Pensijų naujienos

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl vienų ar kitų priežasčių gyventojai „Sodrai“ laiku nepateikia prašymų pensijai gauti ir dėl to praranda pinigų. Pagal dabar galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to. Pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Šią savaitę Seimas turėtų galutinai nuspręsti, kas ir kokiomis sąlygomis galės nutraukti kaupimą pensijų fonduose ir atsiimti sukauptas lėšas. Nuo priimtų pataisų priklausys, kaip į kaupimą gyventojai bus įtraukiami ateityje, kada ir kokio dydžio išmokas galės gauti. Pensijų fondai, verslo organizacijos, kai kurie ekonomistai kritikuoja numatomus pakeitimus.

Jau netrukus Seimas turėtų galutinai apsispręsti dė II pensijų pakopos reformos. Ji palies ne tik tuos, kurie pasinaudoję proga iš kaupimo pasitrauks arba jame liks – į visą šį reikalą prieš savo valią toliau bus įtraukti apskritai visi mokesčių mokėtojai, kadangi jų pinigais bus investuojama į kaupime likusių ateitį. Tai reiškia, kad kas mėnesį visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais kiekvienam kaupiančiam II pakopoje bus pervedama 1,5 proc.

Seime svarstant reikšmingus II pensijų pakopos pakeitimus vieni džiaugiasi, kad bus galimybė iš kaupimo pasitraukti ir pinigus atsiimti. Tačiau kiti mato daugybę grėsmių ir rizikų, dėl kurių mažės pensijos, didės kainos ir gyventojai senatvei išvis nebekaups. O siūlymų, kaip suvaldyti masinį pinigų atsiėmimo srautą, irgi pasigirsta įvairių. Vienas iš jų – išankstinė registracija.

Norint gauti pensiją senatvėje, reikia sukaupti daug metų stažo. Dirbant visus metus sukaupiami vieneri metai stažo. Tačiau ką daryti, jei dirbama mažiau, pvz., laisvu grafiku teikiant grožio paslaugas ar rūpinantis įmone, nedirbant griežtai nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną savaitę? Tokiu atveju valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sumokamos tik už tas dienas, kurias buvo dirbta, taigi atitinkamai sukaupiamas mažesnis stažas, dėl ko ateityje gali kilti problemų su pensija.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 667 eurus. Vis tik nemaža dalis – apie 83 tūkst. – gyventojų šalia senatvės pensijos dar gauna papildomus kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau eurų. Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes.

Seimas po svarstymo pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Pagal svarstomus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa būtų patrauklesnė ir lankstesnė, būtų užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.

Nestoja diskusijos dėl Seime svarstomų mokesčių ir pensijų kaupimo reformų, kurios gali reikšmingai paveikti tiek gyventojų, tiek valstybės finansinę padėtį ir ateities gerovę. Kai kurie ekspertai įspėja, kad sprendimai priimami pernelyg skubotai, neįvertinus ilgalaikių padarinių, dėl kurių ateityje gali ryškiai sumažėti valstybės biudžetas bei pablogėti pensininkų gyvenimo kokybė.

Seimas rengiasi koreguoti antrosios pensijų pakopos reformą ir ruošia perpus trumpesnį pasitraukimo langą nei siūlo Vyriausybė. Apsispręsti dėl pasitraukimo teks per vienerius metus ir bus svarbi kiekviena diena, mat akcijų rinkoms banguojant, atgausite tiek pinigų, kiek jų būsite sukaupę prašymo pateikimo dieną.  Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines.

Priėmus Vyriausybės siūlomą antros pensijų pakopos pertvarką, iš sistemos galėtų pasitraukti apie 50 proc. kaupiančiųjų, o tai ilguoju laikotarpiu mažintų pensijų pakeitimo normą, prognozuojama ekspertiniame pertvarkos vertinime. Mokslininkų išvados paprašė 23 opozicinės konservatorių frakcijos atstovai.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms įstatymo pataisoms, kuriomis priešpensinio amžiaus žmonėms nedarbo draudimo išmokos būtų mokamos ilgiau.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuvoje nereikėtų ilginti pensinio amžiaus.  „Nemanau, kad jį (pensinį amžių – BNS) reikėtų ilginti, nes mūsų žmones dirba sunkiai, ir tai yra susiję galų gale ir su fiziniais gebėjimais, pajėgumais atlikti savo darbą ir savo funkcijas“, – žurnalistams Kauno rajone pirmadienį sakė G. Paluckas.

Šiuo metu Seime svarstomi svarbūs pakeitimai dėl pensijų kaupimo II-oje pakopoje. Bene svarbiausiai iš jų – lengvesnis sukauptų pinigų atsiėmimas ir savanoriškas dalyvavimas kaupime vietoje automatinio įtraukimo. Pataisas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl permainų sistema esą taps patrauklesnė ir teisingesnė, gyventojai labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti.