„Šį Darbo grupės dokumentą galime laikyti skandalingu, na, bet nuosekliu valdančiosios daugumos politikos simboliu. Jame teisingai konstatuojama, kad „mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų, vaikų ir jaunimo, didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai“, todėl nepritariu, kad konkretūs pasiūlymai, kuriais numatoma spręsti šią problemą yra iš esmės orientuoti į darbo jėgos atsivežimą iš užsienio valstybių“, – į tai atsakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Asta Kubilienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mindaugas Lingė irgi į pasiūlymus sureagavo neigiamai, nes jie iš esmės skatina Lietuvą išlikti pigios darbo jėgos šalimi. Pasak politiko, ne griežtos imigracijos taisyklės yra kliūtis atvykti ir dirbti, o pernelyg maži atlyginimai, pavyzdžiui, valandinis atlygis Lietuvoje apie tris kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. M. Lingė sako, kad ir šiuo metu Lietuva daugeliui trečiųjų šalių piliečių yra tik tarpinė stotelė ir tą puikiai parodo tolimųjų reisų vairuotojų nuolatinis trūkumas, nes atvykusieji padirba vos po kelis mėnesius.
„Galiausiai, turime vertinti ir dabartinį kontekstą – nedarbo prognozės kitiems metams didinamos. Palaikydami pigios darbo jėgos politiką – neskatinsime darbo užmokesčio kilimo, kuris taip pat prognozuojamas lėtesnis. Be to, atlyginimų kėlimas atsilieka nuo kainų kilimo, tai turime matyti ne tik darbdavių interesus, bet ir darbuotojų. Pigios darbo jėgos politikos kryptis nepasitarnaus ir Seimo priimtų reformų įgyvendinimui – ar kalbėtume apie asmenų su negalia įdarbinimo skatinimą darbo rinkoje, ar ilgalaikių bedarbių, kurie įgiję darbo rinkai besirengiančių statusą ir gaudami tikslines pastangas susidurs su didesniais barjerais įsidarbinant“, – rašė M. Lingė.
Didžiausia nuostaba politikus ištiko dėl to, kad darbo grupės vadovas, konservatorius J. Džiugelis gruodžio 23 dieną atsiuntė dokumentą ir pareikalavo per nustatytą laiką pateikti pastabas: anot laiško, nesureagavus per nurodytą terminą, bus laikoma, kad darbo grupės nariai išvadoms pritaria.
Grupės išvadoms, be A. Kubilienės ir M. Lingės, nepritarė ir Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas, konservatorė Dalia Asanavičiūtė. Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas pačių išvadų labai nepeikė, bet sakė, kad su tokiu darbo organizavimu susiduria pirmą kartą gyvenime.
„Man atrodo, kad J. Džiugelis pabandė pasielgti labai negarbingai, nes suprato, kad daro tai, ko nepalaiko ne tik kad opozicija, bet ir savi. Ką jis padarė, tai gruodžio 23 dieną vakare išsiuntė meilą, kad jeigu iki gruodžio 30 dienos kažkurios valandos neatsiunčiat pastabų, tai laikau, kad jūs visi viskam pritariate. Kiek aš mačiau, niekas per nurodytą laiką nesureagavo, bet po nurodyto laiko prieštaravimą ar susilaikymą pareiškė penki nariai, nors gal visko nemačiau. Problema yra ta, kad jis pasirinko neieškoti sutarimo“, – portalui tv3.lt sakė. L. Savickas.
Nepaisant šių pykčių ir politikų prieštaravimų, Seimo valdyba ketvirtadienį patvirtino darbo grupės išvadas, bet ar iš to gims įstatymai – neaišku. Pats J. Džiugelis tikisi, kad Vyriausybė sureaguos teigiamai.
„Manau, kad šiek tiek per daug fokusuojamės į procesą, o ne patį turinį. Turinys iš esmės yra atliepiantis Lietuvos skaudulius, tai yra demografinę padėtį“, – teigia J. Džiugelis.
„Nesutinku, kad pagrindinis dalykas orientuotas į imigracijos klausimą. Kita vertus, tai yra neišvengiama ir tai nėra vien tik politikų konstatavimas, tai yra ekspertų, demografų ir institucijų reziumė. Mes viską sudėjome į atitinkamą dokumentą. Suprantu, kad tikrovė bado akis daliai politikų, bet ji yra tokia“, – pridūrė parlamentaras.
Tuo metu kiti darbo grupės nariai svarstė, kad J. Džiugelis iš esmės į išvadas sudėjo asocijuotų verslo struktūrų reikalavimus, nes darbdaviai, ypač transporto sektoriaus, nuolat reikalauja sumažinti reikalavimus tolimųjų reisų vairuotojams iš trečiųjų šalių.
