luminor

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

„Luminor“ banko praėjusių metų grynasis pelnas pernai padidėjo 56 proc., iki 194,7 mln. eurų. Vien tik ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį „Luminor“ bankas uždirbo 51,7 mln. eurų ikimokestinio pelno, arba 10,7 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas, pasak banko, dėl Lietuvoje ir Latvijoje įvestų didesnių mokesčių buvo 59,3 proc. mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir sudarė 16,4 mln. eurų.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Jungtinių Valstijų privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „Blackstone“ ruošiasi parduoti jos valdomą Baltijos šalių banką „Luminor“, remdamasi šaltiniais pranešė agentūra „Bloomberg“. Pasak jos, didžiausia pasaulyje alternatyvaus turto valdytoja dėl sandorio, kuris gali būti pradėtas dar šiemet, kalbasi su potencialiais patarėjais.  „Blackstone“ atsisakė komentuoti šią informaciją.

Vienas po kito komerciniai bankai brangina savo paslaugas privatiems klientams. Gyventojai piktinasi, kad bankai reikalaus didesnių mokesčių už įprastas paslaugas, nors pernai uždirbo rekordinius pelnus. Lietuvos banko pareigūnai įžvelgia paslaugų branginimą, tačiau tik skėsčioja rankomis, mat įkainių reguliuoti negali. Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB bankas skelbia nuo balandžio keičiantis savo paslaugų planus privatiems klientams.

Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais, rašoma pranešime spaudai. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Paprastai sukčiai savo aukų prašo pinigus pervesti į sąskaitas užsienio bankuose, kad juos būtų kuo sunkiau susekti ir atgauti. Tačiau, pasirodo, kad sukčiai gali turėti ir pačių įprasčiausių sąskaitų kai kuriuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose Lietuvoje. Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita.

Būsto įperkamumas Lietuvoje yra vis dar rekordiškai žemas, o palūkanų normų pikas už pasiskolintus pinigus bent jau kol kas verčia susimąstyti, ar iš tiesų būsite pajėgūs kas mėnesį atsiskaityti su finansų įstaiga. Tačiau dalis bankų pasiūlė naujovę – už laikomus pinigus banke sumoka palūkanas. SEB bankas Latvijoje privatiems klientams nuo lapkričio 1 dienos moka 0,4 proc. metines palūkanas už einamosiose sąskaitose laikomus pinigus, kai jų suma neviršija 5000 eurų.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

„Luminor“ skolina 10,4 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Sirin Development“ logistikos parko „Rumbula“ Rygoje plėtrai, pranešė „Luminor“. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 tūkst. kv. metrų ploto sandėlių kompleksas jau baigtas ir yra visiškai išnuomotas. „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigė, kad bendrovė planuoja naujus projektus tiek Lietuvoje., tiek Latvijoje. „Mūsų ateities planai taip pat ambicingi, pradėjome 120 tūkst. kv.

Europos investicijų bankas (EIB) bei „Luminor“ bankas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms palankesnėmis sąlygomis paskolins daugiau nei 332 mln. eurų. Bankai pirmadienį pasirašė sutartį dėl 115 mln. eurų papildomos EIB paskolos, skirtos Baltijos šalių verslui skatinti, pirmadienį pranešė „Luminor“. „Svarbu sudaryti palankesnes sąlygas mažoms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms gauti projektų įgyvendinimui ir plėtrai reikalingą finansavimą.

Finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems žmonių gyvenimo aspektams, įskaitant ir psichinę sveikatą. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad nors didelė dalis gyventojų savo žinias apie sukčiavimą vertina gerai, bet išviliojamų lėšų skaičius kasmet viršija 10 milijonų eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik 70 proc.

