Kaip šiandien buvo pranešta, Vokietijos Miuncheno mieste automobilis rėžėsi į grupę žmonių, yra sužeistų, rašo „Reuters“. Buvo sužeista 28 žmonės. Mieste penktadienį prasidės Miuncheno saugumo konferencija. JAV viceprezidentas JD Vance ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų atvykti dar ketvirtadienį.
Prie centrinės traukinių stoties vyksta plataus masto policijos operacija ir pareigūnai tikrina, kas įvyko. Vietos žiniasklaida pranešė, kad automobilis „Mini Cooper“ įvažiavo į streikuojančių profesinės sąjungos „Verdi“ darbininkų grupę, į įvykio vietą atskubėjo greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Nustatyta, kad vyras, įtariamas ketvirtadienį Miunchene automobiliu įvažiavęs į minią, yra 24 metų prieglobsčio prašytojas iš Afganistano, pranešė policijos atstovas.
Imigrantų padėtis Lietuvoje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, dr. Laurynas Jonavičius skelbė, kad imigrantai iš Vidurinės Azijos šalių į Lietuvą atkeliauja dėl Europos Sąjungos suteikiamų patogumų, pavyzdžiui, dėl ekonominių ar kultūrinių aspektų.
„Vienus (imigrantus) vilioja vieni dalykai, kitus – kiti. Čia turbūt labai akivaizdu ir paprasta: Lietuva yra Europos Sąjungos šalis, turi išėjimą į visą Europos Sąjungos rinką.
Lietuva yra Rytų Europos šalis, kultūriškai, istoriškai turinti daugiau ryšių, sakysime, su Centrinės Azijos respublikomis. Čia vis dar galima susikalbėti rusų kalbą.
Tai lengviau yra įsitvirtinti, lengviau būti, lengviau apsiprasti turbūt. Na, ir plius ekonominės galimybės. Lietuvos ekonomika yra kelis kartus stipresnė ir patrauklesnė negu daugelio tų valstybių.
Tai čia, iš esmės, ekonominiai, šiek tiek kultūriniai veiksniai (lemia), na, ir, galima sakyti, instituciniai veiksniai, kaip priklausomybė tai pačiai Europos Sąjungai“, – kalbėjo specialistas.
Koks yra realus pavojus šalies saugumui?
L. Jonavičius, paklaustas, ar atkeliavusieji imigrantai galėtų kelti kažkokį pavojų mūsų saugumui, jis mano, kad, teoriškai, yra tikimybė. Kad būtų užtikrinta valstybės apsauga, kiekviena šalis su tuo dorojasi skirtingais būdais.
„Vieni galėtų (kelti pavojų saugumui), kiti negalėtų, čia negalima apibendrinti. Yra akivaizdu, kad dauguma jų yra ekonominiai migrantai.
Antra vertus, jie atvyksta iš tų šalių ar per tas šalis, kurios naudoja žmones savo tikslams visais būdais, padarydami agentais, šantažu versdami dirbti savo naudai. Tai ta teorinė tokia galimybė tikrai yra.
Kiekviena valstybė turi savo mechanizmus ir procedūras, kaip tai daro. Yra už tai atsakingos specialios institucijos ir jos tai daro. Kiek tai yra efektyvu ir kiek įmanoma 100% neįsileisti netinkamų ar nereikalingų žmonių, sunku atsakyti.
Greičiausiai, neįmanoma, bet, vėlgi, tokio recepto, kaip čia patikrinti ir kad tikrai visi būtų saugūs, aš nežinau, ar yra. Paėmus bet kokią demokratišką valstybę bent kiek, tai visose yra tų problemų, susijusių su imigrantais, bet tai turbūt ir yra normalu.
O alternatyva yra būti visiškai autoritarine valstybe ir žmones traktuoti kaip daiktus, tada galbūt gali surūšiuoti, kas yra geras daiktas, kas yra blogas daiktas, bet čia visiškai kitos problemos, tada ir kita situacija“, – samprotavo VU TSPMI docentas.
Užsieniečių integravimasis į Lietuvos visuomenę bei imigracijos didėjimo tikimybė
Pasak eksperto, akivaizdu, jog čia dirbantys užsieniečiai galėtų vis daugiau įsitraukti į Lietuvos kultūrą, įdėti pastangų išmokti kalbą ir ne tik.