Padėtis blogėja kasmet
Darbo grupę Seimas sudarė pernai vasario 23-iąją prieš pat karą. Beveik metus laiko dirbusi grupė išanalizavo situaciją darbo rinkoje, peržiūrėjo demografinius duomenis ir nusprendė, kad Lietuvai ne pyragai, nes nuo 1992 m. iki 2021 m. lapkričio pradžios gyventojų mūsų šalyje sumažėjo 25,05 proc. arba 928 tūkst.
Iš esmės priežastys yra dvi – daugiau žmonių miršta, mažiau gimsta, be to, per šį laikotarpį labai daug žmonių emigravo. Nuo 2018 m. pastebimas lėtesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas nei anksčiau, nes nuo tada mažiau žmonių išvyksta, daugiau sugrįžta lietuvių arba atvyksta kitų šalių piliečių. 2019 m. migracija pakrypo į teigiamą pusę, tai yra nuo tų metų daugiau žmonių atvykdavo nei išvykdavo.
Tačiau 2018 m. pirmą kartą daugiau gyventojų netekta dėl neigiamos natūralios kaitos nei kad emigracijos. Šis rodiklis vis prastėja. Pavyzdžiui, 2021 m. mirė 23,3 tūkst. daugiau gyventojų nei gimė.
Visa tai lemia, kad mūsų visuomenė sparčiai senėja, tai yra senų žmonių skaičius auga, bet jo nekompensuoja jaunimas ir dirbantieji, iš kurių mokesčių ir mokamos pensijos, išlaikomas valstybės aparatas, pavyzdžiui, policija, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga bei panašiai.
Prognozuojama, kad Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų 2030 m. bus 14 proc. mažiau nei dabar, o 2050 m. – 35 proc. mažiau nei dabar.
Darbo grupės išvadose toliau dėstoma, kad tai prie gero neprives, mat jau dabar darbo rinkoje jaučiamas darbuotojų trūkumas, esama nemažai laisvų darbo vietų, darbdaviai priversti kelti atlyginimus, nors tai nesusiję su darbo našumo augimu, prisideda prie aukštos infliacijos, kenkia šalies konkurencingumui. Esą dėl to verslas atsisako plėtros galimybių, tai gali trukdyti pritraukti užsienio investicijas.
Darbuotojai tapo pernelyg galingi?
Dokumente pastebima, kad nors yra laisvų darbo vietų, bedarbių vis tiek gana daug, o viena to priežasčių – nedarbo spąstai, kai bedarbiui labiau apsimoka gauti socialines išmokas nei dirbti už sąlyginai nedidelį atlyginimą. Esą sprendimas galėtų būti legalūs imigrantai ir robotizacija.
„Jeigu nuolat trūksta darbo jėgos paprasčiausioms operacijoms (pavyzdžiui, fasavimui) atlikti, dalis vietinių gyventojų dirba šiuos darbus – nors pagal savo darbo stažą ir kompetenciją jau galėtų kilti karjeros laiptais. Kuo daugiau sąlygų sudaroma užpildyti žemiausios kvalifikacijos darbo vietas legaliais imigrantais, tuo geresnės sąlygos sudaromos nuolatiniams gyventojams pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės darbo ir atlygio. Žemos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumą taip pat galima spręsti spartinant darbo vietų robotizaciją (automatizavimą), nes daugelį rutininių darbų (tą patį fasavimą) gali atlikti robotai. Tam reikia palankios investicijų ir mokesčių aplinkos. Taip būtų atlaisvinamas žmonių laikas kitoms, aukštesnės ar robotais nepakeičiamos kvalifikacijos darbams“, – rašoma išvadose.
Dar pastebima, kad nuolatinis darbo jėgos stygius iškreipia darbdavio ir darbuotojo santykius, nes kuo labiau trūksta darbuotojų, tuo darbdaviui sunkiau reikalauti atsakomybės iš savo darbuotojų, „ugdyti komandos dvasią“. Dokumente agituojama už sveiką balansą tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, kad darbdavio ir darbuotojų santykiai būtų sveiki.
„Darbuotojams sudaroma dirva lengvai migruoti tarp įmonių, neprisiimant realios atsakomybės, griaunant prisiimtus įmonės įsipareigojimus ir tuo pačiu išlikti tame pačiame arba net augančiame atlyginimų slenkstyje. Darbuotojas gali piktnaudžiauti jam suteiktu pasitikėjimu, nesilaikyti reikalavimų, pavyzdžiui, daryti pravaikštas, dirbti neblaivus ir daryti kitus nusižengimus. Darbdavys dėl darbo jėgos trūkumo priverstas tai toleruoti ir tai tampa rimta ekonomine problema“, – taip darbuotojus apibūdina darbo grupė.