Nors technologinė pažanga leidžia tam tikrus mokėjimus atlikti bekontakčiu būdu nesuvedant jokio PIN kodo, tačiau kai kuriais atvejais to neužtenka, todėl būtina tvirta autentifikacija. Banko atstovai atkreipia gyventojų dėmesį, kokių slaptažodžių, net jei juos sukūrė ir pats bankas, nepatariama naudoti, mat kai kuriais atvejais naudojami PIN kodai gali tapti lengvai pasiekiama dovana sukčiams.

Vienas iš didžiausių šalies bankų kitų metų pradžioje pabrangins dalį savo paslaugų. Be to, bankas ims taikyti ir naują kortelės pristatymo mokestį, taip pat mokestį tiems, kas atlieka operacijas, susijusias su kripto valiuta, loterijomis ir lošimais. Šią savaitę „Luminor“ klientai gavo laiškus, kuriuose buvo informuoti apie dalies paslaugų branginimą. „Sveiki! Dėkojame, kad esate su mumis.

Didžiausią dalį į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių sudaro grįžtantys užsienyje dirbę tautiečiai, todėl daugelį neraminantys klausimai apie būsimą pensiją pasigirsta vis dažniau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apie tai, ką apie pirmos, antros ir trečios pakopų pensijas reikėtų žinoti grįžtantiems lietuviams, ar pensija bus suteikta, jei buvo dirbama svetur ir ar pakaks turimo darbo stažo, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Antradienį vienas iš didžiausių šalies komercinių bankų vėl patiria problemų. Jo klientai negali prisijungti nei prie programėlės, nei prie interneto banko. Oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Luminor“ bankas praneša: „Mielas kliente, dėl techninių nesklandumų šiuo metu laikinai gali nepavykti prisijungti prie banko svetainės, interneto banko ir mobiliosios programėlės. Dirbame, kad išspręstume šią problemą, ir atsiprašome dėl nepatogumų.

81 proc. Lietuvos gyventojų už prekes ir paslaugas atsiskaito banko kortele ir vos 15 proc. – grynaisiais pinigais, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, pranešė „Luminor“. „Luminor“ Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas sako, kad atsiskaitymams banko kortele tampant vis patogesniais mažėja poreikis nešiotis grynųjų pinigų.

Lietuvos teismai turi papildomai vertinti 2008 metais „Luminor“ banko (tuometinis „Nordea“) būsto paskolų sutartis, kurių viena esminių sąlygų pripažinta nesąžininga, nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Anot jo, šalies teismams draudžiama spręsti dėl sutarčių atkūrimo, kol neįvertintos jų panaikinimo pasekmės. Teisininkų vertinimu, tokia nuostata toliau nagrinėjant ginčą nenaudinga banko klientams.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį skelbs prejudicinį sprendimą  banko „Luminor“ ir jo klientų ginče dėl iki 2009 metų finansų krizės tuometinio „Nordea“ banko dalintų paskolų Šveicarijos frankais. ESTT išaiškinimo praėjusių metų spalį paprašė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjęs šį ginčą.

Vienas didžiausių šalies bankų patiria problemų, dėl kurių jo klientai negali laisvai naudotis savo pinigais. „Luminor“ atsiprašo dėl nepatogumų, bet, kada jų neliks, nežino arba nesako. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Jonas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis piktinosi, kad negali naudotis banko paslaugomis. „Antra para negaliu prisijungti prie „Luminor investor“ platformos, kur esu investavęs dalį savo pinigų.

Bankas „Luminor“ nuo pirmadienio stabdo jo mokėjimo kortelių naudojimą Baltarusijoje. Bankas pranešė, kad nuo rugsėjo 25 dienos Baltarusijoje atsiskaityti „Luminor“ kortelėmis neįmanoma dėl nuolat didėjančių ribojimų.  Kortelėmis nebebus galima atsiskaityti šalies prekybos ir paslaugų vietose, internetinėse parduotuvėse, taip pat išsigryninti pinigų bankomatuose.

