luminor

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, jaučiamas telefono ir interneto sukčių suaktyvėjimas. Prisidengdami naujienomis apie koronavirusą, sukčiai kuria netikras svetaines, siunčia el. laiškus bei bando išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas paaiškina, kad ekstremalios situacijos yra laikas, kai sukčiai suaktyvėja ir bando išnaudoti žmonių domėjimąsi koronavirusu savo tikslams.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Kinija, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis, jį, panašu, jau suvaldė, nes čia pamažu lengvinami buvę ribojimai. Naujausi statistiniai duomenys apie pasikeitusį kinų vartojimą, leidžia prognozuoti, artimiausiu metu keisis Lietuvos ir kitų šalių gyventojų įpročiai. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

SEB bankas primena, kad susidūrę su nenumatytomis aplinkybėmis gyventojai, turintys būsto  ar vartojimo kreditus ar lizingą, turėtų kreiptis į banką su prašymu dėl kredito grąžinimo atidėjimo, kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai – Lietuva nėra išimtis. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Lietuvos ekonomika, pagal pesimistiškiausią scenarijų, smuks 2,8 proc. Ekonomistai tokioms prognozėms pritaria, tačiau viliasi, kad šiemet smukusi ekonomika atsigaus kitais metais.

Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.  Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.

Antradienį Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias „kredito atostogos“ netekus trečdalio pajamų būtų suteikiamos 3 mėnesiams. Trečias didžiausias bankas šį terminą žada pailginti. „Susiklosčius ypatingai situacijai dėl viruso poveikio verslui bei gyventojams, atkreipiame dėmesį, kad priėmėme sprendimą, jog būsto paskolų mokėjimai gali būti atidedami 6 mėn. terminui, jeigu klientas iki šiol nebuvo pradelsęs paskolos mokėjimų.

Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai, Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, istoriniai buvusių epidemijų duomenys rodo, kad jų paveiktos šalys dažniausiai patiria recesiją, tačiau gera žinia yra ta, kad dažniausiai tai trunka vieną arba du ketvirčius, nes epidemijų ekonominis poveikis stipriausiais būna pirmaisiais mėnesiais.

Kai praėjusią savaitę lietuviai šlavė ilgai negendančius maisto produktus, medicinines kaukes ir dezinfekcinį skystį, visame pasaulyje daugelis investuotojų masiškai pardavinėjo įmonių akcijas. Kainų kritimas buvo toks didelis ir staigus, kad vis garsiau imta kalbėti apie naują pasaulinę krizę.

Už kai kurias bankų paslaugas verslo ir privatūs klientai Lietuvoje moka daugiau. Tačiau dalis paslaugų pas mus pigesnės nei tuose pačiuose bankuose Latvijoje ir Estijoje. Tai rodo Lietuvos banko atliktas „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ paslaugų įkainių tyrimas, kurio paprašė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas. Pavyzdžiui, sąskaitos aptarnavimas ir el.

„Luminor“ bankas ruošiasi didžiausiam dalies savo klientų duomenų ir paslaugų perkėlimo etapui, kurio metu 50 tūkst. „Luminor|Nordea“ vartotojų Lietuvoje iki balandžio pabaigos planuojama perkelti į vieningą sistemą. Šie klientai pradės naudotis „LuminorIDNB“ interneto banku, išmaniąja programėle, o vietoj „MasterCard“ kortelių naudos „Visa“ korteles. Klientų sąskaitų numeriai šio pokyčio metu nesikeis, rašoma pranešime spaudai.

Žmogui mirus jo turėtą turtą ir įsipareigojimus perima paveldėtojai. Viskas gali atrodyti paprasta tik tol, kol iš tiesų patenki į tikrą gyvenimišką situaciją ir bandai sutvarkyti mirusio reikalus su banku. Išsiaiškinti, kiek pinigų jame turėjo miręs žmogus ar kiek jis buvo pasiėmęs paskolų, gali būti itin sudėtinga. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praėjusių metų gegužę palaidojusi krikšto mamą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.  Šalies vadovas Davose šį klausimą aptarė aptarė su „Pekao“ banko vadovu Mareku Lusztynu, pranešė jo patarėjas. „Kai konkurencija sumažėja, maržos kyla, yra neblogas metas ateiti naujiems žaidėjams. Pristatėme ir sulaukėme susidomėjimo“, – BNS telefonu iš Davoso ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Rinkimai be pažadų – ne rinkimai, antraip partijoms nepavyktų įtikinti rinkėjų balsą atiduoti konkrečiai politinei jėgai. Vieni pažadai būna aptakūs, o jų įgyvendinimo galimybės abejotinos, kiti – lengvai pamatuojami ir lengviau pasiekiami.

