dalelės, kurias galima įkvėpti ir kurios ypač pavojingos žmonių sveikatai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai kitą savaitę aptars, kaip nubausti Sakartvelo valdžios institucijas už represijas prieš proeuropietiškus protestuotojus, antradienį pranešė Briuselis. „Nuolatinis atsilikimas nuo demokratijos ir pastaruoju metu Sakartvelo valdžios institucijų naudojamos represinės priemonės turi pasekmių mūsų dvišaliams santykiams. ES apsvarstys papildomas priemones“, – sakoma pareiškime.

Europoje gyvenantys vilkai neteks griežtos apsaugos statuso, o tai kelia nerimą aplinkosaugininkams, kurie baiminasi dėl gyvūnų, kurie dar neseniai buvo ant išlikimo ribos, išnykimo, rašoma „The Guardian“. Gruodžio 3 dieną komitetas, kuriam pavesta išsaugoti laukinę gamtą, sumažino vilkų apsaugos statusą po to, kai jo nariai balsavo už Europos Sąjungos pasiūlymą sumažinti vilkų medžiojimo apribojimus.

Europos Sąjunga jau po kelių metų gali žlugti, jei nesiims gaivinti savo ekonomikos – sako ekonomistas Mario Draghi. Bendrijos ekonomika neauga jau ilgiau nei dešimtmetį, dėl to Europa pralaimi konkurencinę kovą su Jungtinėmis Valstijomis bei Kinija. Pagrindinės priežastys: reikalavimais perkrautas biurokratinis aparatas ir aukštųjų technologijų stygius industrijose. Ekonomistai sako, kad Europos laukia liūdni laikai.

Buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį perims vadovavimą Europos Sąjungos (ES) užsienio politikai, tikimasi, kad ji gali būti kaip tik tinkama moteris, tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Ukrainos likimas ir Rusijos grėsmė vyraus darbotvarkėje daugelį metų, tad ES lyderių žvilgsnis nukrypo į asmenį, labai gerai suprantantį Kremliaus keliamą grėsmę.

Europa privalo pasirengti tam, kad JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas gali įvesti didelius muitus jos eksportui, ir vieningai kovoti su tokio pobūdžio priemonėmis, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras. Roberto Habecko komentaras pasirodė D. Trumpui pirmadienį pareiškus, kad jis ketina jau pirmą savo antros kadencijos dieną įvesti didelius muitus prekėms iš Meksikos, Kanados ir Kinijos.

Jei dėl Rusijos laimėjimų kare Ukrainoje į Europos Sąjungą plūstelės nauja didelė pabėgėlių banga, Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser norėtų, kad pabėgėliai būtų teisingiau paskirstyti tarp ES šalių. N. Faeser teigė, kad ji nesitiki tokios įvykių raidos, tačiau sakė, kad dabartinis Ukrainos pabėgėlių paskirstymas užkrauna didelę naštą vos kelioms juos priimančioms šalims.

Praėję metai Europos Sąjungoje miško gaisrų prasme buvo vieni iš blogiausių, rašoma naujoje antradienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje „Dėl klimato kaitos miškų gaisrai darosi dažnesni ir smarkesni“, – kartu su ataskaita paskelbtame pranešime teigia ES klimato komisaras Wopke Hoekstra. „2023 m. miškų gaisrai dar kartą parodė, kad nesame pasirengę tokiai rizikai“, – rašė jis.

Europos Sąjungos (ES) klimato reikalų komisaras pirmadienį pareiškė, kad blokas imsis iniciatyvos suteikti skurdesnėms šalims iki šiol trūkstamą finansavimą kovos su klimato kaita srityje, tačiau pabrėžė, kad turtingos šalys, kurios yra didžiausios teršėjos, taip pat privalo prisidėti.

Europos Sąjunga pirmadienį išplėtė sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos karui Ukrainoje, be kita ko, pritaikydama jas laivams ir uostams, naudojamiems dronams ir raketoms gabenti. 27 valstybių blokas susitarė uždrausti bet kokius sandorius su uostais, „naudojamais Irano bepiločiams orlaiviams ar raketoms arba susijusioms technologijoms ir komponentams perduoti Rusijai“, sakoma pareiškime, paskelbtame ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą finansavo bendrus valstybių narių ginklų pirkimus, įskaitant raketas ir amuniciją. Dalį ginkluotės numatoma nusiųsti Ukrainai. 27 šalių blokas anksčiau jau finansavo ginklų pirkimus, kad padėtų Kyjivui atremti Rusijos invaziją, tačiau ne savo biudžeto lėšomis, o pasitelkdamas ad hoc finansinį instrumentą.

