imigrantai

Liepos mėnesį į Lietuvą vėl atvyko daugiau žmonių nei išvyko – tai jau trečias mėnesis iš eilės, kai gyventojų migracijos balansas yra teigiamas, rodo Statistikos departamento duomenys. Iš Lietuvos šiemet liepą išvyko 3929, o imigravo 4253 asmenys. Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, imigrantų skaičius išaugo 2,4 karto, o emigrantų skaičius padidėjo tik 3,1 procento.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

 Meksikos ir JAV pasienį fotografavęs amerikietis fotografas užfiksavo už širdies griebiančią akimirką. Nuotraukoje matyti sutrikusi ir ašarojanti 2 metukų mergytė iš Hondūro, tuo metu jos motiną sulaiko JAV pasieniečiai. Ši nuotrauka yra atspindys to, ką patiria imigrantų vaikai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas jų atžvilgiu priėmė „nulinės tolerancijos“ imigracijos politikos pakeitimus.

  Nuo balandžio prašymą dėl nacionalinės vizos darbo pagrindu išdavimo dauguma užsieniečių galės pateikti tik per Lietuvos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ketvirtadienį atskleidė Kongresui planuojamą pateikti naują didelio masto imigracijos planą, numatantį, kad 1,8 mln. jaunų neteisėtų atvykėlių, žinomų kaip „svajotojai“ (Dreamers), per 10–12 metų galėtų įgyti Amerikos pilietybę. Išsamius šios reformos planus planuojama oficialiai pristatyti ateinančią savaitę.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liko tik svajone. Skaičiuojama, jog nuo 2005 metų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Emigracija ir toliau auga. Vien per šių metų 11 mėnesių, tėvynę paliko kur kas daugiau žmonių nei pernai per visus metus.   Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius.

 Nuo britų sprendimo „išsiskirti su ES“, europiečių likimo Jungtinėje Karalystėje  klausimas išlieka vienu opiausių. Britų valdžia šią savaitę pažadėjo supaprastintą procesą tiems ES piliečiams, kurie dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir pasiliks čia po "Brexit" 2019 metais, rašo euobserver.com.

 Sekmadienį pasieniečiai sulaikė iš Baltarusijos į Lietuvą patekusius šešis nelegalius imigrantus iš Vietnamo ir jų vedlį. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Druskininkų užkardos pasieniečiai ant kontrolinės pėdsakų juostos pastebėjo įtartinų žymių. Kilus įtarimų, kad švieži pėdsakai veda iš Baltarusijos į Lietuvą, į įvykio vietą buvo iškviestas Druskininkų užkardos kinologas su tarnybiniu vokiečių aviganiu Vegu.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nusprendė po pusmečio nutraukti populiarią jaunų imigrantų apsaugos nuo deportacijos programą, sekmadienį pranešė leidinys „Politico“. Interneto leidinys nurodė, kad Kongresui bus duota laiko sugalvoti šios programos, dar vadinamos „Dreamers“ („Svajotojai“) pakaitalą, nors dauguma respublikonų palaiko jau penkerius metus galiojančią tvarką.

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija per klaidą maždaug šimtui Europos Sąjungos (ES) piliečių nusiuntė perspėjimus apie deportavimą. Pasak aktyvistų, šis trečiadienį išaiškėjęs incidentas pakurstys Britanijoje gyvenančių europiečių nuogąstavimus. Tarp įspėjimus gavusių asmenų yra suomių istorikė Eva Johanna Holmberg, dirbanti Londono Karalienės Marijos universitete. Ministerijos laišką ji sakė gavusi praėjusią savaitę.

„Brexit“ Jungtinė Karalystė taps namais 3 milijonams antros klasės Europos Sąjungos „įsikūrusiųjų piliečių“, kurie turės pateikti savo pirštų antspaudus ir registruotis, turės įsikūrusiojo dokumentą, tačiau nedalyvaus rinkimuose, rašo theguardian.com.

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų mažėti, tad Graikijos scenarijus mūsų finansų sektoriaus neturėtų ištikti. Tokias išvadas daro ekonomistai, komentuodami Valstybės kontrolės pristatytą finansų tvarumo ataskaitą.