„Luminor“ banko klientus pasiekė įtartinos žinutės. Banko atstovai įspėja, kad tai sukčiai, bandantys išvilioti gyventojų pinigus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja pranešė gavusi keistą žinutę, neva banko kortelė buvo pridėta prie „Google Pay“ įtartiname įrenginyje. Taip pat pridėta nuoroda, kurią raginama paspausti, kitaip kortelė bus užblokuota.

Bankai „Luminor“ ir „Swedbank“ paskolino 150 mln. eurų grūdų prekybos ir eksporto bendrovei „Agrokoncerno grūdai“.  Finansavimą sudaro pratęsta 100 mln. eurų kredito linija ir 50 mln. eurų overdrafto limitas. Abu bankai finansavimą užtikrino lygiomis dalimis, pranešė bankas. Pasak „Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus Karolio Šimo, tai padės išlaikyti augimo tempus, įmonė galės sklandžiai ir laiku  atsiskaityti su ūkininkais.

Jungtinių Valstijų privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „Blackstone“ valdomo vieno didžiausių Baltijos šalių bankų „Luminor“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas ir Lietuvos padalinio vadovas bei banko valdybos narys Andrius Načajus traukiasi iš posto.  Jį keičia Lietuvos „Luminor“ Verslo bankininkystės vadovas Jonas Urbonas, kuris kartu vadovaus ir grupės Verslo bankininkystės tarnybai.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ valdomai grupei „Luminor Holding“ priklausantis bankas „Luminor“ iki rugpjūčio pabaigos į valstybės biudžetą sumokės 7 mln. eurų pirmąjį laikinojo solidarumo mokesčio įnašą. Tuo metu kitos finansų įstaigos kol kas tikslių sumų neįvardija.  „Už antrąjį metų ketvirtį „Luminor“ sumokės beveik 7 mln. eurų solidarumo mokesčio“, – BNS nurodė banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Banko „Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 113,4 mln. eurų – 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien antrąjį ketvirtį jis buvo 53,2 mln. eurų – 81 proc. didesnis nei prieš metus, pranešė bankas. Banko teigimu, antrąjį ketvirtį pelno augimą lėmė dėl išaugusių bazinių palūkanų normų smarkiai padidėjusios grynosios palūkanų pajamos.

Investicinis sukčiavimas yra tas sukčiavimo būdas, dėl kurio gyventojai praranda daugiausiai pinigų. Dažniausiai aukos susigundo žadama didžiule investicine grąža ir nepagaili nemažų sumų – vidutiniškai per vieną tokio sukčiavimo atvejį prarandama beveik 11 tūkst. eurų. „Luminor“ banko ekspertas pataria, kaip atpažinti investicinius sukčius ir išvengti nuostolių.

Trys didžiausi komerciniai bankai Lietuvoje užima liūto dalį visos mažmeninės bankininkystės rinkos. Šiemet jie uždirba rekordinius pelnus, o jų dalis atitenka tiems patiems akcininkams. Jau daug metų pripažįstama, kad konkurencija Lietuvos finansų sektoriuje yra per maža, o koncentracija – per didelė. Galbūt dėl to už kai kurias jų paslaugas lietuviai moka kone didžiausią kainą visoje euro zonoje.

Ketvirtadienį prasidėjusios komercinių bankų problemos nesibaigia. Didžiausi šalies bankai praneša, kad klientai patyrė, patiria ar dar artimiausiu metu patirs keblumų dėl jų. Apie vienokius ar kitokius trikdžius praneša „Swedbank“, SEB, „Luminor“ bankai. Dar ketvirtadienį vakare apie problemas pranešė „Swedbank“ Lietuvoje. „Šiuo metu galimi laikini sutrikimai jungiantis prie interneto banko. Problemą žinome ir ją sprendžiame. Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

Vėjo jėgainių projektui Kauno rajone įkurta bendrovė „Vilkijos vėjas“ iš banko „Luminor“ pasiskolino 3,3 mln. eurų, pranešė bankas. Likusi projekto dalis finansuojama bendrovės ir privačių investuotojų lėšomis. Kauno rajone netoli Vilkijos įsikūrusiame Rupunionių kaime „Vilkijos vėjas“ vėjo parką pradės statyti rugpjūtį ir baigti po devynių mėnesių. Parko galia sieks 4,2 megavato (MW), ji apribota iki 3 MW. Visa jėgainės pagaminta elektra bus parduodama vienam ar keliems pirkėjams.

