žygimantas mauricas

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.  Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų –  1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Pirmą kartą per 30 metų Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas teigiamas. Tai rodo pusmečio rezultatai, teigiamas balansas prognozuojamas ir visiems 2020 metams, nes į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu.

Savaitė užsienio kurorte kelių žvaigždučių viešbutyje su baseinu ir maitinimu ar tiek pat laiko išsinuomotame kambaryje pas Palangos močiutę? Susėdę ir paskaičiavę visas maitinimo, transporto ir kitas išlaidas pamatysite, kad šios dvi galimybės jums gali atsieiti praktiškai identišką pinigų sumą.

Dar iki krizės nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Po koronaviruso sukeltos krizės Lenkijoje kainos dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys. Kaip tik apie jas asmeninėje „Facebook“ paskyroje prakalbo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų.

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais. Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Antradienį Seime toliau svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma speciali subsidija 60 metų sulaukusių darbuotojų algoms, taip pat papildoma vienkartinė išmoka prie vaiko pinigų. Kita vertus, planuojama nutraukti išmokų mokėjimą už vaikų priežiūrą karantino metu. Naujienų portalas primena svarbiausius siūlomus pakeitimus ir domisi, kaip juos vertina ekonomistai.

Ekonomistai ir politologai ragina neskubėti atidarinėti sienų, ypač su tokiomis kaimyninėmis Rytų valstybėmis kaip Baltarusija. Lietuvai kol kas puikiai sekasi kovoti koronaviruso pandemijos fronte, todėl kyla klausimas – ar pavyks ir toliau susitvarkyti, ar išvengsime antrosios koronaviruso bangos? Švelninant karantino sąlygas, nuo gegužės 4 dienos, pirmadienio, yra leidžiama be apribojimų išvykti iš Lietuvos.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Visuotinis karantinas gali būti tik laikina viruso epidemijos suvaldymo stadija, nes jis gelbsti žmonių gyvybes, bet žudo ekonomiką, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ragino jau dabar pasiruošti alternatyvias socialinio atsiribojimo priemones, nes Lietuvos ekonomika gali ir neatlaikyti dar vieno visuotinio karantino pratęsimo po Velykų.

Už 4 litrų talpos dezinfekcinio skysčio bakelį prašoma pusšimčio eurų – tokia realybė vienoje Klaipėdos rajono parduotuvių. Parduotuvės savininkas teisinasi, kad tokios aukštos kainos yra ne prekybininkų kaltė. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekonomistas tikina, kad kainų reguliavimas šioje situacijoje nepadės, tačiau kovoti su piktnaudžiavimu gali kiekvienas iš mūsų.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Kinija, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis, jį, panašu, jau suvaldė, nes čia pamažu lengvinami buvę ribojimai. Naujausi statistiniai duomenys apie pasikeitusį kinų vartojimą, leidžia prognozuoti, artimiausiu metu keisis Lietuvos ir kitų šalių gyventojų įpročiai. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai, Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, istoriniai buvusių epidemijų duomenys rodo, kad jų paveiktos šalys dažniausiai patiria recesiją, tačiau gera žinia yra ta, kad dažniausiai tai trunka vieną arba du ketvirčius, nes epidemijų ekonominis poveikis stipriausiais būna pirmaisiais mėnesiais.

Kai praėjusią savaitę lietuviai šlavė ilgai negendančius maisto produktus, medicinines kaukes ir dezinfekcinį skystį, visame pasaulyje daugelis investuotojų masiškai pardavinėjo įmonių akcijas. Kainų kritimas buvo toks didelis ir staigus, kad vis garsiau imta kalbėti apie naują pasaulinę krizę.

