europos sąjunga

Siekiant užkardyti galimą Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimą, Lietuva turi toliau derėtis Briuselyje dėl sugriežtinimų ir tam turi argumentų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tiek ministras, tiek premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Lietuva susiduria su pakankamai didele našta įgyvendinti sankcijas, nes per šalį dėl jos geografinės padėties, logistikos ypatybių vežama daugiausiai prekių į Rytus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį sakė, kad Europos Sąjunga 25 mln. eurų padidino humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui. „Tokiu būdu Europos Sąjunga iš viso skirs 100 mln. eurų humanitarinei pagalbai Gazos Ruožo civiliams gyventojams“, – ES diplomatams Briuselyje sakė U. von der Leyen. Izraelis Gazos Ruožo bombardavimą pradėjo po to, kai spalio 7 dieną per sieną įsiveržę „Hamas“ ginkluoti užpuolikai nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Europos Komisija sekmadienį pasmerkė stiprėjantį antisemitizmą Europos Sąjungoje nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios ir pareiškė, kad „Europos žydai šiandien vėl gyvena baimėje“. „Per kelias pastarąsias dienas antisemitinių incidentų skaičius visoje Europoje pasiekė neįtikėtiną lygį, primenantį kai kuriuos tamsiausius istorijos laikus“, – sakoma EK pareiškime. „Griežčiausiai smerkiame šiuos niekingus veiksmus. Jie prieštarauja viskam, ką turėtų ginti Europa“, – priduriama pranešime.

Baltarusija paskelbė iškvietusi Lenkijos diplomatą dėl to, ką pavadino valstybės sienos pažeidimu oro erdvėje. Rusijos sąjungininkė Baltarusija ir Europos Sąjungos narė Lenkija – kurių santykiai daug metų įšaldyti – per pastaruosius keletą mėnesių reguliariai viena kitą kaltino sienos pažeidimais oro erdvėje. „Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Baltarusijoje Marcinas Wojciechowskis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – pareiškime paskelbė Minskas.

Europos Sąjungos šalys pritaria, kad peržiūrėtame daugiamečiame Bendrijos biudžete būtų skiriamos papildomos lėšos Ukrainai, tačiau nesutariama dėl jų šaltinių, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Dėl Ukrainos iš esmės net ir taupiosios šalys neturėjo prieštaravimų tam, kad reikėtų papildomų pinigų skirti šaliai. Klausimas tik iš kokių išteklių – ar perskirstant esamas lėšas, ar ieškant naujų – išlieka“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios valstybės įmonei „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024 metų liepos. Anksčiau tai daryti buvo planuota nuo šių metų lapkričio.  Seimas praėjusią savaitę po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, o galutinis balsavimas dėl jų numatytas antradienį.

Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo atšauktas vasaros laikas – laikrodžio rodyklė atsukta viena valanda atgal.  Žiemos laikas galios iki kitų metų kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku. Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Vengrijos revoliucijos metinių kalboje premjeras Viktoras Orbanas palygino Europos Sąjungą su jau nebeegzistuojančia Sovietų Sąjunga ir sakė, jog vienintelis skirtumas tarp jų tas, kad ES „dar nėra beviltiška“. ES atstovas J. Borrellis priminė jam, kad Vengrija yra laisva pasirinkti buvimą ES. V. Orbanas kalbėjo šalies vakaruose esančiame Vespreme per nacionalinę šventę neilgai gyvavusiam 1956 metų Vengrijos sukilimui prieš sovietų įtaką paminėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje paragino Bendriją aktyviau spręsti migracijos iššūkius.  Kaip nurodoma išplatintame pranešime, „ne tik migracinis spaudimas Viduržemio jūros šalyse, bet ir situacija prie Europos Sąjungos (ES) rytinių sienų reikalauja ryžtingų veiksmų ES lygiu“. Lietuvos vadovo teigimu, dėmesys turi būti skiriamas tiek ES išorės sienos apsaugai, tiek darbui su neteisėtos migracijos kilmės šalimis.

