žygimantas mauricas

Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė. Anot jo, abejotina, ar institucijos sugebėtų efektyviai reguliuoti kainas. „Nes ką tu su ta informacija (apie maisto prekių kainų sudėtį – ELTA) darysi ir kokios paskatos biurokratui kištis į kažkokių atskirų prekių kainodarą. Ji kinta praktiškai kiekvieną dieną.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai tampant imigrantų traukos šalimi reikia turėtų sumanią migracijos sistemą, kuri atsižvelgtų į darbo rinkos iššūkius, bet kartu išvengtų klaidų, kurias padarė Vakarų Europos valstybės. „Tas blaškymasis yra pasekmė to, kad mes neturime labai aiškios imigracijos strategijos ir taip pat skiriame šiam klausimui labai mažai resursų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Braškanti Vokietijos ekonomika gali privirti didelių problemų ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Negana to, į Europos automobilių rinką vis stipriau beldžiasi ir kinų elektromobilių gamintojai.

Lietuvoje gyvenimas gerėja. Ekonomistai skaičiuoja – algos per penkerius metus pakilo net 72 procentais. Kadangi kainų augimas buvo lėtesnis, lietuvių perkamoji galia padidėjo maždaug ketvirtadaliu. Tai vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojų perkamoji galia Lietuvoje ir toliau sėkmingai augs.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad gyventojų ekonominė padėtis per pastarąjį penkmetį kaip reikiant pagerėjo.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad per paskutinius 5 metus 26 proc. išaugusi Lietuvos gyventojų perkamoji galia – įspūdingas pasiekimas žvelgiant Europos Sąjungos (ES) lygiu. Jo teigimu, tik Lenkija demonstruoja spartų augimą – 15 proc., o ES mastu matomas 2 proc. perkamosios galios susitraukimas. „Per pastarąjį penkmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 26 proc. – įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad Latvijoje ji išaugo vos 13 proc.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Lietuvos ekonomikai šiemet pasirodžius stipriai ir prognozuojant gerą augimą 2025 m., dideli mokesčių sistemos pakeitimai nėra reikalingi. Jis priduria, kad jei pokyčių būtų imtasi, tai padidintų jau ir taip nemažą neapibrėžtumą. „Šiaip mokesčių skaidrumą ir paprastumą reiktų didinti. Bet manau, kad drąstiškų sprendimų dabartinėje situacijoje nereikėtų.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2025 m. šis augimas paspartės iki 3 proc. Konferencijos metu ekonomistas taip pat išskyrė, kad Latvijos BVP šiemet turėtų augti 0,5 proc., o Estijos – susitrauks 1 proc.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Donaldo Trumpo tapimas JAV prezidentu galėtų įnešti neapibrėžtumo į pasaulio ir Europos ekonomikas. „Trumpas visų pirma yra didžiulis neapibrėžtumas. Galima sakyti, kad jis yra nuspėjamas nenuspėjamumas. Vien tai jau daugelį neramina. Ypatingai tai nėra gerai už Amerikos ribų esančioms šalims“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

Gyventojų sąskaitose – rekordinio dydžio indėliai. Bendra suma jau beveik pasiekė 23 milijardus eurų. Ekonomistai aiškina, kad tai – gerėjančio gyvenimo ir augančių pajamų pasekmė. Tiesa, pilnomis kišenėmis džiaugiasi toli gražu ne visi tautiečiai. O ir gauti pelno iš indėlių žmonės neskuba – net du trečdaliai negauna jokių palūkanų.  Beveik 23 milijardai eurų – tokia suma nugulusi lietuvių einamosiose sąskaitose ir indėliuose.

Lietuviai savo finansinę padėtį Europos Sąjungoje vertina optimistiškiausiai. Pasak ekonomistų, Lietuva kol kas puikiai įveikia visas ekonomines negandas: gyventojų perkamoji galia sėkmingai auga, dėl to žmonės šalyje net nustoja taupyti: vėl sėkmingai leidžia pinigus, skolinasi nežiūrėdami didžiulių palūkanų ir pradeda galvoti apie vis stambesnius pirkinius. Lietuviai savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas vertina labai gerai.

