pensijos

Kiekvieno žmogaus pensija priklauso ne tik nuo oficialaus atlyginimo dydžio ir sumokėtų įmokų „Sodrai“, bet ir nuo to, kiek jis ilgai dirbo. Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 20212-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai – nuo 2018-ųjų.

Ketvirtadienį Seimas svarstys būsimos Vyriausybės programą. Pagal jos nuostatas, įstatymai bus keičiami artimiausius 4 metus. O programoje nemažai dėmesio skiriama ir pensijoms, jų kaupimui ir skaičiavimui. Be kita ko, nauja valdžia žada pagrindinę pensijos dalį priartinti prie tokios sumos, kurios užtektų patenkinti minimaliems poreikiams. Norint šį tikslą pasiekti, prie mažesnių pensijų reikės pridėti bent 151 eurą.

Būsimoji Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA). „Spartinsime senatvės pensijų didinimą.

Paprastai nuo kiekvienų metų pradžios didėja indeksuotos pensijos ir kitos išmokos. Tačiau iš tikrųjų nuo 2025 m. sausio daugiau pinigų gaus ne visi. Daliai teks palaukti vasario. Taip yra dėl to, kad vienos pensijos ir išmokos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Ne visi gaus didesnes pensijos iš karto sausį Įstatymai numato, kad socialinio draudimo pensijos (senatvės, našlių ir kt.), taip pat vienišo asmens išmoka mokama už einamąjį mėnesį.

Yra posakis, kad grandinė yra tik tiek stipri, kokia stipri jos silpniausia grandis. Šią išmintį pritaikius Lietuvos gyventojams, būtų galima sakyti, kad esame gana silpni. Taip yra, nes silpniausiems visuomenės nariams, jų pensijoms ir kitoms išmokoms skiriame bene mažiausią dalį visų šalies gėrybių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Gyventojai Lietuvoje yra nuolat skatinami dirbti skaidriai, mokėti socialinio draudimo įmokas, sukaupti kuo didesnį stažą ir dar investuoti į II ar III pensijų pakopų fondus, kad tik senatvėje nepritrūktų pinigų. Vis tik, kol vieni dirba 30–40 metų ir pensiją kaupia net keliuose fonduose, kitus – turinčius dvigubai mažesnį stažą ar visai nedirbusius – išlaikome mes, visi mokesčių mokėtojai.

Pensijai gauti reikia stažo, bet, pasirodo, net ir surinkę popieriukus apie visus išdirbtus metus, nebūtinai atgausite visus jums priklausančius pinigus. Viena klaipėdietė tik po poros metų įrodė, kad dirbo 40 metų, o ne 36, kaip paskaičiavo „Sodra“. Pastaroji pradėjo mokėti didesnę pensiją, tačiau už praėjusius metus, kol įrodinėjo stažą, pinigų negrąžina. Ir tokių žmonių, kurie jaučiasi valstybės apvogti, ne vienas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kiekvieną mėnesį Lietuvoje atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems, be įprastos senatvės pensijos, mokami ir tam tikri priedai – vadinamieji pensijų anuitetai. Jie priklauso dalyvavusiems pensijos kaupime privačiuose pensijų fonduose. Anuitetų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.

Prieš rinkimus žarstę dosnius pažadus – žmonėms išdalinti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus – dabar naujieji valdantieji kalba kur kas atsargiau. Į derybas dėl vyriausybės programos einantys politikai pripažįsta, kad jų požiūriai skiriasi ir neslepia abejonių, ar pavyks susitarti dėl besąlyginio pinigų grąžinimo. Girdėdami dabar jau atsargesnes politikų kalbas ar net grasinimus pinigus apmokestinti, rinkėjai tik gūžčioja pečiais ir jau nuogąstauja, ar tik nebus vėl apgauti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad didesnis pensijų kėlimas, nei numatyta 2025 m. biudžete, nėra įmanomas nemažinant kitoms sritimis tenkančių išlaidų. Kitaip, ministras tikina, bus viršytas Europos Sąjungos (ES) nustatytas Mastrichto kriterijus. „Jis yra galimas, bet reikės tuomet mažinti kažkur kitur išlaidas. Kadangi biudžete suplanuotos išlaidos viršija 3 proc. nuo BVP deficitą, Mastrichto kriterijų, tai reiškia, kad daugiau išleisti galimybių nėra.

