imigrantai

71 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad imigrantai padeda užpildyti darbo vietas, į kurias sunku rasti darbuotojų Lietuvoje, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Šių metų liepos mėnesį atliktoje apklausoje buvo teiraujamasi apie imigrantus, kurie atvyko ne iš Europos Sąjungos šalių ir šiuo metu ES gyvena legaliai.

Plačiai atvėrusi duris nuo Lukašenkos režimo bėgusiems baltarusiams dabar Lietuva tūkstančius jų veja lauk, nes jie kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien pernai apie pusantro tūkstančio Lietuvoje priglaustų Baltarusijos piliečių VSD pripažino keliančiais grėsmę. Kai kurie apkaltintieji žūtbūt stengiasi likti Lietuvoje, teisiasi, dalį jų tarnybos į Baltarusjią išgabeno prievarta. Vienas baltarusis, kurį tarnybos laiko grėsme valstybės saugumui, ėmė įrodinėti, kad yra nekaltas.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad smarkiai padidins išmokas imigrantams, nusprendusiems išvykti iš šalies, siekdama paskatinti daugiau migrantų rinktis šią galimybę. Nuo 2026 metų imigrantai, savanoriškai grįžtantys į savo gimtąsias šalis, galės gauti iki 350 tūkst. Švedijos kronų (30 tūkst. eurų), t. y. iki 10 tūkst. kronų daugiau nei dabar, sakoma dešiniojo sparno vyriausybės, kurią remia prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija, pareiškime.

Dirbančių užsieniečių skaičius Lietuvoje didėja. Tačiau ekonomistai ir verslo atstovai pastebi, kad tai nėra gera tendencija. Anot jų, trūksta atvykėlių integracijos. Be to, reikėtų griežčiau atsirinkti, kokius žmones įsileisti į Lietuvą. O darbuotojų atstovė pažymi, kad darbdaviams reikėtų gerinti darbo sąlygas ir kelti algas. Nes dėl to skundžiasi, tiek lietuviai, tiek atvykę imigrantai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje dirbo 10 tūkst.

Vokietijoje atlikta moksleivių apklausa parodė, kad beveik 68 proc. musulmonų mano, jog Korane išdėstytos tiesos yra svarbesnės už Vokietijos įstatymus. Beveik pusė apklaustųjų (45,8 proc.) devintos klasės islamo tikėjimo moksleivių mano, jog islamiška teokratija – geriausia valdymo forma. Žemutinės Saksonijos kriminalinių tyrimų institutas (KFN) ištyrė, ką apie Vokietiją mano regiono moksleiviai. Tyrime buvo klausiama apie jų santykį su įstatymais, teokratija ir smurtu.

Prezidentas ir vėl susikirto su valdančiaisiais. Šįkart dėl pusantro šimto pabėgėlių iš Afrikos, kuriuos Lietuva galėtų priimti pagal kvotą. Gitanas Nausėda jų priimti nenori – siūlo, kad vietoj to geriau sumokėtume trijų milijonų eurų kompensaciją. Seimo pirmininkė ir Vyriausybės vadovė Šimonytė kalba priešingai, sako, kad Europa pabėgėlių problemą turi spręsti solidariai, o pusantro šimto afrikiečių mums nepamaišys.

Vyriausybė siūlys Seimui griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms, taip pat koreguos kvotą, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į Lietuvą dirbti.

Nyderlanduose imigrantai iš Eritrėjos sukėlė siaubą keliančias riaušes. Uostamiestį Hagą jie paskandino liepsnose. Tam, kad išvaikytų riaušininkus, olandų pareigūnams teko griebtis ašarinių dujų.  Vaizdelis lyg iš karo zonos Hagos centre, prie Operos rūmų, kur tarpusavyje pliekėsi Nyderlanduose gyvenantys imigrantai iš Eritrėjos.  Susibūrimui leidimą gavę atvykėliai, kurie remia Eritrėjos valdžią, dievagojosi, kad viskas praeis taikiai.

Lietuvos miestuose būstų nuomos kainos kilo atvažiavus tūkstančiams ukrainiečių karo pabėgėlių, tūkstančiai atvykusių baltarusių taip pat sukėlė būsto nuomos kainas Vilniuje, o dabar jos vėl gali augti, mat reikės rasti butus nuomai keliems tūkstančiams Vokietijos karių su šeimomis. Taip prognozuoja nekilnojamojo turto ekspertai.  Per artimiausius kelerius metus į Lietuvą atvyks keturi tūkstančiai Vokiečių brigados karių, tikisi Krašto apsaugos ministerija.

Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 6 tūkst. piliečių daugiau nei jų išvyko, o emigruojančių kiekis, lyginant su 2022 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Visgi, pasak jos, 2023 m. į šalį grįžo mažiau piliečių, nei užpernai. „Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 17 tūkst. šalies piliečių. Jie sudarė ketvirtadalį visų imigravusių. Grįžusių piliečių buvo 4 tūkst. mažiau, nei praeitais. Iš Lietuvos emigravo 10 tūkst. piliečių, beveik 3 tūkst.

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento turima statistika. Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. „Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą.

Dramatiškos demografinės prognozės Lietuvai. Po trisdešimties metų – lietuvių liks vos du milijonai. Vis pasigirsta svarstymai, kad galbūt šią problemą padėtų išspręsti į šalį atvykę ar atvyksiantys migrantai. Ar tai padėtų išspręsti problemą – šiandien diskusija „Dėmesio centre“ 19:30 per TV3. Lietuvoje vis daugėja svečių iš Azijos šalių. Jau kiek įprasta juos sutikti pavežėjų automobilyje ar išvysti statybų aikštelėse, o ir imigrantams čia patinka.

Politikai susirūpino, ką daryti su imigrantais, kurių dabar Lietuvoje daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Verslui siekiant įsivežti kuo daugiau darbuotojų iš užsienio, nes lietuvių paprasčiausiai trūksta, Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuva neskiria pakankamai dėmesio nacionaliniam saugumui. Darbdaviai atkerta, kad politikai tik gąsdina visuomenę, nors darbuotojų stygius jau kritinis ir imigrantų reikia kuo daugiau.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Parlamento ateities komitetas siūlo problemą spręsti prisikviečiant į šalį trečių šalių piliečių – tiek studentų, kurie ateityje galėtų pasilikti, tiek darbo jėgos.

Šalyje trūksta lietuvių kalbos mokytojų. Ir, pasak specialistų, jų poreikis didesnis nei bet kada anksčiau. Prasidėjus didžiulei emigracijos bangai iš kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje gerokai padaugėjo rusakalbių. Dalis jų registruojasi į lietuvių kursus, o verslą į Lietuvą perkėlusios įmonės organizuoja mokymus savo darbuotojams. Padaugėjo rusakalbių mokinių ir valstybinėse mokyklose.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Ar mažėjančios Lietuvos problemą galima išspręsti tik kviečiant imigrantus? „Dėmesio centre“ svečiai – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis ir Seimo narys Justas Džiugelis.

2021 metais daugiausia emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Visagino, imigrantų – Elektrėnų savivaldybei, rodo 2022 metų pabaigoje paskelbti Lietuvos regionų leidinio duomenys. Pasak duomenų, 2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Leidinyje nurodoma, jog bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Jungtinės Karalystės policija sekmadienį pranešė, kad Doverio mieste į imigrantų centrą buvo įmesti „du ar trys padegamieji įtaisai“, o užpuolikas nusižudė. Kento policijos teigimu, per užpuolimą lengvai sužeistas vienas žmogus. Įvykio vietoje buvęs naujienų fotografas sakė, kad vyras atvažiavo prie pastato, įmetė tris dujų bombas, o tada nuvažiavo į netoliese esančią degalinę, kur nusižudė.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Vasarą į Lietuvą parskraidintos afganistaniečių šeimos ne tik kuriasi mūsų šalyje, bet dalis jų jau spėjo ir įsidarbinti kebabų pardavėjais, virėjais, pakuotojais, keli rengiasi mokslams Lietuvos universitetuose. Užimtumo tarnybos skaičiavimais, jau pusė iš beveik šimto užsiregistravusiųjų rado būstą didžiuosiuose miestuose, tačiau darbo paieškos dažnai užsitęsia. Raseinių technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio kambaryje – išsikraustymo nuotaikos.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Lietuvoje įsikūrę ir jau kelerius metus gyvenantys pabėgėliai turi, ką papasakoti apie karo niokojamose šalyse paliktus namus, bėgimą nuo persekiojimo ir represijų ir, žinoma, kaip pabėgėliams sekasi žengti pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Prieglobstį Lietuvoje gavę pabėgėliai sako, kad prašo tik vieno – jų nebijoti ir tvirtina, kad nori būti mūsų visuomenės dalimi.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Lietuviškose transporto įmonėse masiškai išnaudojami tolimųjų reisų vairuotojai. Jie verčiami mokėti nelegalias pinigines rinkliavas ir darbdavių išgalvotas nuobaudas, taip pat – klastoti darbo laiko apskaitą ir pažeidinėti taisykles. Laisvės TV žurnalistinis tyrimas rodo, kad tokia praktika egzistuoja net ir didžiausiose transporto įmonėse: „Girtekoje“, „Hoptransoje“, „Vlantanoje“. Pastarosios įmonės teisininkė Laisvės TV siūlė susitarti, kad tyrimas nepasirodytų, rašoma pranešime.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad beveik visus šiuos metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius ne tik nemažėjo, bet ėmė stabiliai augti. Šiuos duomenis stebintis banko „Lumonor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje netruko tuo pasidžiaugti: „Nematytos“ emigracijos bangos belaukiantiems – prastos žinios.

