Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones.
Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pateikė duomenis įrodančius, kad net 80 proc. imigrantų iš ES šalių Jungtinėje Karalystėje dirba, o tai yra didesnis užimtumo rodikis nei pačių britų (75%). Be to didžioji dalis jų dirba ne mažai kvalifikuotą darbą, o vidutinės kvalifikacijos.
„Imigrantų iš naujųjų ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija) užimtumo lygis yra net 83 proc. t.y. vos 17 proc. imigrantų nedirba. Įdomumo dėlei, užimtumo lygis tarp imigrantų ne iš ES šalių siekia vos 62 proc. (o tarp imigrantų iš Pakistano ir Bangladešo dirbančiųjų yra mažiau nei 50 proc. – ką daro kiti?) Ar čia kalta politikų desperacija dėl nevykdomų Brexit pažadų? Bet kuriuo atveju tokie eksperimentai Britanijos ekonomikai gali stipriai atsirūgti...“, – rašė ekonomistas socialiniame tinkle „Facebook“
Tautiečiai ras, kur emigruoti kitur
Tiek Ž. Mauricas, tiek „SEB“ banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda patvirtina, kad vien tokia lietuvių pamėgtos šalies politika nepaskatins grįžti tėvynėn. Svarbiausia – pokyčiai Lietuvoje.
„Dalis emigrantų, manau, imsis tam tikrų veiksmų, gal ne didžioji dalis. Bet labiau tikėtinas scenarijus, kad dairysis į kitas kryptis. Ypatingai Airija itin patraukli, o taip pat ir kitos anglakalbės valstybės, kaip Australija, Kanada ar net JAV. Galbūt alternatyvų ieškos Vokietijoje, Skandinavijoje. Atitinkamai, jei asmuo dirba jis dažnai atsiveža savo vaikus, žmoną ar net tam tikru atveju tie vaikai fiziškai gyvena Lietuvoje, bet gauna pašalpą
Anglijoje ir tai visiškai legalus dalykas. Nėra taip, kad gyvena žmonės vien iš pašalpų. Vis tiek dirba ir moka mokesčius, tik pamatęs, kad didesnės išmokos Jungtinėje Karalystėje nei Lietuvoje atsiveža savo vaikus, užregistruoja ir tada išmokos gaunamos. Kiti tai vadina pašalpų turizmu, bet reikia suvokti, kad tie žmonės dirba Anglijoje ir moka mokesčius.
Galbūt dalis pradės žvalgytis ir į Lietuvą. Tai yra galimybė Lietuvai, bet socialinės apsaugos visa sistema kelia daug iššūkių. Lietuva skiria mažiausią BVP dalį visoje ES socialinei paramai. Šeimos silpnai remiamos, nebent įrodo, kad jų pajamos ypatingai žemos. Lietuvai reiktų imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų patrauklesnė valstybė ir ypatingai vaikus auginančioms šeimoms. Šeimų padėtis gerinama ne pakankamai“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, ateityje laukia dideli demografiniai iššūkiai jei nebus susimąstyta, jog prioritetas turėtų būti ne biudžeto subalansavimas, o parama šeimai. Net ir Lenkijos sprendimai, kurie dažnai yra populistiniai, parodo, kad einama vis teisingesne kryptimi negu Lietuvoje.
Gali pakenkti deryboms su ES
Tuo tarpu G. Nausėda tikrai nevertintų, kad dauguma emigrantų vyksta į Didžiąją Britaniją tik todėl, kad gautų pašalpas. Dauguma iš jų kantriai ir sunkiai dirba, gauna darbines pajamas. Įtakos toks sprendimas padarytų ir ES politikų požiūriui į derybas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo.
„Jei tikrai šis britų sprendimas įvyktų, reiškia reikės verstis tik iš darbinių pajamų. Nemanau, kad esant tokiam atlyginimų skirtumui, koks šiuo metu yra, šis sprendimas dėl pašalpų sustabdytų pačią emigraciją. Gali emigracijos kryptys keistis, svorio centras pasisukti į Airiją, gal Vokietiją. Emigracija iš Lietuvos nepradės slopti dėl išorinių priežasčių, vis dėlto Lietuvos situaciją žmonės ne itin teigiamai vertina.
Didžioji Britanija pamažu ieško savo vietos santykiuose su ES ir ieško kokį modelį, tame tarpe ir darbo jėgos emigracijos, galėtų taikyti. Matyt, kad savo ekonomikos labui jie ir toliau stengsis pritraukti kvalifikuotus darbuotojus. Tuo tarpu nekvalifikuotus darbuotojus, didelio noro juos įsileisti nėra. Klausimas tik tai, kaip pati ES reaguos į štai tokį, galbūt ir netiesioginį, bet tam tikrą žmogiškojo kapitalo judėjimo suvaržymą. Jei bus pripažinta, kaip tam tikrai kliūtimi laisvai judėti darbo jėgai, tai gali paveikti derybų su ES klimatą. Ir, kaip jau žinoma, ES ganėtinai kietai demonstruoja, kad derėsis su Didžiąja Britanija. Vargu ar Jungtinė Karalystė galės palankaus prekybinio režimo tikėtis iš ES pusė, jei imsis selektyvaus darbo jėgos įvažiavimo ribojimo ar socialinės politikos apie kurią kalbama. Gali būti kad tai apsunkins derybas ir gali tekti abiem pusėms ieškoti kompromiso“, – įvertina G. Nausėda.
Problemų britams verslininkams sukelti neturėtų
Ne vienas ekspertas išreiškė, kad tokia politika gali pakenkti verslininkams, kurie verčiasi žemės ūkyje ir maisto pramonėje, nes būtent šiuose sektoriuose dažniausiai dirba žemą kvalifikaciją turintys imigrantai.
„Aš visgi nemanyčiau, nes kaip ten bebūtų žemės ūkis su pramone labai diversifikuota Didžiojoje Britanijoje ir jeigu būtų susidurta su iššūkiais, manau, kad technologiniai pokyčiai yra neišvengiami. Investicijos į technologijas leistų dar labiau sumažinti darbo imlumą ir poreikį fizinėms darbo rankoms. Tikrai nemanyčiau, kad tai daroma sau kenkiant. Viskas yra apgalvota ir sumažėjus srautui iš šitų valstybių, lieka imigrantai iš Rytų Europos, kurie taip pat imasi šio darbo, tarp jų ir nemažai lietuvių. Tikrai darbo užmokestis jiems mokamas nėra didelis ir kvalifikacijos tose darbo vietose taip pat ypatingos nereikia. Bent jau artimiausius penketą ar dešimtį metų darbo pasiūla šitoms vietoms užimti bus, kol bus srautas ne tik iš tolimųjų rytų valstybių bet ir artimųjų“, – svarsto G. Nausėda.
Ž. Mauricas įsitikinęs, jei emigrantai paliktų Didžiąją Britaniją, verslams prireiktų darbo jėgos imti iš Kinijos ar Indijos. Tos vienų emigrantų pakeitimas kitais, būtų tik pralaimėjimas.
„ES emigrantai ir išsilavinimo, kultūriniu požiūriu panašesni. Tai tie atstumai yra didesni ir integracinis procesas yra ilgesnis. Vėlgi tai šiek tiek matoma statistikoje, koks yra procentas dirbančiųjų. Britams šis variantas nėra pats optimaliausias, o viduje užsiauginti resursų nebus taip paprasta“, – sako ekonomistas.