Kiekvienais metais Lietuvoje yra indeksuojamos senatvės ir kitos pensijos. Dėl to politikai ir valdininkai kasmet giriasi, kiek jos padidėjo. Vis dėlto atidžiau pažiūrėjus, kas buvo žadėta šiems metams, ir kas iš tikrųjų yra, gali kilti klausimas: kur dingo 5 eurai kiekvienam pensininkui? Kur dingo 5 eurai? Beveik prieš metus, tvirtinant „Sodros“ biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiais metais vidutinė senatvės pensija sieks 605 eu...

Vyriausybė teikia kitų metų valstybės biudžetą, kurį finansų ministrė vadina ištesėtų pažadų biudžetu. Jame maždaug dešimtadaliu didinamos pensijos, medikų ir mokytojų algos, vaiko pinigai, tačiau mažinamas kelių finansavimas, o deficitas – maksimalus, tad dešiniųjų Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą opozicija vadina bomba. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad artėjančiais metais vidutinė pensija išaugs rekordine 70-80 eurų suma. Kita vertus, ministras abejoja, kad yra finansinių galimybių metų eigoje šias sumas didinti daugiau nei suplanuota biudžete. „Augimas tikrai rekordinis – matome, kad 2025 m. (vidutinė – ELTA) pensija išaugs apie 70-80 eurų per mėnesį arba 800-900 eurų per metus“, – trečiadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams kalbėjo V. Šilinskas.

Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2025 metų biudžetas. Numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 31 mln. eurų, kai išlaidos – 4,8 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų sudarys pensijų anuitetų išmokos, valdymo ir administravimo paslaugų išlaidos sieks 591 tūkst. eurų, o kitos išlaidos – 97 tūkst. eurų. Tarp investicinės veiklos išlaidų, beveik 25,7 mln. eurų planuojama skirti ilgalaikio finansinio turto įsigijimui.

Gyventojai, sulaukę pensijos ir išvykę iš Lietuvos, privalo, kiekvienais metais „Sodrai“ pranešti, kad yra vis dar gyvi. Kitaip jiems nebus mokama pensija. Be to, išvykus į užsienį mokamos ne visos pensijos ar išmokos. Su panašia situacija jau susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Dalia. Sulaukusi pensijos ji išvyko gyventi pas sūnų į Norvegiją. „Sūnus su šeima svetur gyvena jau 10 metų. Susitikdavome tik per atostogas. Todėl sulaukusi pensijos nusprendžiau persikelti į Norvegiją.

Kol vieni pensijų gavėjai skursta ir skundžiasi, kad nepragyvena, kiti džiaugiasi net 2 tūkst. eurų dydžio pensijomis. „Sodra“ aiškina, kad šie gyventojai gauna daugiau pinigų, nes ilgiau dirbo ir gavo didesnį atlyginimą. „Sodros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūtį buvo 25,5 tūkstančio senatvės pensijos gavėjų, kurių pensija viršija 1 tūkst. eurų ir 96 pensijų gavėjai, kurių pensija yra 2 tūkst. eurų ir daugiau. „Didesnes nei 2 tūkst.

Vykstančios diskusijos dėl pensijų sistemos ir antrosios pakopos yra sveikintinas dalykas, bet tam pasirinktas laikas yra netinkamas, mano Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis. Jis tvirtina, kad rinkimų periodu diskusijoje pasirodo daug populistinių ir kardinalių siūlymų keisti sistemą, bet ne visada prisimenamas tikslas – pasiekti 70-80 proc. atlyginimo pakeitimo ribą. „Diskusijos apie tai, kokia turėtų būti pensijų sistema yra sveikintinas dalykas.

Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. „Toliau pavyksta auginti turtą antroje pensijų pakopoje. (...) Grąža jau uždirbama ne tik nuo pradžioje investuoto kapitalo, bet ir nuo vėlesniais laikotarpiais uždirbtos grąžos.

Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Vakarų šalių, visuomenės senėja. Jose gimsta vis mažiau vaikų, tad darbingo amžiaus žmonių skaičius traukiasi, o vis daugiau gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, toliau dirba. Kita vertus, daugėja ir tų, kurie dėl įvairių priežasčių išeina į pensiją net nesulaukę pensinio amžiaus. Jie priversti tenkintis kur kas mažesnėmis išankstinėmis pensijomis nei tie, kurie išdirba iki pensinio amžiaus. Išankstinė pensija padidėjo 71 proc.

Seimas imasi spręsti problemą kiek pinigų leisti žmonėms pasiimti anksčiau laiko iš antros pensijų pakopos. Reaguodami į Konstitucinio teismo išvadą, konservatoriai suteikti teisę leisti sukauptus pensijai pingus rengiasi tik išimtiniais atvejais – dėl sunkios ligos ar negalios. Žmonės ir opozicija peikia tokį projektą ir reikalauja kuo greičiau atiduoti visus sukauptus pinigus be jokių sąlygų.

Antradienį ryte Seimas paskubomis ėmėsi svarstyti prieš mažiau nei parą konservatorių registruotų pataisų, numatančių, kokiais atvejais ir kiek pinigų gyventojai galėtų pasiimti iš pensijų fondų nesulaukę pensijos. Jei pataisos būtų galutinai priimtos, atsiimant sukauptus pinigus už dalį jų teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Taigi galutinai į rankas žmogus gaus mažiau pinigų, negu yra jo sąskaitoje pensijų fonde.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkui iškėlus idėją dėl valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo šalyje, „PensionsEurope“ vadovas Matti Leppala tokiu siūlymu stebisi. Jo teigimu, nėra valstybės kur antrojoje pakopoje veiktų tiek valstybinis, tiek privatūs fondai, o galvojant apie tokią sistemą kyla klausimų dėl konkurencijos. „Turėti valstybinį fondą sistemoje, kur jau veikia 6 privačios bendrovės ir gyvybės draudimo kompanija, kurie konkuruoja.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad pensijų sistema negali būti išlaikoma vien tik valstybės, todėl reikalingi sprendimai, kurie kartu įtrauktų ir privatų sektorių. Jo teigimu, pensijų fondų privalumai – investavimas į vietos ekonomiką bei konkurencija. „Nepasitikėjimas pensijų sistema: ar tai priežastis, ar pasekmė? Aš labiau linkstu prie to, kad tai yra rezultatas, dėl kurio turime gana daug pokyčių, daug diskusijų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo politiką kaip prezidento artimiausios veiklos kryptis bei pabrėžė, kad pensijos turi kilti sparčiau negu darbo užmokestis. „Skurdo situacijos dalį Lietuvoje sukuria būtent pensininkų skurdas ir tikrai pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį.

Ieškant būdų, kaip žmonėms anksčiau laiko leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, be visų pinigų atsiėmimo atvejų būtina numatyti ir dalinį jų pasiėmimą, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.  „Ką dabar siūlo ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – BNS), tai yra siauri atvejai, kada galima pasitraukti su visais pinigais ir nebekaupti.

Šalpos senatvės pensijas nuo rugsėjo gali gauti vis dar dirbantys žmonės ir jau pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Taip pat atnaujintas ir šalpos negalios pensijų mokėjimas visiems negalią turintiems ir dirbantiems asmenims, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Jeigu šalpos pensija buvo paskirta, bet jos mokėjimas sustabdytas pradėjus dirbti, dėl šių pensijų mokėjimo atnaujinimo žmonėms atskirai kreiptis nereikia, jos bus mokamos be atskiro prašymo.

Senatvės, našlių pensijos, taip pat joms prilygintos vienišo asmens išmokos kiekvienais metais didinamos priklausomai nuo to, kiek gyventojų oficialiai dirba ir kokį gauna oficialų uždarbį, nuo kurio skaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Sprendžiant, kaip sparčiai kelti algas, vertinamas ne tik ankstesnių metų atlyginimų augimas, bet ir prognozės, kaip jie keisis artimiausius metus. Trečiadienį Finansų ministerija pristatė naujausias tokias prognozes.

