Kaip tik apie jas asmeninėje „Facebook“ paskyroje prakalbo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5proc.
Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje“, – rašo ekonomistas.
Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos „atvažiuoja“ pas lietuvius: Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 m. pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų).
Paprastai kalbant, iš Lenkijos įsivežėme kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportavome savo produkcijos. Ir net iš Kinijos tiek daug neimportuojame.
„Mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes, pvz., pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų.
Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. prieš 21 proc.“ – pastebi Ž. Mauricas.
Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai (ir kitoms Lenkijos kaimynės, nes visos jos turi pasienio prekybos deficitą su Lenkija) yra stipresnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali sustiprinti du veiksniai.
„Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja – ekonomikos pakilimo metu.
Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą“, – komentuoja ekonomistas.
Anot jo, belieka tikėtis, kad liepos 12 d. vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Esą kitu atveju šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd, eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.
Tikėtina, kad šį ilgąjį savaitgalį nemažai tautiečių taip pat patrauks į kaimyninę šalį. Visai neseniai TV3 televizija rodė reportažą, kaip lietuviai apsiperka Lenkijoje prieš Jonines:
