Grikienių kaimo, Vilniaus rajone, gyventojai skundžiasi, kad bendrojo naudojimo gatvę ir būtent jos važiuojamąją dalį vienas kaimynas kasdien blokuoja įvairiausiais daiktais.
Joje atsiranda didžiulės metalinės bačkos, akmenys, padangos. Kaimynai sako, kad gražiuoju susitarti nepavyksta – jis agresyvus, galbūt neblaivus. Ir tik atlaisvinus gatvę kaimynas iš ryto kaip mat ir vėl užblokuoja.
Vietiniai pasakoja, kad iš užsienio sugrįžęs apie 30-ies vyriškis siautėja jau kelias dienas. Esą prie savo automobilio buvo prisirišęs bačkas ir važinėjo po apylinkes. O paprašius liautis atsakė necenzūriniais žodžiais ir statybines atliekas pradėjo mėtyti per savo tvorą.
„Jau ketvirta diena. Čia buvo pilnai užversta. Mes tik numetame, jis grįžta ir vėl užmeta. Neturiu alkotesterio, bet bendrauja toks apsiniaukęs, nesuprasi. Taip, agresyvus“, – sako kaimynas Vytas.
Žmonės kreipėsi į policiją, tačiau ekipažo greitai nesulaukė. Kadangi agresyvusis kaimynas pavojaus gyvybei ar sveikatai nekėlė, pareigūnai atsakė, jog kaimynai užregistruotų pranešimą elektroniniu būdu. Toks įvykis dabar priskiriamas C kategorijai, tad ir reaguojama nuotoliniu būdu.
Tiesa, policijos atstovas Ramūnas Matonis sako, jog pareigūnai į šią gatvę visgi buvo nuvykę ir su rimtį drumsiančiu kaimynu pasikalbėjo. Jis iš užsienio grįžęs prieš daugiau nei mėnesį, tad su koronavirusu šis pranešimas nesusijęs, tai greičiausiai kaimynų tarpusavio ginčas.
O karantinui skaičiuojant trečią savaitę, pasak R. Matonio, policija apsčiai turi darbo ir be tokių skundų.
Štai penktadienį, šeštadienį sulaukė po daugiau nei 300-ų pranešimų vien dėl galimų saviizoliacijos ar kitų karantino tvarkos pažeidimų. Esą nors didžioji dalis piliečių sąmoningi, jau pradėta apie dešimt ikiteisminių tyrimų ir nepaklusnius asmenis tenka sulaikyti.
„Tai ir dabar tenka pristatinėti asmenis, kurie įtariami sergant koronavirusu arba labai mėgsta pasakyti, kad jie serga ir manęs nelieskite. Tai tokius asmenis pristatome į patalpas ar kameras. Laikomės visų saugumo reikalavimų ir kameros yra dezinfekuojamos“, – pasakoja policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Policija prašo didesnio savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnų įsitraukimo į karantino tvarkos užtikrinimą. Taip pat ir skubesnės politikų reakcijos. Jei Seimas šią savaitę pritars, bus ne tik sugriežtinos baudos, bet ir pati policija bei kitos institucijos galės vietoje nubausti nusižengusius. Na, o baudos nemenkos – fiziniams asmenims nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų. Vyriausybė siūlo ir griežtesnes laisvės atėmimo bausmes. Jei pažeidęs karantino taisykles asmuo užkrėstų kitą žmogų ir užkratas išplistų – jam grėstų įkalinimas iki penkerių metų. Dabar bausmė yra treji metai.
Dėl grįžtančių į tėvynę darbo iki šiol netrūksta ir uostamiesčio sveikatos specialistai. Štai savaitgalį Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo septyni keltai, o juose šimtai iš užsienio atvykstančių tautiečių. Tiesa, pradėjo sklisti kalbos, kad šie žmonės kas sau buvo išleisti be jokios patikros.
Tai neigia ir miesto meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, bėda ne tikrinimas, o nespėjančios suktis laboratorijos. Esą visų, tiek savaitgalį, tiek ankstesnėmis dienomis atplaukusiųjų keltais mėginiai paimti, tačiau dar 700 tepinėlių laukia savo eilės laboratorijose. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad procesas pajudės. Juolab, kad šiandien atkeliavo ir vadinamieji ekspress testai.
„Galiu atsakingai pasakyti, kad Nacionalinio sveikatos centro komanda, padedant kariškiams, atvyksta į kiekvieną keltą, kuriame yra keleiviai. Kiekvieno kelto keleiviai yra konsultuojami, matuojama temperatūra, surenkamos anketos ir ta komanda dirba dieną, naktį – tada kai tik atvyksta keltai“, – teigia Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.
O kol keltai su grįžtančiais tautiečiais dar plaukia į Lietuvą. Užsakomieji skrydžiai į šalį jau netrukus bus stabdomi. Pasak susisiekimo ministro, nuo karantino pradžios oro uostuose jau leidosi 21 specialūs reisai ir jais atvyko 3253 žmonės.
Dar laukiama lėktuvų rytoj, o paskutinis užsakomasis reisas – balandžio trečiąją. Ir visi 220 bilietų iš Londono jau parduoti. Po šio reiso, pasak Jaroslavo Narkevičiaus, organizuotos masinės kelionės namo išvykėliams nebebus.
„Sudarysime galimybę sugrįžti pavieniams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį mūsų piliečiams. Jei toks poreikis bus, mes su užsienio reikalų ministerija logistiškai svarstome tą klausimą, tačiau su užsakomaisiais skrydžiais šiandien dedame tašką“, – kalbėjo ministras Jaroslav Narkevič.
Pasak užsienio reikalų ministerijos kanclerio, su Europos Sąjungos pagalba bus sprendžiama kaip parsigabenti itin atskirtose vietovėse esančius tautiečius. Štai net aštuoni šiuo metu yra Švento Baltramiejaus saloje Karibuose. Dalis žmonių užstrigo Afrikoje, sienas aklinai užsidariusiose Artimųjų Rytų valstybėse.
„Peru džiunglėse yra penki lietuviai įstrigę. Jie nesant vidiniams skrydžiams pačioje Peru, negali nusigauti iki Limos ir nusigauti iki lėktuvo. Tai čia dirbame su mūsų partneriais, Europos Sąjungos šalimis, bandydami rasti sprendimų. Dar vienas pilietis yra Konge, kitas Kolumbijoje“, – sako kancleris Laimonas Talat-Kelpša.
Skaičiuojama, kad šiuo metu galimybių sugrįžti iš užsienio neturi 200 Lietuvos piliečių, tačiau tik 122 jų užpildė reikiamas formas ir pasižadėjimus atvykus saviizoliuotis. Likusiems patariama kiek įmanoma saugiai įsikurti dabartinėse buvimo vietose.