Europos Komisija paskelbė oficialias derybas dėl vienodo minimalios algos nustatymo visose ES šalyse. Koks tai galėtų būti susitarimas ir kaip jis paveiktų minimalią algą Lietuvoje? Kokios įtakos tai turėtų gyventojų kišenei ir verslui? Diskusijoje apie tai – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos ekonomikos augimas jau trečius metus iš eilės yra spartesnis nei tikėtasi, pastebi ekonomistas Žygimantas Mauricas ir publikuotame komentare įvardija svarbiausias to priežastis. 2020-ieji, tikėtina, bus ketvirtieji metai, nes 2,4 proc. prognozuojamo BVP augimo kartelę Lietuva šiais metais turėtų įveikti (pvz., „Luminor“ prognozuoja 2,6 proc. augimą). Lietuvos spartesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą lėmė šie veiksniai: 1. Pavydėtinas Lietuvos pramonės sektoriaus atsparumas.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Nuo praėjusio lapkričio galioja tvarka, kai priduodant seną taršų automobilį ir įsigyjant mažau taršų galima gauti 1 tūkst. eurų subsidiją. Jau artimiausiu metu planuojama ją išplėsti. Žmonės subsidiją gautų ir pirkdami elektrinius paspirtukus, dviračius ar viešojo transporto bilietus. O perkantys elektromobilius galėtų gauti ir 5 tūkst. eurų vertės paskatą. Neseniai viešėdamas portalo tv3.lt studijoje apie tai kalėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Rinkimai be pažadų – ne rinkimai, antraip partijoms nepavyktų įtikinti rinkėjų balsą atiduoti konkrečiai politinei jėgai. Vieni pažadai būna aptakūs, o jų įgyvendinimo galimybės abejotinos, kiti – lengvai pamatuojami ir lengviau pasiekiami.

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai, rašoma pranešime spaudai.

„Luminor“ banko ekonomistas atstovas Žygimantas Mauricas pasidalinęs lentele apie vidutinio darbo užmokesčio „į rankas" skirtumus, dėstė, kad turtinės nelygybės skirtumai yra, tačiau ne tokie reikšmingi, kaip mėgiama sakyti.  „Tik nerodykite šio grafiko kovotojams su neva „itin didele“ regionine atskirtimi Lietuvoje.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų, „Luminor“ banko atstovas Žygimantas Mauricas pirmadienį feisbuke pasidalino savo nuomone apie turtinę nelygybę turtingiausiose Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir skurdžiausiose.  „Tik nerodykite šio grafiko kovotojams su neva „itin didele“ regionine atskirtimi Lietuvoje.

Akcizai alkoholiniams gėrimams didinami ne tik Lietuvoje. Apie tokius pačius planus pranešė ir Lenkija, ir Latvija. Nemažai tautiečių vienoje ir kitoje šalyje bent pro retą apsiperka. Tad kaip jų įpročius pakeis didėjančios kainos? Kaip jau skelbta, Lietuvoje nuo kitų metų kovo etilo alkoholiui akcizas didinamas iki 2025 eurų (nuo 1832 eurų, t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Skaičiuojama, kad dėl to 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Darbdaviai skundžiasi, kad neranda populiariausių profesijų darbuotojų, tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, atlyginimų kelti jiems nėra skubama. Kai kurių profesijų atstovai šiemet uždirba tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst.

Vieno recepto spręsti bedarbių problemą savivaldybėse nėra – kol vienos tvirtina darbo vietų sukurti negalinčios, kitos imasi analizuoti bedarbių srautus ir griežtinti tvarką vietiniuose Užimtumo tarnybos skyriuose. Pasirodo, iš dalies įsisenėjusią nedarbo problemą lemia ir tai, kad bedarbiai per daug bičiuliaujasi su įstaigos darbuotojais. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Nuo šios savaitės pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus kompensacinei išmokai, kai pridavę sunaikinti senesnius automobilius perka naujesnius. Viliamasi, kad ši priemonė paskatins pirkti mažiau taršius automobilius, tačiau kai kurie ekonomistai ją itin kritikuoja. Kaip jau skelbta, Klimato kaitos programoje numatytas „mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“. Tam iš viso numatyta 30 mln. eurų. Vien šiemet – 5 mln. eurų. Jau nuo lapkričio 4 d. po 1 tūkst.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