Tiek Europos Sąjunga, tiek Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybės turi bendrą interesą – užtikrinti, kad taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka išliktų atspari bei pajėgi atlaikyti geopolitinius ir ekonominius sukrėtimus, teigia Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Tai jis sakė penktadienį Singapūre susitikęs su šios šalies kolega.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio naktį pareiškė, kad yra „labai drąsu“ tikėtis dar šiemet Europos Sąjungos (ES) narėms sutarti dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto peržiūros, nors tai ir išlieka įmanoma. Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai. G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.

Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas ketvirtadienį pažadėjo imtis skubių veiksmų, kad iki šių metų gruodžio mėnesio būtų atblokuotos Europos Sąjungos lėšos Lenkijai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį, atvykęs į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame aptariama bloko prieglobsčio taisyklių reforma, sakė, kad yra „labai aiškus ryšys tarp teroro aktų ir migracijos“. V. Orbanas pabrėžė, kad Vengrija priešinasi Briuselio planui paskirstyti atsakomybę už prieglobsčio prašytojų priėmimą visame bloke arba prisidėti prie su tuo susijusių išlaidų padengimo.

Ne taip seniai kuris nors Europos Sąjungos lyderis galėjo viešai pavadinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną diktatoriumi ir visi būtų juokęsi.

Dalijimosi vaizdo įrašais programėlė „TikTok“ trečiadienį nurodė, kad rugsėjį Europos Sąjungoje pašalino keturis milijonus vaizdo įrašų ir pateikė pirmąją skaidrumo ataskaitą nuo tada, kai visame bloke įsigaliojo naujas kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu įstatymas. Kinams priklausanti platforma, kuria dažniausiai naudojasi jaunesni vartotojai, pranešė, kad daugiau kaip 6 tūkst. jos darbuotojų moderuoja ES valstybėms narėms skirtą turinį visomis Bendrijos kalbomis.

Serbijos ir Kosovo lyderiai pakviesti susitikti su aukščiausio rango Europos Sąjungos pareigūnais ir pabandyti atgaivinti derybas, kuriomis siekiama normalizuoti jų santykius. 27 valstybių bloko lyderiai ketvirtadienį Briuselyje renkasi į dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse trečiadienį Briuselyje tvyrojo didelė įtampa dėl saugumo, policijai pradėjus vyro, kuris siuntė grasinančius pranešimus, paiešką. Vėliau Briuselio prokuratūra pranešė, kad pareigūnai sulaikė su šia byla susijusį vyrą ir tikrina jo tapatybę. Policijos operacija surengta praėjus savaitei po to, kai vienas vyras, islamistų užpuolikas, nušovė du švedus, o trečią sužeidė.

Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas trečiadienį susitikęs su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen pažadėjo atkurti gerus ryšius su Briuseliu.

Ne kartą parodžiusi, kad gali veikti vieningai ir efektyviai, Europos Sąjunga turi tai daryti ir esamų regioninių konfliktų akivaizdoje, sako premjerė Ingrida Šimonytė, trečiadienį susitikusi su Bendrijos šalių ambasadoriais. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, susitikime aptarti užsienio, Europos Sąjungos ir svarbiausi vidaus politikos klausimai.

Europos Parlamento komitetas antradienį pritarė naujoms taisyklėms dėl pakuočių, turinčioms padėti sumažinti plastiko ir kitų atliekų kiekį.  Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis.

Ukraina gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „ES finansinė parama yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių būti ekonomiškai stipriems. Apskritai ES biudžeto parama Ukrainai 2023 metais jau siekia 15 mlrd. eurų“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Daugiau nei pusantro milijardo europinių lėšų lyg žemai kabantis vaisius laukia, kol Lietuva juos pasiims, tačiau ministerijos jau trečius metus nesugeba suderinti plano. Savivaldybės skundžiasi, kad projektus infrastruktūros remontams, dviračių takams ar socialinėms reikmėms jau seniausiai parengė ir laukia pinigų, tačiau centrinė valdžia jų nepatvirtina, ar vis keičia. Vinco Kudirkos progimnazija Šiauliuose pastatyta tarpukariu, vos ne prieš šimtą metų. Atėjo laikas ją iš esmės atnaujinti.