Lietuvos ekonomika sugrįžo į augimo kelią. Nors daugelyje valstybių vartotojų pasitikėjimas smukęs, tačiau lietuviams, lenkams ir švedams optimizmo netrūksta. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad lietuviai šią vasarą pasitinka itin džiugiomis nuotaikomis. „Kur jos nebus džiugios, jei sumažėjusi infliacija (1 proc.) bei vis dar dviženkliu greičiu tebeaugantys atlyginimai (10,3 proc.), bei pensijos (10,8 proc.

Infliacijos šuolis smarkiai pakeitė maisto produktų kainas. Tačiau didžiausią nuostabą kelia tai, kad maistas pabrango labiau nei alkoholis ir rūkalai, o degtinė – mažiau nei vanduo ar pienas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad rūkantiems ar geriantiems alkoholinius gėrimus infliacija smogė mažiau nei tiems, kurie rūpinasi savo sveikata ir perka, pavyzdžiui, ekologiškus vaisius.

Pastaruoju metu nemažai Lietuvos gyventojų vis labiau domisi namais ir butais pietinėse Europos šalyse. Tačiau šylant klimatui vis daugiau pietų gyventojų atostogoms renkasi būtent šiauriau esančias valstybes. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje socialinio tinklo paskyroje kaip tik svarsto, kas ateityje laukia Lietuvos ir lietuvių dėl šylančio klimato.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą po parlamento rinkimų. „Lyginant su tuo, ko buvo galima tikėtis, trumpesniu laikotarpiu labiau teigiama įtaka, nes nemažą dalį lėšų, reikalingų krašto apsaugos finansavimui, skolinsimės.

Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas būtų tik „simbolinis ėjimas“, nes jo duodama nauda 2025 m. sumažėtų 4 kartus, aiškina „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pabrėžia, kad jeigu Europos Centrinis Bankas (ECB) bankai pradės mažinti bazines palūkanų normas, to imsis ir kiti bankai, kas sumažins jų pelnus. „Jeigu dar palūkanos bus sumažintos, kaip yra tikimasi, tai tiesiog nebebus tų perteklinių, laikinų pelnų. Ir tos sumos, jos sumažės apie 4 kartus iki 50 mln.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laiomas Talino regionas – Harju apskritis. Tačiau 2022 m., kaip teigė Ž. Mauricas, Vilnius išsiveržė į priekį ir galiausiai aplenkė Taliną.

Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos galimybės ir  pastebi, kad tokia maža infliacija yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES).   „Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pastaruoju metu labiau žiūri ne į infliacijos skaičius, o į darbo užmokesčio augimą ir vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį. Pasak jo, palūkanų normos turėtų būti mažinamos vasarą, birželio arba tik rugpjūčio mėnesiais. „Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tam, jog būtų gaunamos papildomos lėšos gynybos finansavimui, tikriausiai bus pasirinkta eiti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio kėlimo keliu. Vis tik, anot jo, geriausias sprendimas šiuo klausimu būtų buvęs įgyvendinti mokesčių reformą, tačiau tam šiuo metu galimybės yra menkos. „Tikėtina, kad bus eita paprasčiausiu keliu, kuriuo buvo eita ir anksčiau, ir Estijoje, tai PVM.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2025 m. – 1,8 proc. Konferencijos metu ekonomistas taip pat išskyrė, kad Latvijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,2 proc. BVP, o Estijos – susitrauks 1 proc. „Lietuvai kol kas geriausiai sekasi tvarkytis šiuo neapibrėžtumų kupinu karo Ukrainoje laikotarpiu.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje šie metai yra lūkesčių metai – tikimasi, kad antroje metų pusėje ekonominė situacija pradės gerėti. Pasak jo, šalies ekonomika šiemet turėtų augti apie 1-2 procentus. „Šitie metai yra šviesos tunelio gale metai, nes yra daug lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo. Buvo tikimasi, kad jos mažės pavasarį, dabar jau link pavasario pabaigos – gal vasarą, bet vis tiek tikimasi mažėjimo.