Lietuvių emigracijai vėl mušant rekordus, į Lietuvą ieškoti geresnio gyvenimo atvyksta vis daugiau užsieniečių. Pernai jų Lietuvoje įsikūrė beveik 6000-iai – dukart daugiau nei užpernai. Lietuva patraukliausia statybose dirbantiems ukrainiečiams ir baltarusiams, tačiau mūsų šalyje gyvenimus kuria ir gerokai egzotiškesnių šalių, pavyzdžiui, Kolumbijos piliečiai. Ekonomistai sako, kad ateityje Lietuvoje dirbančių užsieniečių tik daugės.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Įvairiuose JAV ir Europos miestuose, nuo Londono ir Paryžiaus iki Niujorko ir Vašingtono, šeštadienį vyko masiniai protestai prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą draudimą į šalį įsileisti kai kurių musulmoniškų šalių piliečius bei pabėgėlius. Be kita ko, dėl šio prezidento įsako kilo ir arši teisinė kova. Kol kas didžiausia demonstracija buvo surengta Didžiosios Britanijos sostinėje, kur į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių.

Sprendžiant pabėgėlių prieglobsčio klausimą, kiekviena Europos sąjungos šalis įsipareigojo priimti nuo persekiojimo bėgančius asmenis. Pagal naujausius statistinius duomenis paaiškėjo, kokių pilietybių asmenys prašė Lietuvoje prieglobsčio, ir kiek jų jį gavo. Dar praeitais metais buvo skelbta, kad pagal Europos Sąjungos programą Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius. Migracijos departamentas paskelbė galutinius 2016 m. duomenis.

JAV federalinis apeliacinis teismas sekmadienį atmetė Teisingumo departamento prašymą nedelsiant atstatyti prezidento Donaldo Trumpo įsaką, draudžiantį kai kurių šalių piliečiams atvykti į JAV. D.Trumpo administracija buvo pateikusi Devintosios apygardos apeliaciniam teismui prašymą dėl žemesnio teismo sprendimo laikinai suspenduoti prezidento draudimą įsileisti į šalį septynių musulmoniškų valstybių piliečius. Šiuo metu imigracijos draudimo vykdymas yra sustabdytas.

Jau praeitais metais darbdaviams teko konkuruoti dėl darbuotojų. Nors Lietuvoje nedirbančių gyventojų rezerve – per 150 tūkst. asmenų, jų kvalifikacijos nepakanka užimti laisvas darbo vietas. Emigracijos mastams nemažėjant, šiais metais problema tik aštrės. Norint pritraukti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams teko konkuruoti ir atlyginimais. Lietuvos bankas gruodį buvo informavęs, kad atlyginimai 2016 m. augo 7,3 proc.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

 Lietuva su migracijos krize susidūrusiai Bulgarijai ketina siųsti humanitarinės paramos už maždaug 25 tūkst. eurų. Vyriausybė rengiasi patvirtinti humanitarinės pagalbos paketą, jį sudarys 100 sulankstomų lovų, 200 vilnonių užklotų, dešimt šildytuvų ir palapinių ir penki autonominiai biotualetai. Dar papildomai 3 tūkst. eurų valstybei kainuotų šią paramą pristatyti. Šiuo metu Bulgarijoje yra įstrigę apie 13 tūkst. nelegalių migrantų.

Penktadienį Ruklos pabėgėlių priėmimo centre apsilankęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragino imigrantus suprasti, kad šią savaitę miestelyje įvykęs sirės ir irakietės susidūrumas su vietiniais gyventojais yra išimtis, o ne taisyklė. „Manau suprasite, kad tai yra išimtis. Chuliganizmo pasitaiko visur, taip pat ir čia. Turit suprasti, kad tai išimtis“, – pabėgėliams sakė ministras. L.Linkevičius kalbėjo lietuviškai, o jo žodžius pabėgėliams arabų kalba perdavė vertėjas.

