Joje prognozuojama, kad valstybės skolos lygis nekels grėsmės valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Prastesnės prognozės susijusios su socialiniu saugumu. Visuomenė senės dėl emigracijos ir ilgesnės gyvenimo trukmės. Todėl didės išlaidos pensijoms, sveikatos priežiūrai.
„Lietuvos ateitis nėra tokia niūri“
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas sako, kad iš esmės ataskaita optimistinė. „Valstybės kontrolės prognozės yra priešingybė to, ką matome viešojoje erdvėje. Tvyro nuotaikos, kad po kelių dešimtmečių Lietuvos laukia visiška suirutė, nebus dirbančiųjų, dėl emigracijos trūks žmonių, nebus kas mokės pensijas, išaugs valstybės skola ir deficitas. Tačiau ataskaita rodo, kad situacija toli gražu ne tokia grėsminga, o ateitis nėra tokia niūri“, – sako ekonomistas.
Anot jo, geroji žinia ta, kad Lietuvos skolos lygis yra žemas. „Sugebėjome pasiekti struktūrinį deficitą žemiau vieno procento. Jei situacija ir prastės, skolos lygis neturėtų išaugti per artimiausius 30 metų iki 60 proc. BVP. Reiškia, vykdysime ES konvergencijos kriterijus ir tikėtina, kad liksime neįsiskolinusia šalimi. Graikijos scenarijus mums negresia“, – teigia ekonomistas.
Ataskaitoje prognozuojama, kad Lietuvos BVP augs po 3 procentus ir toliau vysimės ES vidurkį. Ž. Mauricas sako, kad turime šansų ekonomiškai pasiekti vidutinį ES lygį, jei valdžia neužmigs ant laurų, paskaičiusi optimistiškai nuteikiančias prognozes.
Didžiausia problema – kas mokės pensijas?
Ekonomistai sutinka, kad didžiausia grėsmė laukia pensijų srityje. „Pensijos, lyginant su žmogaus buvusiu darbo užmokesčiu, bus žemos ir ateityje. Lietuva ir po kelių dešimtmečių liks žemų pensijų šalimi. Tikrai Vakarų Europos lygio nepasieksime“, – sako Ž. Mauricas.
„DNB“ grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jakaterina Rojaka teigia, kad problemos laukia visos socialinės sistemos – tie pensijų, tiek motinystės pašalpų, tiek kitų išmokų, kurios mokamos iš „Sodros“. „Demografija byloja, kad pritrūksime darbo jėgos, žmonių gyvenimo trukmė ilgės, o galimybės mokėti pensijas mažės. Jei pastaruosius kelerius metus dirbančiųjų skaičius augo, tai ateityje turėsime priešingą tendenciją. Susidursime su problema, kai pensininkų bus vis daugiau, bet nebus kas uždirba jiems pensijas“, – aiškina ekonomistė.
Ž. Maurico teigimu, pensijų indeksavimas kiek gelbsti dabartinę situaciją. „Pensijų kiekis priklausys nuo surenkamų įplaukų. Tokiu būdu pensijos nedidės taip sparčiai ateityje. Tai užtikrins, kad Lietuva neįklimps į skolas. Net jei pensijoms reikės papildomų biudžeto lėšų, tai bus keli procentai BVP, nieko drastiško“, – teigia ekonomistas.
Išsigelbėjimas – imigrantai?
J. Rojaka ragina keisti požiūrį į imigrantus iš trečiųjų šalių. Mat būtent tie žmonės ateityje gali būti labai svarbi Lietuvos ekonominės sistemos dalis. „Reikia užtikrinti tam tikrą darbo jėgos srovę iš trečiųjų šalių. Buvo baimės, kad jie atims darbo vietas iš lietuvių. Bet dabar matome, kad ta baimė nepagrįsta. Mums reikia darbo jėgos ir spartesnė imigracija būtų teigiamas dalykas“, – teigia ekonomistė.
Ž. Mauricas sako, kad viską nulems, kokie imigrantai plūs į Lietuvą – kvalifikuoti ar ne. „Jei atvyks aukštos kvalifikacijos žmones, bus teigiamas poveikis šalies ekonomikai. Reikia stengtis kviesti į šalį tokius imigrantus, kurie atneštų Lietuvai daugiau naudos. Jei suvažiuos žemos kvalifikacijos, senyvo amžiaus imigrantai, turėsime tik bėdų. Tokie žmonės reikalaus daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, anksčiau išeis į pensiją, uždirbs mažesnę algą, taigi ir sumokės mažiau mokesčių“, – sako ekonomistas.