Neretai pasitaiko, kad per klaidą pinigus gyventojai perveda visiškai nepažįstamam žmogui, o galbūt nurodo neteisingą gavėjo vardą ir pavardę. Bankų atstovai vardija, ką tokiu atveju turėtų daryti ne tik klaidą padaręs banko klientas, bet ir svetimus pinigus gavęs asmuo.  Be to, paskirtyje nurodžius įtartinus raktažodžius, jūsų mokėjimas gali būti netgi sustabdomas, o apie tai sužinotų ir teisėsaugos institucijos.

Daugelis gyventojų planuoja atostogauti užsienyje. Beveik visose šalyse galima atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau bankai įspėja saugotis sukčių. Anot jų, pastebėjus įtartinus klientų atsiskaitymus užsienyje, kortelės užblokuojamos. Ir kol žmogus nesusisiekia su banku, tol savo pinigais naudotis negali. Taip pat bankai įspėja, kad ne visose šalyse pavyks atsiskaityti bankų kortelėmis.

„Luminor“ bankas bendrovei „Vilniaus alus“ paskolino 550 tūkst. eurų įrangai atnaujinti, parduotuvių plėtrai, saulės jėgainei bei apyvartinėms lėšoms. „Vilniaus alaus“ generalinis direktorius Algirdas Bagatyrius sako, jog už dalį paskolos lėšų bus rekonstruojama šaldymo  įranga, skirta didinti alaus brandinimo pajėgumams. Kita dalis lėšų bus naudojama 100 kW galingumo saulės jėgainei įrengti. „Šią jėgainę montuosime ant gamyklos pastatų stogų.

Patalpas Kauno Laisvės alėjoje, kur anksčiau veikė „Luminor“ bankas, už beveik 1 mln. eurų įsigijo aukcioną laimėjusi krovinių gabenimo bendrovė „Longlita“, rodo Registrų centro duomenys. „Longlitos“ vadovas Edvardas Burneika BNS Plius nekomentavo detalių apie įsigytą objektą ir ką patalpose ketina įrengti.   Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gegužės 26 dieną įregistruota turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria „Longlita“ iš Turto banko už 989 tūkst. eurų įsigijo 423 kv.

Bankas „Luminor“ skolina 28 mln. eurų Šiauliuose statomo karinio miestelio projektui, kurį įgyvendina nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika“ įmonė. „Luminor“ nekilnojamojo turto finansavimo projektų vadovas Gediminas Kesminas sako, kad tai pirmasis tokios apimties „Eikos“ projektas, kurį bankas finansuoja. „Jis neįprastas viskuo – savo paskirtimi, formatu ir reikšme visų mūsų saugumui.

„Luminor“ bankas pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse uždirbo 60,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jo pelnas buvo 15 mln. eurų.

„Swedbank“ ir „Luminor“ skolina 126 mln. eurų „Bolt“ automobilių trumpalaikės nuomos plėtrai Baltijos šalyse. Platforma triskart ketina padidinti „Bolt Drive“ automobilių parką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.  „Swedbank“ suteiks 80 mln. eurų, o „Luminor“ – 46,2 mln.

„Luminor“ bankas leidyklai „Terra Publica“ paskolino daugiau nei 0,9 mln. eurų įsigyti naują pastatą Kauno pakraštyje, trečiadienį pranešė bankas.  Pranešama, kad bendra netoli autostrados Vilnius–Klaipėda esančio pastato  įsigijimo vertė siekia 1,6 mln. eurų, iš kurių 0,5 mln. eurų įmonė investavo pati. Jame įsikurs leidyklos sandėliai, prekybos patalpos ir biuras.