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus idėją įkurti valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondą. „Ką čia padėtų dar vienas fondas, kurį turėtų turėti valstybė? Tai reiškia, kad (naujasis fondas – BNS) turėtų sukaupti ekspertizę, turėtų samdyti gana brangiai apmokamus finansų specialistus, ir tą įmonę reikėtų prižiūrėti dar ir kaip savo nuosavybę, kaip turtą, kaip valstybės valdomą įmonę“, – antradienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė Vyriausybės vad...

Norint užtikrinti orią senatvė Lietuvos pensininkams būtina perkelti dėmesį nuo valstybės mokamų „Sodros“ pensijų ir ieškoti sinergijos su savarankišku kaupimu – II-oje ir III-oje pakopoje, vertina Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Anot LLRI prezidentės Elenos Leontjevos, kitokiu atveju Lietuvos visuomenei esant tarp sparčiausiai senstančių, ilgainiui bus stokojama tvarių valstybės pajamų pensijoms padengti.

Pensijų kaupimas antroje pakopoje šiuo metu kelia daug diskusijų ir klausimų. Specialistai nesutaria, kaip keisti pensijų sistemą, kad gyventojai norėtų kaupti pinigus, kada leisti nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptus pinigus.  Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo kaupimo sistemą atimti iš privataus verslo rankų.

Šiuo metu partijų reitinguose pirmaujanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o taip pat ir jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, neretai kritikuoja antrosios pakopos pensijų sistemą, privačius pensijų fondus. Tačiau pati V. Blinkevičiūtė yra „ydingos“ sistemos architektė – jai būnant socialinės apsaugos ir darbo ministre buvo priimtas Pensijų kaupimo įstatymas, susikūrė pirmieji privatūs pensijų fondai.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras gąsdina, kad šis Seimas nepakeis antros pensijų pakopos pagal konstitucinio teismo reikalavimus, jei politikai reikalaus plėsti pasitraukimo galimybes. Ministras siūlo, kad nutraukti kaupimą galėtumėte tik dėl sunkios ligos ar negalios. Pensijų fondų valdytojai ir darbdaviai ministro pozicijai pritaria. Tačiau žmonės reikalauja atsiimti pinigus ne tik prieš pat mirtį, bet ir dantų protezams, būstui ar stambesniems pirkiniams.

Darbdaviams ir darbuotojams skirtingai vertinant naujus valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad kaupimo sistema galės būti keičiama ir toliau, tačiau pirminiai jos pakeitimai turėtų būti atlikti dar šio Seimo kadencijoje. Tolesnius pokyčius galėtų inicijuoti jau nauja valdžia, teigė jis.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys naujausius valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, taip pat kai kuriuos dalyvavimo juose pokyčius.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę pasiūlė daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą šiuose pensijų fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios.

Didžiąją savo gyvenimo dalį atidirbę ir kaupę senatvės pensijai ne visi gyventojai susimąsto, kad dalis jų darbo stažo gali būti neužskaityta, o pensijos dalis – prarasta ir, pavėlavus, niekada nebus jiems grąžinta. Dėl to, pasak specialistų, gyventojams būtina sekti, kada sukaks pensijos amžių, ir dėl pensijos skyrimo kreiptis laiku, mat praleidus ją ilgiau nei 12 mėn. pinigų už tą laikotarpį atgauti nepavyks.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje pristatys kaip tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp šių pasiūlymų, daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas. Siūlyme norime padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Vis tik ne visi, turintys teisę į šias pensijas, susimąsto, kad ją gali ir prarasti. „Sodra“ primena, kurie gyventojai ir kada gali pretenduoti į visas šias pensijas, kokius kriterijus turi atitikti ir kokiais atvejais jų skyrimas gali būti nutraukiamas.

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas. Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis.

Beveik 26 tūkst. gyventojų nuo liepos gaus mažesnį darbo užmokestį, mat „Sodra“ juos įtraukė į pensijos kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tam ir bus skirta dalis žmogaus algos. Vis dėlto daugiau tų, kurie turėjo būti įtraukti automatiškai, kaupimo atsisakė. Tokių buvo bemaž 34 tūkst., rodo „Sodros“ duomenys. Daugelis ekonomistų ir valdininkų tikina, kad kaupti senatvei papildomai yra būtina.