Suckley kaime, netoli Vorčesterio, Anglijoje sezoniniai darbuotojai raško obuolius. Saldūs vaisiai keliauja į dėžes, tuomet į parduotuves ir į britų, ir į tų pačių imigrantų namus ant stalo. Bet britams nusprendus išstoti iš ES, šalies fermų savininkai jau bijo, kad netrukus obuoliai guls ne į vaisių dėžes, o kris ant žemės – kaip dabar nenumaldomai krenta svaro vertė.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį paragino Didžiąją Britaniją apsaugoti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lenkus, skubiai atvykęs į Londoną po virtinės išpuolių prieš imigrantus. Diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis atskrido į Londoną kartu su vidaus reikalų ministru Mariuszu Blaszczaku, kai praeitą savaitgalį buvo užpulti du lenkai, o rugpjūtį buvo nužudytas kitas jų tėvynainis.

Lenkija sekmadienį paskelbė skubiai išsiųsianti tris ministrus į Londoną dėl Didžiojoje Britanijoje įvykdytų išpuolių prieš lenkus, įskaitant nužudymą, kuris galbūt bus pripažintas neapykantos nusikaltimu. Pranešimas apie delegaciją, siunčiamą į Britaniją, buvo paskelbtas praėjus dviem valandoms po žinios, kad du lenkai buvo užpulti viename Jungtinės Karalystės mieste.

Birmingamo metalo perdirbimo bendrovėje ant imigrantų darbuotojų užgriuvo milžiniška betono siena. Mirtinai sumaitoti penkių asmenų kūnai, vienas žmogus atsipirko kojos lūžiu. Tik per stebuklą jam pavyko išvengti mirties. Tik vienam jų pavyko išsigelbėti. Su sumaitota koja vyras skubiai išvežtas į ligoninę, pavojus jo gyvybei negresia. Savo ruožtu kiti penki imigrantai žuvo. Ant jų užgriuvus aštuonių metrų betono sienai ir metalo konstrukcijoms jiems išsigelbėti nepavyko.

Vokietija ketvirtadienį pasiūlė apriboti socialines išmokas imigrantams iš Europos Sąjungos valstybių - po to, kai Didžioji Britanija išsiderėjo teisę nustatyti tokius suvaržymus pagal prieštaringai vertinamą jos ryšių su Bendrija reformų paketą. Pagal įstatymo projektą, pateiktą darbo ministrės Andreos Nahles, Vokietijoje gyvenantys bedarbiai ES piliečiai įgytų teisę į socialinę pagalbą tik išbuvę šalyje bent penkerius metus.

Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ jau spėjo pagarsėti toli gražu ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Prieš beveik metus Lietuvoje nuaidėjęs skandalas, kai iš lietuvės buvo atimtas vaikas, sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą mūsų šalyje. Nuomonių buvo įvairių.

Prieš dvejus metus šalies statybininkus užgriuvusi daugiabučių atnaujinimo banga sukėlė ne tik džiaugsmą, bet ir nemenką galvos skausmą. Statybų sektoriuje drastiškai trūksta darbuotojų, o jų paieškai metamos didžiulės pajėgos. Pusę metų Ignalinoje plušo net graikai. „Labai daug talentingų ir nagingų specialistų netekome per krizę. Jie emigravo. Šiandien dešimties žmonių brigadoje rastumėte vos vieną, du gerus specialistus.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad migrantų krizės priešakyje atsidūrusi Europos Sąjunga (ES) turi aiškiai atskirti nuo karo grėsmės bėgančius asmenis ir ekonominius migrantus bei daug griežčiau reaguoti į nelegaliai į Europos šalis patenkančius žmones. Anot jo, jei tai nebus padaryta, tai krizė gali su visais neigiamais padariniai gali užklupti ir Lietuvą. „Jei sąžiningai prašai politinio prieglobsčio Europoje ir lauki atsakymo – gausi špygą taukuotą.