Kiekvienas bankas gali patikrinti gyventojų sąskaitas. Jeigu gavote didelę sumą pinigų, gali tekti pasiaiškinti, iš kur jie atkeliavo, o svarių argumentų neatradus, bankas sąskaitą tiesiog užblokuos. Tiesa, patikrinimai vykdomi ir tada, kai norite gauti paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Tad jeigu dažnai kortele išsigryninate pinigus, bankų atstovai turi teisę jūsų paklausti, o kam gi juos panaudojote.

Bankai įspėja gyventojus, kad Velykų laikotarpiu dalies pervedimų įvykdyti nepavyks. Dėl šios priežasties įvardijama, kaip šventiniu laikotarpiu bus vykdomos su banku susijusios paslaugos. Be to, patariama svarbius mokėjimus įvykdyti iš anksto, kad vėliau netektų nusivilti. „Luminor“ bankas informuoja, kad daugelyje Europos šalių Didysis penktadienis, balandžio 7 d., yra nedarbo diena, todėl neveiks Europos bankų asociacijos sistema ir nebus vykdomi pervedimai į kitus bankus.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad ekonomikos augimas sieks 1 proc. Pernai rugsėjį bankas prognozavo, kad šalies BVP šiemet smuks 1,2 procento.

„Luminor“ bankas perspėja klientus, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo bandymų apgaulės būdu išvilioti klientų lėšas. Gaunama informacija apie pasikartojančius „fišingo“ (angl. phishing) atvejus, kai gyventojams siunčiamos SMS žinutės su nuorodomis, kur prašoma suvesti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

„Luminor“ bankas finansuos keturis bendrovės „Evecon“ Lietuvos regionuose vystomus nutolusių saulės energijos parkų projektus – iš viso jiems vystyti bankas skolina 16 mln. eurų, penktadienį pranešė bankas. Keturis nutolusius saulės energijos parkus „Evecon“ vystys skirtinguose Lietuvos regionuose: du įrengti bus Varėnos, po vieną – Jurbarko ir Biržų rajonuose. Bendra numatoma parkų galia – 44 MW.

Jeigu dažniau netikrinate sąskaitų už banko suteiktas paslaugas, galbūt laikas į jas atkreipti dėmesį. Galite nustebti, kad net ir paprastų banko žinučių gavimas į telefoną kaskart paplonina jūsų piniginę. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 124,7 mln. eurų grynojo pelno – 66,9 proc. daugiau nei 2021 metais. Rezultatus daugiausia lėmė grynųjų pajamų iš palūkanų pagerėjimas dėl padidėjusio „Euribor“ ir efektyvumo didinimo, ketvirtadienį pranešė bankas. „Žvelgdamas į praėjusius metus, (...) „Luminor“ Baltijos šalyse padėjo beveik 9 tūkst. namų ūkių įsigyti būstą.

Nuo pirmadienio patyręs nesklandumų, bankas „Luminor“ antradienį popiet pranešė, kad paslaugų sutrikimai pašalinti. „Patvirtiname, kad nesklandumai pašalinti ir visos banko paslaugos veikia įprastai. Visi klientų atlikti mokėjimai apdorojami ir gavėjų sąskaitas pasieks šiandien, sausio 31 dieną“, – BNS sakė „Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Pirmadienį „Luminor“ bankas susidūrė su techniais nesklandumais, todėl klientai įspėjami, kad dalis paslaugų gali neveikti. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja teigė, kad šiuo metu nėra galimybės įvykdyti tam tikrų bankinių operacijų, o banko atsiųstame pranešime sakoma, kad šiuo metu fiksuojami kritiniai sutrikimai. „Apgailestaujame, tačiau dėl šuo metu [fiksuojamų] kritinių [sutrikimų] Jūsų pasirinktame banke, mokėjimo operacijos šiuo banku laikinai sustabdytos.