Tačiau iš to padaroma gana vienareikšmiška išvada, jog Lietuvai riekia kuo skubiau jungtis į pasaulinio lygio konkurenciją dėl imigrantų ir pasiūlyti jiems patrauklias sąlygas Lietuvoje gyventi bei dirbti, ypač jeigu jie atitinka mūsų šalies interesus bei poreikius.
Siūlo viską lengvinti užsieniečiams
Dokumente teigiama, kad šiuo metu Lietuvos imigracijos politika trečiųjų šalių piliečiams yra labai sudėtinga ir ribojanti darbuotojų atvykimą. Ji išties tokia yra, nes tikslas yra kontroliuoti migraciją. Anot darbo grupės, tai skatina šešėlį, nukenčia užsieniečiai, nes šešėlinėje darbo rinkoje jiems neužtikrinamos nei sąžiningos darbo sąlygos, nei atlyginimai.
„Darbo rinkos tendencijos rodo, kad egzistuoja didelis darbuotojų poreikis, o vietiniai bedarbiai nėra linkę tų laisvų darbo vietų užpildyti“, – sakoma dokumente.
„Migracijos politikos posūkis į didesnį atvirumą ir lankstumą, galėtų greitai išspręsti dalį darbo rinkos problemų. Šiuo metu emigracijos mastai mažėja, o imigracijos – auga, tačiau dar nepakankamai“, – sako išvadų kūrėjai.
Kadangi Lietuva priklauso Europos Sąjungai, tai ją sudarančių šalių piliečiai gali laisvai atvykti, o norint gyventi mūsų šalyje ilgiau nei 3 mėnesius reikia gauti leidimą laikinai gyventi, bet nereikia jokio leidimo dirbti, priešingai nei atvykėliams iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Bėda tik ta, kad niekas taip labai iš Europos Sąjungos į Lietuvą nesiveržia – per 2020 m. tokių žmonių buvo 2,5 proc. nuo visų imigrantų.
Prognozuojama, jog apie 2045 m. Lietuvos gyventojų skaičius nieko nedarant pasieks 2 mln. žmonių, tačiau darbo grupės išvadose teigiama, kad pasinaudojant imigrantais bei imantis kitų priemonių įmanoma iki 2050 m. šalyje atkurti 3,7 mln. populiaciją.
Tarp pasiūlymų yra ne tik imigracija iš trečiųjų šalių, bet ir išvykusių Lietuvos piliečių pritraukimas, gimstamumo lygio stabilizavimas bei padidinimas, sveikos gyvenimo trukmės ilginimas, nes Lietuvoje žmonės labai anksti praranda sveikatą ir nebegali dirbti. Bet daugiausia dėmesio vis tiek skiriama imigrantų pritraukimui ir užsieniečių darbo ir rezidavimo sąlygų Lietuvoje gerinimui.
J. Džiugelio komisija siūlo panaikinti kvotas reikalingų profesijų darbuotojams ir naikinti Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
„Nelogiška taikyti papildomus apribojimus sąrašuose esančioms profesijoms, jei darbuotojų trūksta apskritai“, – sakoma dokumente.
Grupė iš esmės rekomenduoja taikyti kuo mažiau apribojimų ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio, bet ir žemos bei vidutinės kvalifikacijos asmenims, pavyzdžiui, nereikalauti informacijos apie kvalifikaciją ar patirtį paliekant galutinį sprendimą darbdaviui.
Be kita ko, sakoma, kad reikia trumpinti visus biurokratinius terminus, pavyzdžiui, per kiek laiko išduodama nacionalinė viza, laikinas leidimas gyventi. Išvadose netgi griežtai pasisakoma, kad reikia bausti lėtai dirbančius tarnautojus, kurie nesilaiko terminų, nekokybiškai aptarnauja klientus, vilkina procesą. Matyti ir nepasitenkinimas, kad Migracijos departamentas nepateikia informacijos potencialiems klientams rusų, ukrainiečių ar baltarusių kalbomis kalba, o anglų kalba šlubuoja.
Grupės išvadose Lietuva raginama elgtis kaip Lenkija, kuri yra nustačiusi, iš kurių šalių atvykstantiems užsieniečiams atvykimo ir įsidarbinimo procedūros bus lengvesnės. Pavyzdžiui, Lenkija yra nutarusi lengviau priimti darbuotojus, iš Armėnijos, Sakartvelo, Moldovos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, nors prasidėjus karui darbuotojai iš Rusijos ir Baltarusijos nebepageidaujami.