Ministrų kabinetas į Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo teisėjus teikia iki šiol jame dirbusio Sauliaus Luko Kalėdos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Danutės Jočienės kandidatūras. Per Vyriausybės posėdį trečiadienį priimtas nutarimas, kuriuo prezidento Gitano Nausėdos ir Seimo prašoma pritarti šiai kandidatūrai. S. L. Kalėda iki šiol Lietuvai atstovavo ES Bendrajame Teisme. D. Jočienė LAT teisėja paskirta pernai gruodį, iki tol ji buvo Konstitucinio Teismo pirmininkė.

Italijos valdžios pareigūnai teigia, kad Europos Sąjungos planas nuo 2035 metų uždrausti prekybą naujais vidaus degimo varikliais turėtų būti peržiūrėtas ir pakeistas.  Apie tai rašo leidinys „Bloomberg“. „Draudimas turi būti pakeistas“, – tvirtina Italijos energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas. Priešinasi ES idėjai Ministras ES sprendimą pavadino „absurdišku“, kurį padiktavo „ideologinė vizija“ kartu su valstybės kontroliuojamu požiūriu į politikos formavimą bloke.

Kinija nurodė savo automobilių gamintojams sustabdyti dideles investicijas tose Europos šalyse, kurios palaiko papildomus muitus kiniškiems elektra varomiems automobiliams. Kaip praneša agentūra „Reuters“, tai pareiškė du informuoti šaltiniai. Naujieji iki 45,3 proc. Europos Sąjungos (ES) muitai įsigaliojo trečiadienį. Jie buvo įvesti po to, kai tyrimo metu buvo nustatyta, kad Pekino valstybės pagalba automobilių gamintojams yra nesąžininga.

Siekiant užtikrinti sėkmingą Latvijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, bus steigiama nauja institucija - Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai sekretoriatas, kuriame bus 15 darbo vietų, nusprendė antradienį šalies Vyriausybė. Sekretoriatas dirbs iki 2029 metų birželio 30 d. Institucija bus pavaldi užsienio reikalų ministrui ir koordinuos valstybinių įstaigų veiklą ruošiantis Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai ir jo metu.

Europarlamentaras Petras Gražulis Strasbūre balsavo prieš 35 milijardų eurų paskolos suteikimą Ukrainai. Pats Gražulis teisinasi, kad netyčia suklydo, esą Europos Parlamento balsavimo sistema jam per daug sudėtinga. Kitas parlamentaras Virginijus Sinkevičius įtaria, kad Gražulis galėjo tiesiog balsuoti taip, kaip jam nurodė jo frakcija, kuri Ukrainos nepalaiko. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

ES vadovė Ursula von der Leyen, trečiadienį atvykusi į Albaniją ir pradėdama kelionę po šešias Balkanų šalis, kurios tikisi prisijungti prie bloko, pažadėjo, kad naujų narių priėmimas bus vienas svarbiausių Briuselio darbotvarkės klausimų. „Būkite tikri, kad plėtra išliks svarbiausiu mano kitos kadencijos prioritetu“, – sakė U. van der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Albanijos ministru pirmininku Edi Rama.

Europos Parlamentas (EP) siūlo kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžete daugiau lėšų skirti sritims, kurios gerina žmonių gyvenimą, didina konkurencingumą ir saugumą. EP pataisytame kitų metų ES biudžeto projekte siūloma ES įsipareigojimams skirti beveik 201 mlrd. eurų, o išmokoms – 153,5 mlrd. eurų. Europarlamentarų siūlymu, finansavimas turėtų būti padidintas sveikatos apsaugai, jaunimui, žemės ūkiui, aplinkosaugai, migracijos valdymui, saugumui ir ES kaimyninėms šalims.