Lietuvos Vyriausybei bandant sugalvoti iš kur ištraukti papildomą pusę milijardo eurų krašto gynybai finansuoti, ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad politikai tikrai turi papildomų šaltinių kur sutaupyti, tačiau be plačių ir visuotinių nekilnojamojo turto bei automobilių taršos mokesčių greičiau ar vėliau vis tiek neišsisuks.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svečiuodamasis naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Jau keletą savaičių valdantieji kartu su opozicinėmis partijomis bando rasti išeitį, kaip padidinti kariuomenės finansavimą, mat Rusijos grėsmė Lietuvai tik auga. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mūsų politikai galėtų pasitelkti ir mūsų šalies gyventojus, ir verslininkus, kurie daug aukodami Ukrainai galėtų susimesti ir Lietuvos kariuomenei. Šių metų biudžete žmonių gerovei kelti Vyriausybė numatė net 1,7 milijardo eurų, o krašto apsaugai dabar ieškome pusės milijardo eurų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Praeitą savaitę Vilniuje protestavusių ūkininkų pasipiktinimą labiausiai lemia Lietuvoje prasidėję defliaciniai procesai, mano banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, be 6 iškeltų reikalavimų agrosektoriaus atstovai dar nepatenkinti, jog toliau krenta žemės ūkio produktų supirkimo kainos. „Pagrindinė priežastis yra vis dar toliau mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos.

„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) balandžio arba gegužės mėnesį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, metų pabaigoje bazinės palūkanos turėtų sumažėti iki 2,5 proc. „Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja.

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Iki seniai regėtų aukštumų pakilusios palūkanos, geopolitinis neapibrėžtumas ir stojanti ekonomika pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) kainas Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje, tačiau Lietuvoje NT kainos demonstruoja žemaitišką užsispyrimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Žinomas ekonomistas neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute: „Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Lietuvoje baigėsi kainų pasiutpolkė: šalyje po ilgos pertraukos užfiksuota mėnesinė defliacija – kai prekės ir paslaugos ne brangsta, o pinga. Tiesa, kainų kritimas – simboliškas. Pasak ekonomistų, tokį efektą sukėlė atpigę degalai. Jei tendencijos nepasikeis, kainos iš lėto gali trauktis iki pat metų pabaigos. Marijampolietis Vincas pilasi benzino: sako ruošiasi važiuoti į sodą, kuris netolokai nuo miesto – į vieną pusę apie 20 kilometrų.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima ekonomistai Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Vis dar didžiulės infliacijos fone beveik nemažindami išlaidų lietuviai faktiškai paneigia ekonomikos dėsnius, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas atsakė, kokios aplinkybės leidžia tautiečiams toliau išlaidauti ir kodėl maistas niekaip neatpinga. Naujausi duomenys rodo, kad vasarį kainos toliau augo.

Nauji kandidatai ir jų pažadai suvilioja ne visus rinkėjus. Nemaža dalis žmonių nekvaršina galvos ir renka vis tą patį merą. Pavyzdžiui, Pasvalio žmonės kito miesto vadovo beveik nėra matę. Ten 29 metus su pertraukomis mero kėdę šildo Gintautas Gegužinskas. Ilgamečių merų yra ir daugiau, tačiau kol vienuose rajonuose jie kone dievinami, kituose peikiami, o dėl jų perrinkimo nepatenkintieji kaltina pensininkus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Norite nusipirkti butą Vilniuje – taupyti reikės net 13 metų, taip skaičiuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, pagal būsto įperkamumą Vilnius vejasi ne tik Stokholmą, bet ir patį Londoną. Nekilnojamojo turto rinkos analitikai pritaria, kad Vilnius yra brangus miestas, visgi, padėties nedramatizuoja, nes pirkėjai taupo pradiniam įnašui, o ne visai būsto kainai. O būsto rinka sustingo – žmonės dairosi naujų namų, tačiau pirkti neskuba, laukia, kol kris kainos.

Ekonomistas įvertino, kaip Rusijos pradėtas karas paveikė šios šalies ekonomiką. Be to, pastebima, kad diktatoriui Vladimirui Putinui sušaldyti Europos šią žiemą nepavyko, o tuo metu blogų žinių Rusijai tikrai yra. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kaip šiuo metu Rusijai sekasi kovoti energetinio karo fronte.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.