Tarp konkrečių pasiūlymų yra raginimas netaikyti sezoniniams darbuotojams reikalavimo registruoti gyvenamąją vietą, įteisinti darbuotojų iš trečiųjų šalių nuomą per kitas Europos Sąjungos šalis nereikalaujant leidimo dirbti, sumažinti kliūtis laikinojo įdarbinimo įmonėms suteikti darbuotojų ne iš Europinių šalių.
Išanalizavo kitų šalių patirtį
Jau minėta, kad dokumente siūloma remtis Lenkijos patirtimi, bet pateiktas ir Vokietijos pavyzdys. Pavyzdžiui, į Vokietiją supaprastinta tvarka dirbti gali atvykti imigrantai su aukštuoju išsilavinimu arba kvalifikuoti darbuotojai – gali atvykti visi, kurie randa darbdavį, nėra jokių kvotų. O sektoriuose, kur darbuotojų trūksta, pavyzdžiui, informacinių technologijų, nereikia jokio kvalifikacijos patvirtinimo, užtenka trejų metų patirties.
Jei darbdavio nepavyksta susirasti prieš atvykstant į Vokietiją, galima kreiptis dėl laikinos 6 mėn. galiojančios vizos ir jau esant Vokietijoje ieškoti darbo.
„Tai yra gana didelis skirtumas nuo Lietuvoje galiojančios sistemos: imigrantas Lietuvoje priklauso nuo darbdavio, o Vokietijoje turi daugiau laisvės judėti darbo rinkoje“, – sakoma išvadose, bet Vokietijoje reikia įrodyti šiokį toki vokiečių kalbos mokėjimą.
Tiesa, Vokietijoje tam tikrų Balkanų šalių piliečiams leidžiama aplikuoti į visus darbus neturint reikiamos kvalifikacijos.
Dokumente pastebima, kad lengvesnės procedūros nei Lietuvoje taikomos ir Estijoje: pavyzdžiui, įsidarbinimui iki 270 dienų nereikia leidimo gyventi, tokio tipo darbui negalioja imigracijos kvotos, nėra taikomi patirties ar išsilavinimo kriterijai, negalima mokėti mažiau nei vidutinis atlyginimas, nors sezoniniai darbai arba mokytojo darbas tokio apribojimo dėl atlyginimo neturi. Norint įsidarbinti ilgesniam laikotarpiui Estijoje jau reikia leidimo gyventi, be to, estai nenori, kad per metus tokių leidimų skaičius viršytų 0,1 proc. šalies populiacijos.
Grupė padarė išvadą, kad Lietuvoje galiojančios imigracijos ribojimo taisyklės yra pernelyg griežtos. Tarkime, nors aukštos kvalifikacijos darbuotojams taikomi lengvesni reikalavimai, bet toms profesijoms, kur kvalifikacija nėra aukšta, bet darbuotojų Lietuvoje trūksta, galioja kvotos bei jau minėtasis Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas. Tą sąrašą kartą per metus tvirtina Užimtumo tarnyba, bet išvadose manoma, kad taip mes beviltiškai vėluojame, mat darbuotojų jau trūksta, o mes tik tvirtiname trūkstamų profesijų sąrašus.
Lietuvoje taip pat taikomas darbo rinkos testas tiems imigrantams, kurių kvalifikacija nėra aukšta ir kurių pagal sąrašą neva netrūksta. Kitaip tariant, darbdavys turi paskelbti skelbimą Užimtumo tarnyboje, kad ieško kažkurios srities darbuotojo, ir jeigu per savaitę neatsiranda į šią vietą lietuvio, tada gali priimti, pavyzdžiui, Kazachstano pilietį.
Tiesa, Baltarusijos piliečiams taikoma supaprastinta schema, jie su šeimomis gali gauti daugkartinę 6 mėn. galiojančią vizą, su kuria gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir dirbti. Ir nors reikia, kad laisva darbo vieta būtų užregistruota Užimtumo tarnyboje, bet darbdaviai gali įdarbinti patirties bei kvalifikacijos neturinčius Baltarusijos piliečius. Tik tiek, kad dėl režimo reikalavimu apriboto personalo diplomatinėje atstovybėje Minske Lietuva negali išduoti daug daugkartinių vizų. Paprastesnė tvarka taikoma ir Ukrainos piliečiams, bėgantiems nuo karo bet grupės išvadose tai neaptariama.