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai atnaujino Europos Sąjungos (ES) taisykles, užtikrinančias veiksmingesnį oro eismo valdymą optimizuojant skrydžius, trumpinant vėlavimus ir mažinant jų poveikį klimato kaitai.

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį atvėrė kelią papildomiems iki 35,3 proc. muitams baterijomis maitinamiems iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams, dpa sakė ES diplomatai. Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, atskleidusio, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką ES. Dabar Europos Komisija turi nuspręsti, ar lapkričio pradžioje importo muitai įsigalios.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį žengė žingsnį link sankcijų Rusijai dėl virtinės pastarojo meto hibridinių ir sabotažo išpuolių visoje Europoje, pranešė diplomatai. ES ir NATO apkaltino Maskvą, kad ji slypi už virtinės incidentų, kuriais siekiama destabilizuoti Vakarus, trečius metus tęsiantis Kremliaus karui Ukrainoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino planą leisti branduoliniais ginklais atsakyti į masinį oro smūgį jo šaliai Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį.  Trečiadienį V. Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią kurią būtų leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš tokio ginklo neturinčias šalis, kai jas remia branduolinės valstybės. Manoma, kad tai aiški nuoroda į Ukrainą ir ją remiančias Vakarų valstybes.

Europos Sąjunga skyrė 1,2 mlrd. eurų paramą Lenkijos pastangoms pereiti prie ekologiškų technologijų. Šios lėšos skiriamos kaip tiesioginės dotacijos pagal vadinamąją Lenkijos valstybės pagalbos schemą, kuria siekiama paremti perėjimą prie grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos.

Vengrija praras 200 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, nes Budapeštas praleido terminą sumokėti baudą už ES prieglobsčio įstatymų pažeidimą, pranešė Europos Komisija (EK). Baudą birželio mėnesį skyrė Europos Teisingumo Teismas (ETT). Budapeštui buvo duota laiko iki antradienio sumokėti šią baudą, tačiau jis nurodymų nesilaikė, trečiadienį informavo EK. „Dabar mes išskaičiuosime 200 mln. eurų iš būsimų Vengrijai skirtų išmokų iš ES biudžeto“, – Briuselyje pareiškė EK atstovas.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis trečiadienį pasmerkė Libano grupuotės „Hezbollah“ kovotojų nešiojamų pranešimų gaviklių sprogdinimus. „Šią situaciją vertinu kaip keliančią itin didelį nerimą. Galiu tik pasmerkti šias atakas, keliančias pavojų Libano saugumui ir stabilumui, didinančias eskalacijos riziką regione“, – sakoma J. Borrellio pareiškime. Libane antradienį sprogus šimtams pranešimų gaviklių žuvo 12 žmonių, o dar apie 2,8 tūkst. buvo sužeisti.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) paragino valstybes nares uždrausti rūkyti ir garinti daugelyje lauko zonų, įskaitant žaidimų aikšteles, baseinus ir restoranų terasas, taip būtų tęsiama kova su pasyviu rūkymu. Neįpareigojančioje rekomendacijoje Europos Komisija (EK) nurodė, kad „aplinkos be dūmų politikos“ išplėtimas geriau apsaugotų žmonių, ypač vaikų, sveikatą.

Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).   Lietuva prašo išmokėti 463 mln. eurų (su avansais – 532 mln. eurų): 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų, antradienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Europos Komisija (EK) pritarė Finansų ministerijos pateiktam 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programos keitimui, kuriuo atsiveriamos galimybės gynybos ir saugumo pramonės įmonėms gauti finansavimą. Šiam tikslui skirta beveik 160 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, verslas galės gauti tiesiogines ILTE (anksčiau – „Invegos“) teikiamas paskolas bei dotacijas, penktadienį pranešė Finansų ministerija.

Geriausia saugumo garantija Ukrainai – tai jos narystė Europos Sąjungoje (ES), mano Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda. „Tikiu, kad europinis kelias – vienintelis įmanomas kelias Ukrainai. Be Ukrainos narystės Europos Sąjungoje taikios, saugios ir klestinčios Europos projektas nebus užbaigtas. Nepaisant šalyje vykstančio karo, ukrainiečiams jau pavyko pasiekti reikšmingos pažangos įgyvendinant reformas.