Kol stabtelėjusi žmonija laukia, kuo pasibaigs kova su koronavirusu, gamta nesnaudžia. Didžiosios šalys karštligiškai ieško, kas apsės, nuravės jų laukus ir surinks derlių. Ir jei britai jau skraidinasi rumunus, tai skandinavai dairosi į Lietuvą. Norvegai tautiečius kviečia darbuotis gėlynuose, sandėliuose, o štai švedams reikia ne tik braškių rinkėjų, bet ir medikų. Visgi, bent kol kas mūsų tautiečiai svetur nesiveržia. Laukia karantino pabaigos.

Futbolas vienareikšmiškai yra populiariausia sporto šaka, sulaukianti išskirtinio žiūrovų dėmesio. Klubiniai turnyrai sulaukia vienokios auditorijos, tačiau tarptautiniai, tokie kaip pasaulio futbolo čempionatas, kur varžosi nacionalinės komandos, net ir Lietuvai yra labai didelis įvykis. Pasigilinkime į dabartinės pasaulio čempionės Prancūzijos futbolo kasdienybę.

Iš užsienio sugrįžęs kaimynas šiurpina Grikienių kaimo gyventojus. Agresyvus vyras gyvenvietės gatvę barikaduoja metalinėmis bačkomis, betono gabalais, padangomis. Žmonės piktinasi, kad negali išsikviesti policijos, esą yra prašoma apie nusiskundimą pranešti elektroniniu būdu. Nors patys pareigūnai sako, kad ramybės drumstėją aplankė, prašo iš žmonių supratimo. Prasidėjus karantinui jie kasdien sulaukia šimtų pranešimų apie saviizoliacijos pažeidimus.

Šiomis dienomis į Lietuvą dar sugrįš keli tūkstančiai turistų ir emgrantų: iš lėktuvo ar kelto jie privalės keliauti tiesiai į izoliaciją. Įsigaliojantis sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodo visiems grįžusiems iš užsienio vykti ne namo, o dviems savaitėms keliauti į savivaldybių paruoštas patalpas. Sostinėje tokių žmonių tilptų per tūkstantį, dėl papildomų vietų jau tariamasi su viešbučiais.

Į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai čia užima laisvas ne tik vairuotojų, statybininkų ar virėjų vietas. Mažesniuose miestuose kaip Panevėžys išskėstomis rankomis laukiami aktoriai, ar net diplomuoti dailininkai. Štai lėlių vežimo teatre beveik visus lietuvių aktorius pakeitė ukrainiečiai. Įdomiausia, kad spektaklius atvykėliai vaidina lietuviškai ir nesiskundžia, jog atlyginimas siekia vos 600 eurų.

Graikijoje aštrėja pabėgėlių drama, pareigūnai kulkomis stabdo į salas iš Turkijos plūstančias valtis su žmonėmis, o Ankara vis garsiau kaltina Graikiją žudant pabėgėlius. Tuo pat metu Sirijoje, Idlibe verdant mūšiams didėja ir tiesioginės turkų ir rusų karinės konfrontacijos grėsmė. Kulkas į vandenį paleidžia ginkluoti graikų pakrantės apsaugos pareigūnai. Taip rodo valtimi Graikijos krantus norintiems pasiekti pabėgėliams, kad jie čia nelaukiami.

Jokių neišsilavinusių žmonių ir pigios darbo jėgos – Jungtinė Karalystė ketina užverti duris žemos kvalifikacijos, anglų kalbos nemokantiems ir darbo sutarčių neturintiems užsieniečiams. Vyriausybė pristatė naująjį imigracijos planą, kuris įsigalios po pereinamojo „Brexit“ laikotarpio. Lietuvių prekybos centre „Lituanica“ Rytų Londone veikia knygynas, restoranas, juvelyrinių dirbinių parduotuvė, grožio salonas, lietuvių buhalterių įmonė. Čia darbuojasi dešimtys lietuvių.

Iš Ukrainos ir Baltarusijos į Lietuvą dešimtimis tūkstančių plūsta vis daugiau ekonominių imigrantų. Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė džiaugiasi lengvindama pigesnei darbo jėgai iš rytų sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje. Profsąjungos piktinasi, kad vyriausybė pataikauja darbdaviams, nenorintiems kelti algų lietuviams darbuotojams, o Seimo opozicijos atstovai jau ragina riboti vis labiau augančią imigraciją. Į Lietuvą imigrantų srautas iš rytų toliau auga.