„Luminor“ banko ekonomistas atstovas Žygimantas Mauricas pasidalinęs lentele apie vidutinio darbo užmokesčio „į rankas" skirtumus, dėstė, kad turtinės nelygybės skirtumai yra, tačiau ne tokie reikšmingi, kaip mėgiama sakyti.  „Tik nerodykite šio grafiko kovotojams su neva „itin didele“ regionine atskirtimi Lietuvoje.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų, „Luminor“ banko atstovas Žygimantas Mauricas pirmadienį feisbuke pasidalino savo nuomone apie turtinę nelygybę turtingiausiose Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir skurdžiausiose.  „Tik nerodykite šio grafiko kovotojams su neva „itin didele“ regionine atskirtimi Lietuvoje.

Naujieji metai, kaip įprasta, gyventojus pasitinka dideliais pokyčiais, ne išimtis – ir bankai, kurie 2020-aisiais numatę naujovių savo klientams.  Kaip teigia „Luminor“ banko Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Bielskytė, svarbiausias ir pagrindinis 2020-ųjų banko tikslas yra perkelti klientų duomenis į vieningą platformą, tačiau daugiau pokyčių bankas šiuo metu neplanuoja. „Swedbank“ naujienų portalą tv3.lt informavo, kad 2020-aisiais planuojama atnaujinti 50 senesnių bankomatų.

Pirmadienį, gruodžio 30 d., „Luminor“ banko klientai galėjo pastebėti, kad jų mokėjimai vyksta ne taip sklandžiai, kaip įprasta. Apie tai klientai buvo informuojami ir telefonu, paskambinus į „Luminor“. „Dėl techninių priežasčių šiuo metu gali vėluoti mokėjimo pervedimų vykdymas. Mes intensyviai dirbame, kad kuo greičiau atkurtume visišką sistemų veikimą. Atsiprašome už nepatogumus“, – įspėjo įrašytas operatorės balsas.

Vis daugiau bankų teikiant momentinių mokėjimų paslaugą, tarpbankiniai pervedimai žinant vien gavėjo telefono numerį, tikėtina, bus pradėti tik nuo kitų metų. Anksčiau skelbta, kad ši paslauga bus prieinama jau šiemet.  SEB bankas teigia, kad šiuo metu jo programėlėje įmanoma atlikti mokėjimą pagal telefono numerį, jei gavėjas taip pat turi sąskaitą SEB, bet tarpbankinius pervedimus numatoma pasiūlyti vėliau.

Svarbiausi 2019-ųjų įvykiai Lietuvos versle buvo startuolio „Vinted“ tapimas pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ ir Vokietijos milžinės „Continental“ elektronikos komponentų gamyklos atidarymas, teigia BNS apklausti ekspertai.  Naujienų agentūra BNS aštuoniolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš aštuonių svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti po tris reikšmingiausius.  Keturiolika apklaustųjų mano, kad reikšmingiausias buvo 128 mln.

Prasidėjus Kalėdinių dovanų karštinei internete masiškai padaugėja įvairaus plauko sukčių sukurtų netikrų el. parduotuvių. Imituodamos realią prekybą jos vilioja pirkėjus 80% ir didesnėmis nuolaidomis arba tik siuntimo išlaidomis ir iš nieko neįtariančių pirkėjų išvilioja kredito kortelių duomenis bei pinigus. „Dovanų pirkimo periodas – tai darbymetis ne tik sąžiningam verslui, o ir apgavikams. Sukurti įtikinamą prekybos internetu platformą yra paprasta ir nereikalauja ypatingų žinių.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, dalis ekspertų sutinka, jog tai padidintų konkurenciją. Tačiau kiti baiminasi, kad valstybė gali nesuvaldyti su tokio banko veikla ir valdymu susijusių rizikų.   G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio  banko steigimą.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

Darbdaviai skundžiasi, kad neranda populiariausių profesijų darbuotojų, tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, atlyginimų kelti jiems nėra skubama. Kai kurių profesijų atstovai šiemet uždirba tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst.

Nuo šios savaitės pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus kompensacinei išmokai, kai pridavę sunaikinti senesnius automobilius perka naujesnius. Viliamasi, kad ši priemonė paskatins pirkti mažiau taršius automobilius, tačiau kai kurie ekonomistai ją itin kritikuoja. Kaip jau skelbta, Klimato kaitos programoje numatytas „mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“. Tam iš viso numatyta 30 mln. eurų. Vien šiemet – 5 mln. eurų. Jau nuo lapkričio 4 d. po 1 tūkst.