„Tai visą laiką egzistuoja tas idealus modelis. Aišku, gerai būtų, jeigu integruotųsi, kalbą išmoktų, kultūrą išmoktų, integruotųsi į visuomenę ir kitus dalykus darytų.
Taip, aišku, atsakymas labai akivaizdus. Kaip tai padaryti praktiškai ir efektingai, vėlgi, kitas klausimas, reikalaujantis pastangų iš visų pusių, bet tai kainuoja ir pinigus, ir laiką, ir daug kitų dalykų.
Tai čia tokie irgi bendri dalykai, kurie priklauso nuo konkrečios situacijos ir aplinkybių“, – įvardijo L. Jonavičius.
Ar migracijos srautai iš užsienio į mūsų šalį ateityje didės – sunku nusakyti, kadangi tą lemia daug įvairių veiksnių.
„Čia spėliojimas. Yra veiksnių, kurie sako, kad didės (imigracija), yra veiksnių, kurie sako, kad nebūtinai didės. Taip kad čia viskas priklauso nuo to, kaip vystysis apskritai situacija pasaulyje.
Politinis saugumo aspektas, demografinis aspektas, ekonominis aspektas, klimato aspektas. Čia tiek daug veiksnių, kad neįmanoma pasakyti nieko“, – sakė vyras.
Tarybos nario reakcija į imigrantų įdarbinimą Lietuvoje
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis savo feisbuko paskyroje taip pat piktinosi dėl imigracijos padėties Lietuvoje. Atsižvelgus, kaip yra tvarkomasi su šia situacija, dabartinė sistema, jo nuomone, yra neskaidri: o šešėlinė ekonomika tik augs.
„Lietuvoje jau dirba tūkstančiai migrantų iš Vidurinės Azijos. Atvažiuoja pagal vieną darbo sutartį – statybininku, suvirintoju, apdailininku – bet realybėje po mėnesio jau matome juos pavežėjais, kurjeriais, o gal net visai nedirbančius. Ar taip ir turi veikti mūsų darbo migracijos sistema?
Ar nereikia sau pripažinti, kad valstybė nėra pajėgi sužiūrėti, ar kiekvienas atvykėlis iš tikrųjų dirba tai, kam gavo leidimą? Turime nustoti meluoti sau! Dabartinė sistema tiesiog neskaidri – leidimai darbui tampa formalumu, nes realiai niekas netikrina, kas ką dirba. Valstybė negali ir neturėtų to kontroliuoti kiekviename žingsnyje.
O kas tada? Atsakomybę turi prisiimti darbdaviai! Jeigu įmonei reikia darbuotojų iš trečiųjų šalių – ji turi ne tik juos pasikviesti, bet ir garantuoti, kad jie dirbs pagal sutartą darbą, o ne bastysis ieškodami pelningesnių alternatyvų.
Jeigu šito nesutvarkysime, ilgainiui visa sistema virs chaosu: verslams trūks kvalifikuotų darbuotojų, nes bus išnaudotos kvotos, migracija taps nenuspėjama, o šešėlinė ekonomika tik augs (dalis migrantų net nemoka mokesčių).
Visi suprantame, kad Lietuvai reikia darbo jėgos, bet tvarkos reikia dar labiau! Migracija (nesvarbu kokios apimties) turi būti kontroliuojama!“ – rašė A. Nemunaitis.
Kondratovičius siūlo dalį migrantų priimti, už kitus – sumokėti ES solidarumo mokestį
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad sprendžiant dėl neteisėtų migrantų priėmimo Lietuvoje galima pasinaudoti abiem Europos Sąjungos (ES) siūlomais variantais – sumokėti dalį solidarumo įnašo ir priimti dalį migrantų.
„Paėmimas arba mokėjimas sprendžia vieną situaciją, bet sušaukia kitokią situaciją. Tai galima kombinuoti – galima dalį migrantų paimti, dalį sumokėti, kaip solidarumo mokestį“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė V. Kondratovičius.
„Šiuo atveju tikrai bandysim spręsti arba Vyriausybė, kaip bus numatyta įstatyme, arba atskira darbo grupė sudaryta būtent tam klausimui spręsti. Žiūrėsim į biudžeto resursus, žiūrėsim į situaciją, kokia yra iš tikrųjų su galimybe priimti tuos žmones, ir tada matysim kas ir kaip“, – teigė jis.
ES pernai priėmė Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Bendrijos narėms privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Remiantis naująja tvarka, Lietuva kasmet turėtų priimti maždaug 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
