luminor

Kaune galima ne tik gyventi, bet ir gyventi gerai, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Pasak ekonomisto, Kauno regione vidutinis darbo užmokestis jau yra didesnis nei Rygos regione ir pasiekė 1 382 eurus „į rankas“.  „Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi.

Kremliaus kruvinas puolimas Ukrainoje tęsiasi jau per 1 tūkst. dienų. Gavę leidimą naudoti ilgesnio nuotolio raketas, ukrainiečiai tą ir padarė. Tačiau dėl to rusai vėl grasina Europai ir visam pasauliui dėl „pasekmių“. Mažai kas tiki kaimynų diktatoriaus kalbomis. Tačiau diversijos dėl kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Vokietijos nutraukimo, rodo, kad rusai gali imtis kitokių veiksmų.

Bankai Lietuvoje ilgą laiką dirba kur kas pelningiau nei daugelyje kitų šalių. Viena iš to priežasčių – nemažos paslaugų kainos klientams. Vis dėlto, panašu, kad po Lietuvos banko sprendimo, bankai yra priversti jas mažinti. Bent jau taip galima spręsti iš vieno didžiausių Lietuvoje veikiančių „Luminor“ bankų. Trečiadienį jis išsiuntė klientams laiškus su naujais paslaugų tarifais, kurie įsigalios nuo 2025 m. pradžios. Ir kaip bebūtų netikėta, nuo Naujųjų jie bus mažesni.

„Luminor“ bankas praneša, kad per 2024 m. trečiąjį ketvirtį uždirbo 55 mln. eurų grynojo pelno, kai per pernai tą patį laikotarpį – 64,9 mln. eurų. Pelno prieš mokesčius suma išliko beveik nepakitusi ir siekė 67,7 mln. eurų.   „Luminor“ per ketvirtį uždirbo 55 mln. eurų grynojo pelno, kai per pernai tą patį laikotarpį – 64,9 mln. eurų. Pelno prieš mokesčius suma išliko beveik nepakitusi ir siekė 67,7 mln. eurų.  Banko sąnaudų ir pajamų santykis sudarė 50 proc.

Paprašiusi pratęsti mokėjimo kortelės kreditą, „Luminor“ banko klientė liko nusivylusi – esą ji iki kredito sutarties galiojimo pabaigos būtų viršijusi paties banko nustatytą maksimalią amžiaus ribą, todėl paslaugos negaus, pranešime spaudai rašo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Vienam didžiausių komercinių šalies bankų SEB pranešus apie planus teikti mobilias paslaugas rajonuose, kur nėra banko skyriaus, kitas didysis bankas „Swedbank“ tikina panašią paslaugą teikiantis jau seniai. Tuo metu Šiaulių bankas ir „Luminor“ kol kas panašių žingsnių neplanuoja ir tikina, jog klientai sklandžiai aptarnaujami ir dabart.

Bankas „Luminor“ vakar pirmą kartą išplatino 2 lygio kapitalui priskiriamą 200 mln. eurų vertės 11 metų termino subordinuotų obligacijų emisiją, antradienį apie tai pranešė bankas. Prasidėjus vertybinių popierių platinimui spalio 7 dieną, beveik 100 investuotojų iš 25 šalių pateikė paraiškų už daugiau nei 800 mln. eurų. Vertybiniai popieriai buvo įkainuoti 300 bazinių punktų rizikos priedu virš apsikeitimo sandorių vidurkio (mid-swap), užfiksuotas 5,4 proc. metinis kuponas.

Sekmadienio rytą sutriko „Luminor“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla. Dėl techninių kliūčių gyventojai skelbia interneto banke nematantys savo sąskaitų, taip pat negalintys atlikti pinigų pervedimo operacijų. „Informuojame, kad dėl techninių priežasčių šiuo metu yra nesklandumų rodant informaciją mūsų interneto banke ir mobiliojoje programėlėje. Dirbame, kad išspręstume šią situaciją ir atsiprašome dėl nepatogumų“, – klientus informavo bankas.

Sekmadienio rytą sutriko „Luminor“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla. „Informuojame, kad dėl techninių priežasčių šiuo metu yra nesklandumų rodant informaciją mūsų interneto banke ir mobiliojoje programėlėje. Dirbame, kad išspręstume šią situaciją ir atsiprašome dėl nepatogumų“, – klientus informavo bankas. Dėl techninių kliūčių gyventojai skelbia interneto banke nematantys savo sąskaitų, taip pat negalintys atlikti pinigų pervedimo operacijų.