Baltijos šalyse veikiantis bankas „Luminor“ parduotas amerikiečių investicijų bendrovei „Blackstone Group“. Geras Donaldo Trumpo draugas Stephenas Schwarzmanas – korporacijos „Blackstone“ vadovas ir vienas iš savininkų – JAV prezidento ryšių su Kremliumi tyrimo metu buvo pakliuvęs ir į JAV žiniasklaidos dėmesį.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

2019 metų rugsėjo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su rugpjūčio mėnesiu pabrango 1,06 Eur, ir kainavo 4,66 (9,1 proc.) eurų brangiau nei metų pradžioje, skelbia pricer.lt. Spalio ir lapkričio mėnesiams taip pat prognozuojamas kainų kilimas.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ baigė 1 mlrd. eurų vertės 60 proc. Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ akcijų įsigijimo sandorį. Sandorį patvirtinus visoms priežiūros institucijoms, pagrindiniu „Luminor” akcininku tapo „Blackstone” vadovaujamas konsorciumas, į kurio sudėtį įeina Jungtinių Arabų Emyratams priklausančio Abu Dabio vyriausybės lėšas investuojančia institucija bei kiti investuotojai.

150 eurų būtų galima didinti kiekvieno pensininko pensiją, jeigu tik Lietuvoje būtų surenkamas visas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau metai iš metų to padaryti nepavyksta. Dėl to ekonomistai siūlo keisti mokesčius ir stiprinti jų administravimą, o VMI teigia, kad vien griežtesnė priežiūra ir baudos nepadės. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio įprastinis tarifas 21 proc., yra įskaičiuotas į daugelio prekių ir paslaugų kainą, sumokamą galutinio vartotojo.

Jei Lietuvos ekonomika iriasi prieš srovę, tai šalies nekilnojamojo turto rinka prieš ją lekia kaip motorinė valtis. Ji akivaizdžiai perkaitusi, nes pirkėjų lūkesčiai per daug optimistiniai. Taip situaciją apibūdinantys specialistai įspėja, kad anksčiau ar vėliau iš besikaupiančių debesų prapliups lietus. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu. Bankas „Luminor“ naujausioje ekonomikos apžvalgoje konstatuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020-iesiems augimo prognozės šiek tiek prastinamos (nuo 2,8 iki 2,6 proc.

Pastaraisiais metais paskolą būstui imantys lietuviai bankams turi atseikėti vis daugiau pinigų palūkanoms. Tai Lietuvos gyventojams papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Šalies bankai nesikuklina taip pelnytis žmonių sąskaita, nors bendrai eurą turinčiose šalyse palūkanos vis mažėja. Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 33,078 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2,3 karto mažiau nei pernai sausį–birželį, kai grupės grynasis pelnas siekė 76,968 mln. eurų. Tik antrąjį šių metų ketvirtį grupės grynasis pelnas buvo 6,711 mln. eurų, arba 6,5 karto mažiau nei 2018-ųjų balandžio–birželio mėnesiais (43,561 mln. eurų), nurodoma „Luminor“ šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Nuo rugsėjo 10 d. „Luminor“ klientai prisijungti prie banko internete bei tvirtinti mokėjimus galės naudodamiesi nemokama programėle „Smart-ID“, mobiliuoju parašu, elektroniniu parašu arba kodų generatoriumi. Kodų kortelės nuo tos dienos nebegalios ir klientai negalės su jomis atlikti jokių banko operacijų. Kodų kortelių, kaip mažiau patikimų autentifikavimo priemonių, laipsniškai atsisakoma visoje ES, rašoma pranešime spaudai.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Bankas „Luminor“ pranešė, kad planuojami „Visa“ kortelių atnaujinimo darbai rugpjūčio 4 d. naktį. „Rugpjūčio 4 d. vykdysime sistemų atnaujinimo darbus, todėl nuo 02:30 val. iki 08:00 val. gali būti sutrikimų naudojantis „Visa“ kortele mokėjimo bankomatuose, atsiskaitymo vietose bei elektroninėse parduotuvėse", – rašoma banko pranešime. Įspėjama, kad tuo metu negalėsite vykdyti kitų veiksmų su kortele Interneto ir mobiliajame banke.

Trečias didžiausias šalies komercinis bankas „Luminor“, kuris sukurtas sujungus DNB ir „Nordea“ bankams, pranešė, kad nuo spalio pradžios didina paslaugų įkainius privatiems ir verslo klientams.