Dėl klimato kaitos visoje planetoje intensyvėja karščio bangos, sausros, gamtiniai gaisrai, o pasaulinė temperatūra padidėjo 1,48 laipsnio palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos, skelbia „Copernicus“ klimato kaitos paslauga (C3S).
„Tai taip pat pirmieji metai, kurių visos dienos buvo daugiau nei vienu laipsniu šiltesnės nei priešindustriniu laikotarpiu“, – sakė „Copernicus“ vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes).
„Tikėtina, kad 2023 metų temperatūra viršys bet kurio laikotarpio temperatūrą bent per pastaruosius 100 000 metų“, – teigė ji.
Beveik pusę praėjusių metų temperatūra buvo viršijusi 1,5 laipsnio ribą, už kurios didėja tikimybė, kad klimato poveikis bus katastrofiškas, nurodo mokslininkai.
Tačiau net jei vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra 2024-aisiais viršys 1,5 Celsijaus laipsnio ribą, kaip prognozuoja kai kurie mokslininkai, tai nereiškia, kad pasaulis neįvykdė Paryžiaus susitarime numatyto tikslo pasaulinį atšilimą apriboti skaičiumi, mažesniu nei ši riba.
Tikslas nebūtų pasiektas, jei kelerius metus iš eilės būtų viršyta 1,5 laipsnio riba, bet net ir tuo atveju pagal 2015 metų susitarimą galima Žemės temperatūrą mažinti po tam tikro periodo, kai ji viršijo ribą.
2023-iaisiais siautė didžiulė gamtiniai gaisrai Kanadoje, alino ekstremalios sausros Somalio pusiasalyje ir Viduriniuose Rytuose, taip pat beprecedentės vasaros karščių bangos Europoje, JAV ir Kinijoje, buvo užfiksuota rekordinė žiemos šiluma Australijoje ir Pietų Amerikoje.
„Tokie įvykiai toliau intensyvės, kol atsitrauksime nuo iškastinio kuro ir pasieksime poveikio klimatui neutralumą“, – sakė Redingo universiteto klimato kaitos profesorius Edas Hawkinsas (Edas Hokinsas).
Ne vienos kartos gyvenimo laiką jausime savo šiandienos neveiklumo pasekmes, pridūrė jis.
„Copernicus“ išvados pasirodė praėjus mėnesiui po to, kai Dubajuje per Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP28 buvo pasiektas susitarimas, kuriuo raginama palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro – pagrindinio klimato kaitos veiksnio.
Nualinti vandenynai
2023-iaisiais būta ir kito grėsmingo rekordo: dvi lapkričio dienas pasaulio temperatūra daugiau kaip 2 Celsijaus laipsniais viršijo temperatūrą iki pramonės revoliucijos.
„Copernicus“ prognozuoja, kad 12 mėnesių periodas, pasibaigsiantis šių metų sausį ar vasarį, viršys 1,5 Celsijaus laipsnio ribą.
Patikimi duomenys apie orus renkami nuo 1850 metų, bet senesni netiesioginiai duomenys apie klimato kaitą – nuo medžių rievių iki ledo kernų ir nuosėdų – rodo, kad temperatūra 2023-iaisiais, kaip sakė S. Burgess, yra rekordinė mažiausiai 100 tūkst. metų.
Rekordų užfiksuota visuose žemynuose. Europoje 2023-ieji buvo antri šilčiausi metai per stebėjimų istoriją, 0,17 laipsnio vėsesni už 2020-uosius.
2023-iaisiais prasidėjo natūralus meteorologinis reiškinys „El Nino“, dėl kurio šyla vanduo pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir kyla oro temperatūra dar didesniame regione.
„El Nino“, siejamas su aštuoniais iš eilės rekordiškai šiltais mėnesiais nuo birželio iki gruodžio, savo piką turėtų pasiekti šiais metais.
Pasaulio vandenynų temperatūra pernai taip pat nuolat buvo neįprastai aukšta, nuo balandžio buvo užfiksuota daug sezoninių rekordų.
Dėl to jūrinės karščio bangos niokojo vandenynų gyvybę ir didino audrų stiprumą.