Šiuo metu Seime svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama supaprastinti būsto paskolų refinansavimą. Tikimasi, kad nauja tvarka leistų gyventojams lengviau, pigiau atsisakyti vieno banko paslaugų, pereiti į mažesnes palūkanas pasiūliusį kitą ir taip sutaupyti. Vis dėlto pataisų svarstymo metu pasigirdo abejonių, ar mokėdami mažiau kreditų palūkanų bankų klientai nepraras pinigų dėl kitų įsipareigojimų bankui.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Lietuvos ekonomikai šiemet pasirodžius stipriai ir prognozuojant gerą augimą 2025 m., dideli mokesčių sistemos pakeitimai nėra reikalingi. Jis priduria, kad jei pokyčių būtų imtasi, tai padidintų jau ir taip nemažą neapibrėžtumą. „Šiaip mokesčių skaidrumą ir paprastumą reiktų didinti. Bet manau, kad drąstiškų sprendimų dabartinėje situacijoje nereikėtų.

Kiekvienas gyventojas turi savo asmeninę kreditingumo istoriją. Pagal ją bankai sprendžia, kam paskolins pinigų, o kuris klientas nemoka kontroliuoti savo finansų. O jei pradelsėte sumokėti komunalinius mokesčius, kredito įstaigos turi jums blogų žinių. Įsigydami kai kuriuos didesnius pirkinius, gyventojai neretai pasinaudoja ir lizingo galimybe, pavyzdžiui, pirkdami automobilį ar brangesnį telefoną, kompiuterį.

„Luminor“ bankas šių metų antrąjį ketvirtį uždirbo 60,5 mln. eurų ikimokestinio pelno, o banko pajamos šiuo laikotarpiu mažėjo 7,8 mln. eurų. Banko teigimu, šiems rezultatams įtakos turėjo aptirpusios papildomos grynosios veiklos pajamos, tačiau šį praradimą iš dalies kompensavo 5,6 mln. eurų sumažėjusios administracinės išlaidos. „Luminor“ toliau tobulinant savo IT sistemas ir procesus, su IT susijusios išlaidos išaugo 7,1 proc.

Dėl didžiulės liūties ir vėtros Lietuvoje ne tik sutriko lėktuvų, traukinių, automobilių eismas, buvo uždarytos kai kurios parduotuvės. Taip pat neveikia ir dešimtys bankomatų, dėl ko gyventojai gali patirti nepatogumų. SEB bankas informavo, kad pirmadienį dėl itin stipraus lietaus ir elektros trikdžių neveikia 7 šio banko bankomatai. „Dedame visas pastangas, kad šie bankomatai kuo greičiau imtų veikti kaip įprastai. Apgailestaujame dėl klientų galimai patirtų nepatogumų“, – nurodė bankas.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikina, kad tiek banko padaliniai, tiek jo internetinė svetainė veikė įprastai. Su problemomis nesusidūrė ir „SEB“. „Šiuo metu bankas veikia įprastai. Visą šia dieną su problemomis nesusidūrėme“, – Eltai teigė D. Taučkelaitė.

Lietuvos ekonomika sugrįžo į augimo kelią. Nors daugelyje valstybių vartotojų pasitikėjimas smukęs, tačiau lietuviams, lenkams ir švedams optimizmo netrūksta. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad lietuviai šią vasarą pasitinka itin džiugiomis nuotaikomis. „Kur jos nebus džiugios, jei sumažėjusi infliacija (1 proc.) bei vis dar dviženkliu greičiu tebeaugantys atlyginimai (10,3 proc.), bei pensijos (10,8 proc.

Infliacijos šuolis smarkiai pakeitė maisto produktų kainas. Tačiau didžiausią nuostabą kelia tai, kad maistas pabrango labiau nei alkoholis ir rūkalai, o degtinė – mažiau nei vanduo ar pienas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad rūkantiems ar geriantiems alkoholinius gėrimus infliacija smogė mažiau nei tiems, kurie rūpinasi savo sveikata ir perka, pavyzdžiui, ekologiškus vaisius.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą po parlamento rinkimų. „Lyginant su tuo, ko buvo galima tikėtis, trumpesniu laikotarpiu labiau teigiama įtaka, nes nemažą dalį lėšų, reikalingų krašto apsaugos finansavimui, skolinsimės.

