Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.
TVF prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomika susitrauks -3 proc., o vien Euro zonos, kuriai priklauso ir Lietuva, nuosmukis bus -7,5 proc.
Palyginti su daugeliu kitų Europos valstybių, mūsų šaliai TVF piešia liūdnesnį scenarijų – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų trauktis -8,1 proc. Esą prasčiau bus tik Latvijai (-8,6 proc.), Italijai (-9,1 proc.) ir Graikijai (-10 proc.).
Portalas tv3.lt pasiteiravo ekonomistų, kiek tikėtina, kad mūsų valstybė nuo pandemijos nukentės bene labiausiai.
Jei neprisidarys bėdų, taip blogai nebus
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad, palyginti su Lietuva, pietinių Europos šalių ekonomikos susitrauks daug labiau, kadangi jos itin priklauso nuo turizmo.
„Europos Komisija netgi rekomendavo gyventojams neplanuoti kelionių iki rugsėjo mėnesio. Vadinasi, tos šalys praranda beveik visą atostogų sezoną“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, minėtos valstybės, palyginti su Baltijos šalimis, turi mažiau galimybių skatinti ekonomikas, nes turi gerokai daugiau skolų. Jos negalės tiek daug skolintis, o po krizės turės mažiau pajamų skolų grąžinimui. Taigi, Italijos, Ispanijos, Graikijos ekonomikos trauksis smarkiau ir atsigaus lėčiau.
„Dabar šios šalys labiausiai priklausomos nuo rimčiausiai nukentėjusių sektorių – oro transporto, turizmo, laisvalaikio paslaugų. Galima sakyti, pietų šalims nesiseka, panašu, kad jos antrą kartą lipa ant to paties grėblio“, – komentavo Ž. Mauricas.
Jo nuomone, Lietuvos BVP kris mažiau nei vidutiniškai susitrauks visų ES šalių BVP.
„Dabartiniame kontekste yra džiugių naujienų. Lietuvoje turizmo sektorius yra mažiausias netgi visoje euro zonoje. Dėl oro transporto gali labiau nukentėti Latvija“, – svarstė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pramonė labiau orientuota į vartojimo prekes. Mūsų gamybos grandinės trumpesnės, dėl to greičiau ir atsigausime. Tuo metu, pavyzdžiui, Vokietijai būtų sudėtingiau, nes jos gamintojai priklauso nuo tiekėjų iš daugybės skirtingų šalių. Jeigu jos skirtingu metu nutrauks karantiną, gamybos atnaujinimas užtruks ilgiau.
Ž. Maurico nuomone, ši krizė Lietuvai nebus tokia bloga, kaip 2009 m. dėl kelių priežasčių. Pirma, dabar nėra nekilnojamojo turto „burbulo“. Antra, veikiausia nebus „diržų veržimo“ ir viešojo sektoriaus darbuotojų atleidimo. To neturėtų būti, nes dabar Lietuva turi daugiau galimybių skolintis.
„Bet daug kas priklausys nuo mūsų pačių veiksmų. Kaip sugebėsime išlaikyti darbuotojus, palaikyti įmonių likvidumą, kiek efektyviai vyriausybės parama pasieks gyventojus ir verslą, kad ekonomikos variklis nesustotų“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, nuodugni ekonomikos struktūros analizė leidžia manyti, kad Lietuvos ūkis susitrauks mažiau nei Estijos ir Latvijos, taip pat turėtų būti mažesnis už ES nuosmukio vidurkį. Jei nutiktų kitaip, tai rodytų, kad patys prisidarėme papildomų problemų.
Kodėl neatidaromi darželiai ir mokyklos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nemano, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ekonominė padėtis bus blogiausia.
Anot ekonomisto struktūriniai Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri. Pavyzdžiui, šalies eksporto perteklius buvo rekordinis ir siekė 5 proc. BVP. Paprastai kalbant, parduodami prekes ir paslaugas užsienyje lietuviai gavo gerokai daugiau pinigų nei išleido patys pirkdami užsienyje.
„Be to, gyventojų ir įmonių finansinis svertas skolos ir pajamų santykis – vienas mažiausių ES. Tai rodo gerą pasiruošimą iššūkiams ir sukrėtimams. Valdžios sektoriaus finansai taip pat buvo subalansuoti, yra rezervas – tai irgi nėra tas šaltinis, per kurį galima patirti didelį šoką.