Eurokomisaras Thierry Bretonas ketvirtadienį įspėjo „TikTok“ dėl internete po kruvino „Hamas“ išpuolio Izraelyje plintančio neteisėto turinio ir dezinformacijos. Įspėjimas ir reikalavimas, kad Kinijos bendrovei priklausanti „TikTok“ per 24 valandas pateiktų išsamią informaciją apie tai, kaip ji kovoja su dezinformacija internete, primena panašius įspėjimus, kuriuos Th.

Europos Sąjungos technologijų reguliavimo institucija trečiadienį įspėjo „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą dėl internete plintančios dezinformacijos, ypač susijusios su Izraelio ir „Hamas“ konfliktu, ir pareikalavo paaiškinti, ką jis daro, kad ją pažabotų. Europos Komisijos narys Thierry Bretonas antradienį panašų laišką išsiuntė ir Elonui Muskui dėl jo platformos „X“ turinio.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį paragino Izraelį nenutraukti vandens, maisto ir elektros energijos tiekimo į Gazos Ruožą ir įrengti humanitarinius koridorius tiems, kurie bando bėgti iš teritorijos, sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Po skubiai sušauktų 27 ministrų derybų J. Borrellis taip pat pareiškė, kad didžioji dauguma ES valstybių nepritaria pagalbos Palestinos savivaldai sustabdymui po netikėto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį paragino kurti bendrus Europos Sąjungos (ES) ir NATO įrankius užtikrinti energetikos objektų apsaugai. Jis pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ dėl incidento, Suomijos teigimu, galimai įvykusio dėl poveikio iš išorės, ir pavadino jį sabotažu. „Esu labai susirūpinęs dėl kritinės Baltijos jūros infrastruktūros sabotažo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ispanija pirmadienį pareiškė, kad nepritaria Europos Sąjungos sprendimui sustabdyti paramos vystymuisi teikimą palestiniečių teritorijoms po „Hamas“ kovotojų atakos prieš Izraelį.

Europos Sąjunga, reaguodama į netikėtą „Hamas“ kovotojų ataką prieš Izraelį, paskelbė sustabdanti ir iš naujo peržiūrinti paramos vystymuisi teikimą palestiniečių teritorijoms, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos narys. Numatyta parama palestiniečių teritorijoms siekė 691 mln. eurų.  „Prieš Izraelį ir jo žmones nukreipto teroro ir žiaurumo mastas yra lūžio taškas. Negali būti jokios įprastos veiklos“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė plėtros komisaras Oliveris Varhelyi.

Europos Sąjunga ketvirtadienį aukščiausiojo lygio susitikime pažadėjo tvirtai remti Ukrainą, tačiau perspėjo Ispanijoje susirinkusius šalių lyderius, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad ji negalės visiškai užpildyti Jungtinių Valstijų paliekamos finansavimo spragos. Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pripažino, kad jam neramu, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos teisiniai ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) su kai kuriomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl ukrainietiškų grūdų eksporto draudimo buvo sustabdyti. „Manome, kad ši problema bus pašalinta per artimiausias savaites ir mėnesius (...) Kol ieškome praktinio sprendimo, mūsų ginčai PPO kol kas sustabdyti“, – agentūra „Interfax-Ukraina“ citavo Ukrainos prekybos viceministrą Tarasą Kačką.

Vengrų užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis iš Kyjivo nori garantijų, jog Vengrijos bankas, neseniai išbrauktas iš Ukrainos Rusijos karo rėmėjų sąrašo, ateityje nebus vėl į jį įtrauktas, o tai yra ženklas, kad Budapeštas gali būti nepasirengęs atšaukti savo veto dideliam karinės pagalbos Ukrainai paketui.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pateko į skandalą, nes nuomojosi būtą iš savo sūnaus už valstybės pinigus. Pasipiktinimo sulaukė ir generolo bendravimas su jį kalbinusiu žurnalistu. Ar tai tik komunikacinė krizė? Ar skandalas daug didesnis, negu mes galvojame? Ar kažkas bando patraukti V. Rupšį? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Interneto technologijų gigantė „Meta“ svarsto galimybę apmokestinti Europos vartotojus už šiuo metu nemokamas „Instagram“ ir „Facebook“ programėlių versijas, ir teisinasi tuo, kad tokiu būdu būtų taikomasi prie Europos Sąjungos reglamentų. Technologijų bendrovė pasiūlė apmokestinti „Instagram“ ir „Facebook“ naudotojus Europoje 10 eurų per mėnesį, kad jie nematytų reklamų, „CBS MoneyWatch“ sakė šaltinis.

Rusijos karas nesutrukdys Briuseliui ir Kijevui pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES, skelbia „Politico“, remdamiesi savo šaltiniais.  Pasak trijų „Politico“ kalbėjusių diplomatų, žinančių apie planus, lyderiai ruošiasi uždegti Kyjivui žalią šviesą iki metų pabaigos pradėti oficialias derybas dėl prisijungimo prie 27 šalių bloko.  „Ukraina yra didelio naujo postūmio plėsti ES iki 35 šalių centre.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad karo jo šalyje trukmė priklausys nuo sąjungininkų paramos. Ministrai pirmadienį susirinko į pirmąjį susitikimą už valstybių narių sienų. Į Kyjivą jie atvyko, kad pademonstruotų bloko paramą Ukrainai.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad prieš pradėdama derybas dėl karo draskomos Ukrainos stojimo Europos Sąjunga (ES) dar turės atsakyti į „labai ilgus ir sudėtingus klausimus“. Vengrijos ir Ukrainos santykiai yra pašliję. Budapeštas yra pažadėjęs stabdyti Kyjivo integracijos į ES ir NATO procesus. ES šalys narės netrukus turės apsispręsti, ar duoti oficialų startą deryboms dėl Ukrainos stojimo į bloką.

Sakartvelo narystė Europos Sąjungoje (ES) atvertų galimybę susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, sako šalies prezidentė Salomė Zurabišvili. „Visų pirma, noriu pasakyti, kad kiekvienas Sakartvelo gyventojas tikisi, kad pavyks sujungti mūsų teritorijas“, – ketvirtadienį transliuotoje LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė prezidentė. „Vienas galimas kelias, kaip tai gali nutikti, yra būtent per Europos Sąjungos narystę, ir būtent to mes ir siekiame.

Europos Komisija (EK) apribojo tikslingai į įvairius produktus dedamus mikroplastikus – pagal rugsėjo 25 dieną priimtą reglamentą bus uždrausta prekiauti mikroplastiku ir produktais, kuriuose jo yra arba kuriuos naudojant jis išskiriamas, pranešė EK. Didžiausias specialiai pridedamo mikroplastiko šaltinis aplinkoje – dirbtinėje sporto aikštelių dangoje naudojamos užpildo granulės.

Šiuo metu Europoje gyvena maždaug keturi milijonai Ukrainos piliečių, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk. „Europoje yra maždaug keturi milijonai Ukrainos piliečių, turinčių laikinojo prieglobsčio prašytojų statusą“ – sakė ji ir pridūrė, jog kiekviena Europos šalis nustato pagalbos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams dydį ir sąlygas.

Europos Sąjungos bandomosios analizės metu išnagrinėtoje internetinėje platformoje „X“, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Twitter“, dezinformacijos dalis yra didžiausia iš visų tarptautinių socialinių tinklų, antradienį pranešė viena aukščiausio rango pareigūnė.

Višegrado grupės šalys – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) nuodugniai patikrinti vadinamuosius „solidarumo koridorius“, pro kuriuos į trečiąsias šalis gabenami ukrainietiški grūdai. Keturių valstybių žemės ūkio reikalų ministerijų pareigūnai pareiškė, kad dalis transportuojamų grūdų lieka tokiose šalyse, kaip Lenkija, ir dėl to nukenčia vietos ūkininkai.

Europos Sąjunga (ES) skirs nuo konflikto Kalnų Karabache nukentėjusiems žmonėms humanitarinės paramos už 5 mln. eurų. Tai antradienį pranešė Europos Komisija (EK). Praėjusią savaitę EK buvo paskelbusi apie paramą, kurios vertė siekia 500 tūkst. eurų. „Turime būti pasiruošę paremti tūkstančius iš Kalnų Karabacho pasitraukti nusprendusių žmonių, ypač dėl to, nes artėjanti žiema veikiausiai sukels pabėgėliams papildomų iššūkių, – teigė ES krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius.

Europos Sąjungos šalys tarpusavyje nesutaria dėl susitarimo, kuriuo būtų atidėtas arba sušvelnintas „Euro 7“ taršos reglamentas, su kuriuo Europos Sąjunga nori dar labiau sugriežtinti išmetamųjų teršalų ribas. Aštuonios ES narės, įskaitant Prancūziją ir Italiją, nepritaria griežtesnėms taisyklėms, argumentuodamos, kad automobilių gamintojai ir taip patiria spaudimą įgyvendindami bloko planuojamą draudimą 2035 m. pardavinėti CO2 išmetančius automobilius.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis trečiadienio vakarą telefonu paragino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą suteikti saugumo garantijas Kalnų Karabache gyvenantiems armėnams, pranešė ES aukšto rango pareigūnas. Ch. Michelis sakė I. Alijevui, kad ginčijamame regione gyvenantiems armėnams skubiai reikalingos „patikimos žmogaus teisių ir saugumo garantijos“ ir kad jų humanitariniai poreikiai yra labai svarbūs, teigė šaltinis.

Europos Sąjungos turizmo sektorius sparčiai atsigauna po COVID-19 pandemijos – nakvynių viešbučiuose pirmąjį pusmetį praleista daugiau nei per atitinkamą ikipandeminių metų laikotarpį, rodo Eurostato duomenys. ES statistikos agentūra skelbia, jog per pirmus šešis šių metų mėnesius turistai Bendrijos viešojo apgyvendinimo įstaigose praleido 1,19 mlrd. naktų – beveik 11 mln., arba 0,9 proc.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį išvyksta trijų dienų vizito į Ispaniją, kur susitiks su šios šalies transporto ministre Raquele Sánchez (Rakele Sančez) ir aptars dvišalius šalių santykius bei projektus susisiekimo srityje.

Pastarosiomis dienomis į Italijos Lampedūzos salą plūsta tūkstančiai nelegalų iš Afrikos ir italai juos įsileidžia. Žmonių kiekiai milžiniški, o tai reiškia, kad greičiausiai nelegalus bus bandoma paskirstyti po Europos Sąjungos valstybes. O Lietuvai gali tekti spręsti dilemą – arba priimti šimtus nelegalų, arba mokėti milijonus eurų kaip kompensaciją. Kol Lietuva ir Lenkija gana tvirtai nuo nelegalių migrantų saugo rytinę Europos sąjungos sieną, pietų Europoje situacija visiškai priešinga.

Verkšlenti dėl gyvenimo sąlygų pratę lietuviai, pasirodo, yra didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje – labiausiai tiki, kad bendrijoje viskas klostosi puikiai. Beveik pusė apklaustų lietuvių sako, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Antri pagal tikėjimą Europa – estai, treti – latviai. O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau.

Europoje turistaujantys ir atostogaujantys rusai lieja ašaras – po naujausio Briuselio išaiškinimo, Europos Sąjungos šalyse iš jų turi būti konfiskuoti automobiliai. Pirmieji atvejai jau pasitaikė Vokietijoje, o be mašinų likę rusai jau europiečius ima vadinti fašistais. Gali būti, kad rusų mašinas konfiskuoti teks ir Lietuvos pareigūnams, bet yra įvairių išlygų dėl Kaliningrado tranzito.