Gal ne vyrą, nes gyvenu viena su vaikais, bet moteriai su vaikais vietos rasčiau. Iš Sirijos, Irako, Libijos, Afganistano ar Ukrainos. Bet aš puikiai suprantu, kad tai nėra taip paprasta. Keli tūkstančiai pabėgėlių, kuriuos turėsim priglausti pagal bejausmę kvotų sistemą, dar nebus pabaiga. Mums teks priprasti, kad šalia mūsų gyvens kitos kultūros žmonės. Lietuviai labai bijom, kad arabai ar afrikiečiai labai prišiukšlins, kad nesusirinks po savęs. Kad bus gausu vaikų.

Apie 2 000 migrantų šeštadienį prasiveržė į Makedonijos teritoriją iš Graikijos pro guminėmis lazdomis ginkluotus policininkus, nesugebėjusius jų sustabdyti; kilus sąmyšiui, buvo sužeisti keli žmonės. Chaosas prasidėjo, kai policija nusprendė praleisti per sieną nedidelę grupę migrantų su vaikais, o daugybė kitų atvykėlių puolė paskui juos, verždamiesi per skydais prisidengusių policininkų sieną.

  Makedonijoje ketvirtadienį paskelbta nepaprastoji padėtis prie pietinės sienos su Graikija, kur ketinama pasitelkti karius, kurie padėtų kontroliuoti sieną kertančių migrantų srautą.   „Didėjant spaudimui pietiniame pasienyje...., įvertinta, kad reikia efektyvesnės kontrolės regione, kur masiškai registruojami sienos kirtimo atvejai iš Graikijos pusės“, – sakoma vyriausybės pranešime.

 Prancūzijos policija šeštadienį paskelbė, kad, sustiprinus saugumą, praėjusią naktį iš Kalė tuneliu po Lamanšu Didžiąją Britaniją bandė pasiekti maždaug 300 migrantų – daug mažiau nei ankstesnėmis naktimis. Ketvirtadienį naktį prancūzų pareigūnai susidūrė su daugiau kaip 1 000-čiu Kalė stovyklaujančių migrantų bandymų pasiekti tunelį.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva yra pasirengusi pasidalyti imigrantų našta su Pietų Europa, tačiau vien šios programos problemos nesprendžia, o nesiėmus kitų priemonių gali dar paskatinti nelegalų žmonių gabenimą iš Afrikos. Italijoje viešinti šalies vadovė sakė šiuos klausimus aptarusi su Italijos prezidentu Sergio Mattarella.

Lietuva per kelerius metus ketina gerinti laikino apgyvendinimo sąlygas prieglobsčio prašytojams, steigti integracijos centrus, teikti įvairias kitas paslaugas legaliai gyvenantiems užsieniečiams. Tam 2014-2020-ųjų metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) nacionalinėje programoje iš viso numatyta 10,8 mln.

Britams siekiant persiderėti Europos Sąjungos (ES) nuostatas dėl imigracijos, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad laisvas asmenų judėjimas yra pamatinė vertybė. Tokią poziciją šalies vadovė išsakė Rygoje, kur vyksta ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Britų premjeras Davidas Cameronas žadėjo pasinaudoti susitikimu Latvijoje, kad pradėtų derybas dėl narystės ES sąlygų.

Europos Komisijos (EK) siūlymas sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje pagal vadinamąją „perkėlimo programą“ iki 2020 metų paskirstyti iš trečiųjų šalių perkeliamus asmenis Europos Sąjungos (ES) šalyse sulaukė prieštaringų vertinimų. Kaip prie to gali ar kodėl negali prisidėti Lietuva, ir kiek pabėgėlių mes galime priimti? Mintimis apie tai dalijasi ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

Konservatoriams laimėjus britų parlamento rinkimus, partijos vadovui premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) teks laikytis pažado rengti referendumą dėl šalies tolesnės narystės Europos Sąjungoje (ES), tikėtina, kad bus griežtinama imigracijos politika, teigia Lietuvos politologai. „Neabejotinai iškils klausimas dėl Britanijos narystės sąlygų ES persiderėjimo ir D.Camerono referendumo šiuo klausimo 2017 metais.