Būsto įperkamumo indeksas rodo, kad būsto rinka nėra perkaitusi ir nėra priežasčių, dėl ko ji galėtų sugriūti, o statybų sektorius sustoti kaip buvo, pavyzdžiui, 2009 m. Taigi, palyginti su praėjusia krize, skirtumų yra daug . Dėl to, manau, kad nereikėtų taip niūrai vertinti Baltijos šalių perspektyvų“, – komentavo N. Mačiulis.
Kita vertus, anot jo, yra du svarbūs veiksniai, kurie lems, ar mūsų ekonomika šiemet susitrauks 5 proc. ar 10 proc. ir kiek atsigaus kitais metais:
„Pirma, kiek truks karantinas ir, antra, kaip bus naudojama valstybės parama. Kaip sudėliotos pačios priemonės, ar nebus perteklinių barjerų, kad parama pasiektų verslą ir gyventojus.
Pagal abu kriterijus Lietuva nėra pirmaujanti tarp ES valstybių. Daugelis kitų šalių jau turi aiškesnį planą, kaip greičiau „atšildyti“ ekonomiką, tai yra atsisakyti griežčiausių karantino priemonių. Kai kuriose iš jų mirčių skaičius nuo koronaviruso buvo didesnis nei Lietuvoje. Be to, palyginti su Lietuva, jose parama paskolų garantijomis ir tiesioginėmis išmokomis yra gerokai didesnė.“
Anot N. Mačiulio, šie du veiksniai yra ne Lietuvos naudai. Tačiau vertinant ekonomikos struktūrą, konkurencingumą, reikia pripažinti, kad daugelis verslo sektorių ir gyventojų yra neblogai pasiruošę dabartiniams iššūkiams.
Ekonomisto vertinimu, šią savaitę palengvintos karantino sąlygos (t. y. leista dirbti didesniam skaičiui parduotuvių, paslaugų tiekėjų) yra daugiau simbolinės priemonės.
„Pavyzdžiui, visiškai nėra diskusijų, kada vėl pradės veikti darželiai ir mokyklos. Kažkodėl nemanoma, kad tai susiję su ekonominiu aktyvumu ir žmonių gebėjimu dirbti. Nors didelė dalis gyventojų šiuo metu negali produktyviai arba visai negali dirbti dėl to, kad turi prižiūrėti nepilnamečius vaikus, dalyvauti jų mokymo procese.
Manau, čia viena iš klaidų, kurią daro Lietuva. Daugelis ES valstybių jau atidarė darželius, planuoja atidaryti mokyklas iki penktos klasės iki šio mėnesio pabaigos. Vien tam, kad tėvams leistų grįžti į darbą. Lietuvoje šis dalykas pražiūrėtas ir jis yra vienas iš veiksnių, kuris turės neigiamų pasekmių tiek patiems moksleiviams, tiek darbo rinkai, tiek šalies produktyvumui ir BVP“, – apibendrino ekonomistas.
Gali būti ir blogiau
Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad TVF paskelbtos prognozės gali būti arti tiesos.
„Atsižvelgiant į tai, kad elektros suvartojimas pastaruoju metu krito kone 17 proc., tai 8,1 proc. prognozuojamas kritimas gali būti labai tikėtinas.
Šituo atveju toks susitraukimas tikrai galimas. Esame atvira rinka, o Europai nesišviečia geri skaičiai. 8 proc. BVP sumažėjimas šiais metais nebūtų jokia tragedija, ypač, kai 2009 m. kritome beveik 15 proc.“ – svarstė pašnekovas.
Anot jo, nemažą dalį mūsų šalies eksporto sudaro paslaugų eksportas. Ši ūkio sritis per krizę realiai nukentėtų daugiau negu gamybinis sektorius.
„Štai čia ir yra, matyt, raktas, kodėl mums prognozuoja didesnį nuosmukį nei kitoms ES šalims. Be to, Lietuvoje galima ir didelė bedarbystė. Palyginti su didelėmis ekonomikomis, tokiomis, kaip Vokietija, mūsų nedarbo lygis ir prieš pandemiją buvo gana aukštas.
Atsižvelgiant į tai, kaip greitai dabar prarandamos darbo vietos, tikėtina, kad prarastume ir didelę dalį vartotojų“, – komentavo M. Dubnikovas.
Jis sakė nesikoncentruotų į tai, kaip Lietuvos BVP nukris, palyginti su kitomis šalimis, tačiau reiktų klausti, ar tokia prognozė realistinė.
Manyčiau, kad prognozuojamas scenarijus nėra pats blogiausias. Viskas priklausys nuo to, kaip dėliosis skaičiai. Kol kas esame tam tikrame rūke. Viskas keičiasi labai greitai. Potencialiai gali būti ir blogesnis skaičius“, – kalbėjo pašnekovas.