Neseniai visą pasaulį sukrėtė istorija, kuomet 39-ni galimai vietnamiečiai žuvo keliaudami vilkike. Ieškodami geresnio gyvenimo ir sąlygų jie pasirašė mirties nuosprendį. Šeimos liko sukrėstos ir su skausmu dėl artimųjų netekties. Internete paviešintame įraše matyti panašus incidentas. Laimei, nesibaigė mirtimi, tačiau parodo šokiruojantį imigrantų norą išvykti ir rizikavimą dėl savo gyvybių.

Jungtinėje Karalystėje policija sulaikė dar du asmenis galimai susijusius su beveik 40-ies imigrantų žūtimi vilkiko priekaboje-šaldiklyje. Aiškėja ir daugiau detalių apie priekabos kelionę, prieš atkeliaudama į Britaniją ji lankėsi migrantų gausiai apgyventose vietose Europoje. O Vilkiku gabenti kinai neva turėjo tapti vergais manikiūrų ir masažų salonuose.

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad šaliai reikia  aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.  „Ateitis yra susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis. Tai, be abejo, prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija.

Užsieniečiai tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad Migracijos departamentas be perspėjimo anuliuoja jų išankstines registracijas pateikti dokumentus, kad pavyktų gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau pasirodo, kad departamentas taip kovoja su ne pirmą kartą sukčiaujančiais tarpininkais. Vairuotojai, iš anksto užsiregistravę sistemoje, praranda savo registracijos vietą, o naujos gauti nebegali, nes laisvų vietų nėra.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Per liepos mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Be to, per liepą registruota lygiai 3 tūkst. gyventojų. Tai didžiausi šios srities rodikliai per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio 1 d. mūsų šalyje gyveno 2 793 397 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 2 877 gyventojais daugiau nei balandį, kai fiksuotas mažiausias Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius.

Rytų Anglijoje nuteisti du atvykėliai iš Lenkijos, kurie vidury miesto dienos metu žiauriai nužudė savo tautietį. Dėl visiško menkniekio. Nusikaltimas įvykdytas sausio 10-osios popietę Bostone, automobilių stovėjimo aikštelėje miesto centre, Wormgate gatvėje. Čia buvo užpultas 41 metų Lenkijos pilietis Przemyslawas Cierniakas – du vyrai ėmė jį stumdyti ir žiauriai mušti, galiausiai didžiuliu peiliu smogė į krūtinę.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Niekam tikriausiai nėra paslaptis, kad siekiant įdarbinti užsienietį Lietuvoje ir gaunant leidimą laikinai gyventi darbdaviai neretai turi pereiti sudėtingą, daugybės laiko reikalaujančią įdarbinimo procedūrą, kuri prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo, jų vertimo į lietuvių kalbą, tvirtinimo pas notarą, reikiamų sprendimų gavimo iš atitinkamų institucijų ir galiausiai užbaigiama Migracijos departamento sprendimu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo laikinai apsaugoti milijoną imigrantų nuo deportacijos, jeigu Kongresas leis skirti finansavimą, kurio jis reikalauja sienos tarp Jungtinių Valstijų ir Meksikos statybai. D. Trumpas pamėgino imtis iniciatyvos ir išspręsti ilgiausio šalies istorijoje dalies vyriausybės uždarymo problemą. Savo kalboje, kuri iš Baltųjų Rūmų buvo transliuota per televiziją, jis dviejų kategorijų imigrantams pasiūlė apsaugą nuo deportacijos. Tai būtų 700 tūkst.

Lietuva baigia kelerius metus trukusias derybas dėl spartesnio nelegaliai į šalį atvykusių vietnamiečių deportavimo. Vyriausybė ateinantį ketvirtadienį ketina uždegti šviesą vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui sudaryti sutartį su Vietnamu dėl piliečių readmisijos. Pačią sutartį ministras ketina pasirašyti kitų metų sausio pabaigoje, kai lankysis Hanojuje. Šis susitarimas kur kas aktualesnis Lietuvai, nes lietuviai į Vietnamą nemigruoja.

2022-aisiais futbolo gerbėjai gausiomis pajėgomis būriuosis Katare. Šioje mažytėje Artimųjų Rytų valstybėje vyks pasaulio futbolo čempionatas. Tiesa, vietos valdžia stengiasi darbus atlikti kuo greičiau ir spėti šiam renginiui pasiruošti tinkamai, tačiau tokį desperatišką skubėjimą žymi nesuskaičiuojamos darbininkų-imigrantų žūtys. Apie šią viešumoje kol kas garsiai neeskaluojamą situaciją prabilo Norvegijos profsajungų konfederacijos lyderis Hansas Christianas Gabrielsenas.