Gyventojai kiekvieną dieną naudoja ne tik grynuosius pinigus, kuriuos galima pačiupinėti, bet vis dažniau ir tuos, kurie skaičių pavidalu matosi tik telefono ar kompiuterio ekrane. Grynuosius pinigus gana sunku perduoti ne tam žmogui, kuriam nori. Tačiau, pervedant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, pasitaiko itin painių situacijų, kai jie pasiekia kitą žmogų, nei buvo norėta. Bankų atstovai vardija, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsidūrėte panašioje situacijoje.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ pateikė pasiūlymą įsigyti JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „Blackstone“ valdomą Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ dalį.  Italijos bankas konkuruoja su didžiausiu Vengrijos banku „Orszagos Takarek Penztar“ (OTP), remdamasi šaltiniais pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.  „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis teigė ketinantis įdarbinti akcininkų kapitalą įsigyjant kitų bankų.

Lietuvių meilė gryniesiems pinigams neblėsta, tačiau jei dirbate oficialioje įstaigoje ir už atliktą darbą gaunate atlyginimą, turite atsidaryti ir sąskaitą banke. Bet jei vėliau nuspręsite tokią sąskaitą uždaryti ir pinigus perkelti į kitą kredito įstaigą, už tai tektų susimokėti, o ir ne visais atvejais tai būtų galima padaryti iš karto.

Ramūs dėl savo finansinės padėties išėjus į pensiją jaučiasi ketvirtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o jų nuomonė nepakito nuo 2019 metų, rodo bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa. „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės teigimu, apklausa atskleidžia, jog žmonės „nesijaučia labai tvirtai“ dėl savo finansinio saugumo išėjus į pensiją.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie padažnėjusias atakas finansinių sukčių, apsimetančių banko arba kitų institucijų darbuotojais. Jie telefonu įtikina gyventojus apie neva kriminaliniais tikslais naudojamas žmonių banko sąskaitas, ir, išvilioję gyvenamosios vietos adresą, atvyksta į namus pasiimti banko kortelės bei prisijungimo duomenų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną dieną iš bankomatų išsiima arba įneša pinigų. Tačiau retas susimąsto, kad net ir čia yra pavojų. Tad jeigu nebusite atidūs, yra tikimybė, kad prarasite ir savo pinigus. Ne tik užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje sukčiai atranda vis įmantresnių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti jų pingus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laiomas Talino regionas – Harju apskritis. Tačiau 2022 m., kaip teigė Ž. Mauricas, Vilnius išsiveržė į priekį ir galiausiai aplenkė Taliną.

Trijose Baltijos šalyse veikiantis bankas „Luminor“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 66,8 mln. eurų pelno – 10,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Sausį–kovą bendrosios banko veiklos pajamos siekė 163,1 mln. eurų ir buvo 8,4 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais (150,4 mln. eurų), grynosios palūkanų pajamos – 137,3 mln. eurų ir buvo 13 proc. didesnės (121,8 mln. eurų), nurodoma ketvirtadienį „Luminor“ paskelbtuose tarpiniuose pirmojo ketvirčio rezultatuose.

Per visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį šalies komerciniai bankai fiksuoja milijoninius pelnus. Daugelis jų, panašu, bent iš dalies pasidalijo pinigais, kuriuos uždirbo iš šalies gyventojų ir įmonių. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra per du kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai visų bankų grynasis pelnas siekė 491 mln. eurų. Oficialiai Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Įkandin kitų komercinių bankų kai kurių paslaugų kainas klientams didina ir „Luminor“. Ketvirtadienį bankas išsiuntė laiškus klientams, kuriuose informuojama apie jų laukiančius pokyčius. „Sveiki! Pranešame, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. keisime kelis Kainyno privatiems klientams punktus. Pakeitimai bus taikomi tik klientams, turintiems „Visa Debit“ korteles“, – rašoma banko laiške. Jame klientai supažindinami su numatytais pakeitimais.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Trijose Baltijos šalyse veikiančio „Luminor“ banko generalinį direktorių ir valdybos pirmininką Peterį Boseką nuo kovo 18 dienos pakeis Wojciechas Sassas, pranešė bankas. „Wojciechas prie „Luminor“ prisijungia turėdamas įspūdingų pasiekimų dirbant transformacijos aplinkoje ir diegiant inovacijas, taip pat darbais įrodytą gebėjimą dirbti įvairiose pasaulio rinkose ir siekti rezultatų“, – pranešime teigė banko stebėtojų tarybos pirmininkas Nilsas Melngailis.