Noras išlikti itin konkurencingoje rinkoje, būtinybė atitikti vietos įstatymus ir naujausius Europos Sąjungos reglamentus verslams kainuoja didžiules investicijas. Smulkių ir nedidelių įmonių atstovai teigia, kad be valstybės paramos neretai tai padaryti būtų sunku, o kartais ir neįmanoma. Suprantant tokių investicijų svarbą, šiemet Lietuvos ekonomikai stiprinti buvo skirtas beveik 1 mlrd. eurų.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad jos sąjungininkės pasidalijo žvalgybos duomenimis, jog Iranas aprūpino Rusiją balistinėmis raketomis. Briuselis perspėjo apie naujas sankcijas Teheranui, jei pristatymai pasitvirtins. „Mums yra žinoma sąjungininkių pateikta patikima informacija apie Irano balistinių raketų pristatymą Rusijai“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.

Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 m. investicijų periode socialinių inovacijų plėtrai Lietuvoje iki šiol paskelbta kvietimų  už 27 mln. eurų, o pasirašyta sutarčių už 24 mln. eurų.  Finansų ministerijos duomenimis, „Inovatyvūs socialiniai sprendimai“ prioritetu yra finansuojamos socialinės veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis, įgyvendinimui, nauda, teikiama visuomenei. Iš viso šiai programai iš Lietuvai skirtų beveik 8 mlrd.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įspėjo Serbiją, kad tvirtų ryšių su Rusija palaikymas nėra suderinamas su jos siekiu prisijungti prie bloko. Šis perspėjimas nuskambėjo po to, kai vienas aukštas Serbijos vyriausybės pareigūnas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pirmą kartą per beveik dvejus metus Europos Sąjungos (ES)  šalys per ketvirtį iš Rusijos vėl importavo daugiau dujų nei iš JAV. Tai rodo Briuselio konsultacinės bendrovės „Bruegel“ duomenys. Jais remiantis, ES nuo balandžio iki birželio pabaigos iš Rusijos įsigijo daugiau kaip 12,7 mlrd. kubinių metrų dujų, o iš JAV – 12,3 mlrd. Nors, lyginant su pirmuoju 2024 m. ketvirčiu, tiekimas iš Rusijos šiek tiek sumažėjo, tačiau iš JAV jis sumažėjo labiau.

Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 m. investicijų periode tvariai miestų plėtrai Lietuvoje iki šiol paskelbta kvietimų  už 107 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, iš viso prioritetui „Piliečiams artimesnė Lietuva“ iš šaliai skirtų beveik 8 mlrd. eurų numatyta skirti 775 mln. eurų.

Naujo Europos Komisijos užsakyto tyrimo duomenimis, beveik ketvirtadalis (24 proc.) Europos Sąjungos gyventojų rūko. Per trejus metus rūkančiųjų ES sumažėjo tik vienu punktu, todėl raginama imtis tabako kontrolės priemonių, skelbia „Euronews“. Bulgarijoje, Graikijoje ir Kroatijoje rūko daugiau kaip 35 proc. žmonių, o Švedijoje – mažiau nei 10 proc. Lietuva pagal rūkančiųjų skaičių yra septintoje vietoje kartu su Kipru – ten rūko 29 proc. žmonių.

Kariaudama savo gynybinį karą prieš neteisėtą Rusijos agresiją, Ukraina turi teisę smogti priešui ten, kur mano esant reikalinga, įskaitant jo teritoriją. Tai ketvirtadienį Briuselyje per spaudos konferenciją pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Europos Sąjungos Taryba patvirtino naujas sankcijas dar 28 asmenims dėl jų vaidmens vykdant represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, pirmadienį skelbia Briuselis. Sankcijos pritaikytos dviem Vidaus reikalų ministerijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos (GUBOPiK) vadovo pavaduotojams.

Vykdydama karą prieš Ukrainą, Rusija šalies miestams naikinti naudojo balistines ir sparnuotąsias raketas, taip pat vienkartinius bepiločius orlaivius. Buvo pripažinta, kad Rusija gali kovoti su Vakarais. Supratimas, kad Europai ir JAV trūksta pajėgumų, atvėrė NATO „Pandoros skrynią“. Dėl to JAV ir kelios NATO sąjungininkės paskelbė daugybę planų, susijusių su tolimojo nuotolio smūgių pajėgumais.