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs, praneša „Sodra“. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas. Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis.

Per pirmąjį 2024 m. pusmetį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 9,7 proc. teigia „Allianz Lietuva“ investicijų analitikas Rimas Strazdas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pateiktais išankstiniais duomenimis, per pusmetį gyventojų sukauptas turtas išaugo 15,3 proc. ir pasiekė 8,2 mlrd. eurų. „Per visą pensijos fonduose kaupimo laikotarpį, kaupiantys žmonės jau uždirbo beveik 3 mlrd.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pasiūlius Lietuvai apmokestinti pensijas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad siekiant didinti pensijas pirmiausia reikėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą. „Pensijų apmokestinimo klausimas yra visiškai antraeilis dalykas ir kreipiantis dėmesį nuo esmės (...) Svarbu pirmiausia užtikrinti tą pajamų dydį gaunantiems pensijas, kad tai būtų oru arba vis artėtų link buvusio vidutinio darbo užmokesčio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.

Jau artimiausiu metu gyventojus pasieks dar kiek padidintos įvairios išmokos ir pensijos. Dalis žmonių gaus ir neprimokėtas sumas. Penktadienį „Sodra“ kaip tik skelbia jų mokėjimo grafiką liepos mėnesį. Jį naudinga žinoti laukiant pinigų ir siekiant apsisaugoti į juos besikėsinančių sukčių. Kada „Sodra“ mokės išmokas Kaip jau skelbta, maksimalius ir minimalius kai kurių išmokų dydžius „Sodra“ perskaičiuoja kiekvieną ketvirtį.

Gyventojai dirbę užsienyje, vėliau gauna kelias pensijas. Kiekviena šalis, kurioje žmogus dirbo, moka jam pensijas. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad užsienietiškų pensijų tenka ilgiau laukti, užtrunka, kol užsienio dokumentai pasiekia Lietuvą. Portalo tv3.lt skaitytoja Vilma pasakojo, kad netrukus po 3 mėnesių taps pensininke. „Toliau dirbti neketinu ir jau naudodamasi įvairiomis skaičiuoklėmis, žiūriu, kokia pensija manęs laukia.

Dirbančiųjų gyventojų skaičius mažėja, o pensininkų – daugėja. Todėl siūlomi įvairūs būdai, kaip gauti daugiau pinigų pensijoms. Siūloma ir apmokestinti pensijas, ir ilginti pensinį amžių. Kita vertus pasigirsta raginimų ir daugiau apmokestinti dirbančiuosius. Taip pat siūloma, kad reikėtų anksčiau pradėti dirbti, o ne ilginti pensinį amžių.

Ketvirtadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią ekonominės raidos scenarijų su pagrindinių rodiklių prognozėmis. Atsižvelgiant į vieną iš jų, nuo kitų metų pradžios turėtų būti didinamos senatvės ir kai kurios kitos pensijos. Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. Tai yra kiek didesnis augimas, nei buvo galima numatyti vadovaujantis ankstesnėmis Finansų ministerijos prognozėmis.

Pinigų pensijoms ir kitoms išmokoms, sveikatos apsaugai, švietimui, krašto gynybai ir visoms kitoms sritims yra tik tiek, kiek jų sumoka visi mokesčių mokėtojai – gyventojai ir verslas. Lietuvoje kai kurių mokesčių sumokama daug mažiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Dėl to ir nėra pinigų, iš ko mokėti adekvačias pensijas, atlyginimus gydytojams ar tinkamai finansuoti kitas sritis. Tokias išvadas naujausiose rekomendacijose Lietuvai pateikia Europos Komisija.

Kai kurie politikai ir valdininkai mėgsta džiaugtis, kaip Lietuvoje nuolatos yra didinamos pensijos, kiek jos išaugo nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Tačiau oficialioji statistika rodo, kad iš tikrųjų pensijoms Lietuva išleidžia beveik mažiausiai iš visų bendrijos valstybių.