Bankai „Luminor“ ir „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas skolina 92 mln. eurų bendrovės „Baltic Retail Properties“ įsipareigojimams refinansuoti, taip iki 2026 metų pratęsiant prekybos tinklui „Kesko Senukai“ nuomojamų prekybos centrų įsigijimui suteiktą paskolą.    Bankai ir įmonė pranešė pasirašę tokios vertės sindikuotos paskolos sutartį.  „Luminor“ ir „OP Corporate Bank“ skolina lygiomis dalimis – po 46 mln. eurų.

Skolinimosi galimybė gyventojams leidžia įsigyti norimus pirkinius greičiau. Tačiau besiskolintieji taip pat įspėjami ir raginami įsidėmėti, dėl ko jūsų kreditingumo reitingas ir galimybė gauti pinigų sumažėja. Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

„Luminor“ banko praėjusių metų grynasis pelnas pernai padidėjo 56 proc., iki 194,7 mln. eurų. Vien tik ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį „Luminor“ bankas uždirbo 51,7 mln. eurų ikimokestinio pelno, arba 10,7 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas, pasak banko, dėl Lietuvoje ir Latvijoje įvestų didesnių mokesčių buvo 59,3 proc. mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir sudarė 16,4 mln. eurų.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Jungtinių Valstijų privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „Blackstone“ ruošiasi parduoti jos valdomą Baltijos šalių banką „Luminor“, remdamasi šaltiniais pranešė agentūra „Bloomberg“. Pasak jos, didžiausia pasaulyje alternatyvaus turto valdytoja dėl sandorio, kuris gali būti pradėtas dar šiemet, kalbasi su potencialiais patarėjais.  „Blackstone“ atsisakė komentuoti šią informaciją.

Vienas po kito komerciniai bankai brangina savo paslaugas privatiems klientams. Gyventojai piktinasi, kad bankai reikalaus didesnių mokesčių už įprastas paslaugas, nors pernai uždirbo rekordinius pelnus. Lietuvos banko pareigūnai įžvelgia paslaugų branginimą, tačiau tik skėsčioja rankomis, mat įkainių reguliuoti negali. Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB bankas skelbia nuo balandžio keičiantis savo paslaugų planus privatiems klientams.

Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais, rašoma pranešime spaudai. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Paprastai sukčiai savo aukų prašo pinigus pervesti į sąskaitas užsienio bankuose, kad juos būtų kuo sunkiau susekti ir atgauti. Tačiau, pasirodo, kad sukčiai gali turėti ir pačių įprasčiausių sąskaitų kai kuriuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose Lietuvoje. Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita.

Būsto įperkamumas Lietuvoje yra vis dar rekordiškai žemas, o palūkanų normų pikas už pasiskolintus pinigus bent jau kol kas verčia susimąstyti, ar iš tiesų būsite pajėgūs kas mėnesį atsiskaityti su finansų įstaiga. Tačiau dalis bankų pasiūlė naujovę – už laikomus pinigus banke sumoka palūkanas. SEB bankas Latvijoje privatiems klientams nuo lapkričio 1 dienos moka 0,4 proc. metines palūkanas už einamosiose sąskaitose laikomus pinigus, kai jų suma neviršija 5000 eurų.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

„Luminor“ skolina 10,4 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Sirin Development“ logistikos parko „Rumbula“ Rygoje plėtrai, pranešė „Luminor“. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 tūkst. kv. metrų ploto sandėlių kompleksas jau baigtas ir yra visiškai išnuomotas. „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigė, kad bendrovė planuoja naujus projektus tiek Lietuvoje., tiek Latvijoje. „Mūsų ateities planai taip pat ambicingi, pradėjome 120 tūkst. kv.

Europos investicijų bankas (EIB) bei „Luminor“ bankas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms palankesnėmis sąlygomis paskolins daugiau nei 332 mln. eurų. Bankai pirmadienį pasirašė sutartį dėl 115 mln. eurų papildomos EIB paskolos, skirtos Baltijos šalių verslui skatinti, pirmadienį pranešė „Luminor“. „Svarbu sudaryti palankesnes sąlygas mažoms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms gauti projektų įgyvendinimui ir plėtrai reikalingą finansavimą.

Finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems žmonių gyvenimo aspektams, įskaitant ir psichinę sveikatą. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad nors didelė dalis gyventojų savo žinias apie sukčiavimą vertina gerai, bet išviliojamų lėšų skaičius kasmet viršija 10 milijonų eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik 70 proc.