2019 metų rugsėjo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su rugpjūčio mėnesiu pabrango 1,06 Eur, ir kainavo 4,66 (9,1 proc.) eurų brangiau nei metų pradžioje, skelbia pricer.lt. Spalio ir lapkričio mėnesiams taip pat prognozuojamas kainų kilimas.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

150 eurų būtų galima didinti kiekvieno pensininko pensiją, jeigu tik Lietuvoje būtų surenkamas visas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau metai iš metų to padaryti nepavyksta. Dėl to ekonomistai siūlo keisti mokesčius ir stiprinti jų administravimą, o VMI teigia, kad vien griežtesnė priežiūra ir baudos nepadės. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio įprastinis tarifas 21 proc., yra įskaičiuotas į daugelio prekių ir paslaugų kainą, sumokamą galutinio vartotojo.

Premjeras Saulius Skvernelis kartu su prezidentu Gitanu Nausėda žada Lietuvoje griauti „gyvulių ūkį”. Tad G. Nausėdos pasiūlytą planą iš papildomų ir pakeltų mokesčių surinkti 100 milijonų eurų pensijoms vyriausybė žada įvykdyti.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis pensininkams ir neįgaliesiems skirti 100 milijonų eurų gali tapti realybe. Visgi, šalies vadovas neatskleidė, iš kur valstybės biudžetą papildys papildomi milijonai, tačiau tikina, kad neapmokestinamas pajamų dydis kitąmet bus didinamas gerokai mažiau, nei buvo planuota.

Jei Lietuvos ekonomika iriasi prieš srovę, tai šalies nekilnojamojo turto rinka prieš ją lekia kaip motorinė valtis. Ji akivaizdžiai perkaitusi, nes pirkėjų lūkesčiai per daug optimistiniai. Taip situaciją apibūdinantys specialistai įspėja, kad anksčiau ar vėliau iš besikaupiančių debesų prapliups lietus. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu. Bankas „Luminor“ naujausioje ekonomikos apžvalgoje konstatuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020-iesiems augimo prognozės šiek tiek prastinamos (nuo 2,8 iki 2,6 proc.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Per pasaulį slenkant ekonominės krizės šešėliui Lietuvos valdžia ir verslininkai lieka stebėtinai ramūs. Tiesa, nerimą kelia artėjanti kova dėl biudžeto patvirtinimo Seime, bet politikai kol kas dėl to baimės nerodo. Politologai ir ekonomistai sako, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, Lietuvą, žinoma, pasieks, bet nebus toks skaudus, kaip 2008 metais. Visgi valdžia, pasak specialistų, neturėtų atsipalaiduoti. Vos keli klaidingi žingsniai gali lemti, kad patys prisivirsime košės.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Tyrimas atskleidžia, kad lietuviai bene labiausiai iš pasaulio tautų bijo, kad jų darbo vietą atims... robotai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad jei Lietuva nori būti konkurencinga pasaulyje, jai būtina žmones keisti robotais, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lietuviai liks be darbo. Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ skelbia, kad lietuviai užima trečią vietą tarp šalių, kurių gyventojai pesimistiškiausiai vertina mokslo ir technologijų įtaką jų darbo vietai.

Penktadienį „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įrašu feisbuke reagavo į paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui ir gėrimams, taip pat transportui. Tuo metu visos Europos Sąjungos gyventojai daugiausia išleidžia namų išlaikymui, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Lietuvių išlaidos maistui ir gėrimams sudaro beveik 22 proc., transportui – 16 proc., komunalinėms paslaugoms ir šildymui – beveik 15 proc., sveikatai – 5 proc., o švietimui – vos 0,5 proc. visų namų išlaidų.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.