 Griežtesni įstatymai, kitaip auklėjami vaikai ir neįprasta mokesčių sistema – į Norvegiją emigravę būsimi šalies gyventojai gali nesunkiai pasimesti įstatymų ir taisyklių vingiuose.

 Švenčionių rajone pasieniečiai sulaikė neteisėtai į Lietuvą patekusius 7 vietnamiečius ir čečėną, Vilniaus rajone – 4 gruzinus. Penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos pasieniečiai ties Švenčionių rajono Gelednės kaimu aptiko kelių asmenų pėdsakus, per valstybės sieną vedančius iš Baltarusijos į Lietuvą.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Per parą Italijos krantus vidutiniškai pasiekia po pusę tūkstančio pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Jūroje žūsta tūkstančiai nelegalų, o italai tikina nebesutalpinantys visų imigrantų. O nuo karo ir bado bėga visi kas tik gali: vaikai, seneliai ir net gimdyvės. Pastarąjį savaitgalį prie Italijos krantų išgelbėta apie 10 tūkstančių nuo karo ir bado bėgančių žmonių. Visi jie vežami į Lampeduzos salą. Baiminamasi, kad netrukus čia jiems nebeužteks vietos.

Jungtinė Karalystė jau yra tapusi namais nemažai daliai lietuvių, o kai kurie Londoną net vadina Mažąja Lietuva. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena per 200 tūkstančių tautiečių, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau girdime, kad patys britai itin nepatenkinti nuo 2004 metų itin gausiai padidėjusiu svetimšaliu skaičiumi. Britai tikina esą viena priežasčių, kodėl jie nori išstoti iš Europos Sąjungos, – imigrantai.

 Antradienį Bendruomenių Rūmų ryšių komiteto posėdyje dalyvavęs šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė, kad jis turėtų sparčiau karpyti pašalpas ir mokestines lengvatas imigrantams, kad Britanija nebebūtų tokiu „didžiuliu traukos centru“. Komiteto nariai premjero paklausė, kokią pamoką išmoko jo vyriausybė iš to, kad nesugebėjo pasiekti savo užsibrėžto grynosios migracijos tikslo.

Allora, kaip sako italai, pakalbėkim apie saulėtą Italijos salą Siciliją, vieną jos miestų – Kataniją ir lietuvę, kuri ten išvyko vedama savo svajonės daryti žurnalistinius tyrimus ir publikuoti juos tarptautinėje žiniasklaidoje.

Mykolo Romerio universiteto, komunikacijos ir kūrybinių industrijų, pirmojo kurso studentai atliko apklausą, kurios metu siekė sužinoti imigrantų požiūrį į Lietuvą ir išsiaiškinti priežastis, kodėl kiekvienais metais mūsų šalyje jų vis daugėja.

Londono meras Borisas Johnsonas primygtinai rekomendavo iš kitų Europos šalių į Didžiąją Britaniją atvykstantiems žmonėms nesitikėti, kad prie jų čia bus taikomasi. Jo teigimu, atvykstantieji privalo mokytis anglų kalbos. „Manau, kad bet koks žmogus, kuris atvažiuoja į Londoną ar kitą Jungtinės Karalystės miestą, privalo mokėti anglų kalbą, – pabrėžė Londono meras. – Bet kas, kas atvažiuoja čia dirbti, turi kalbėti angliškai.

 Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderis Edas Milibandas pareiškė, kad jo vadovaujama partija „be abejonės“ labai rimtai žiūri į imigraciją ir žada „kontroliuoti imigraciją sąžiningai“, nepaisant to, kad neseniai nutekėjęs dokumentas atskleidė, jog leiboristų parlamentarams nurodoma vengti imigracijos temos. Tokio dokumento kopiją gavo britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Tačiau E. Milibandas pareiškė, kad dokumento turinys buvo paimtas iš konteksto.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį savo savaitiniame kreipimesi ragino priimti įstatymus, pagal kuriuos būtų atlikta nuodugni imigracijos sistemos reforma, dar kartą mėgindamas apginti savo vienašališką sprendimą apsaugoti nuo deportacijos milijonus dokumentų neturinčių imigrantų.