Tai rodo Lietuvos banko atliktas „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ paslaugų įkainių tyrimas, kurio paprašė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
Pavyzdžiui, sąskaitos aptarnavimas ir el. bankininkystė kainuoja 2,4–3 eurus per mėnesį, Estijoje dviejuose bankuose ši paslauga nemokama, o viename – 1 euras. Tiesa, Latvijoje ši paslauga dar brangesnė.
Toks pats kiekis grynųjų pinigų pervedimų taip pat daugiausia kainuoja Latvijoje. Lietuvoje – kiek mažiau, o Estijoje – mažiausiai. Panašios ir grynųjų pinigų įnešimo į bankomatus kainos.
Komentuodamas įkainių atliktą, tyrimą M. Majauskas sako, kad jis išryškino akivaizdžius skirtumus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – esą verslui įkainiai daugeliu atvejų yra didžiausi Lietuvoje ir tam tikrais atvejais net kartais didesni nei Estijoje.
„Ypač neramu, žinant, jog objektyvių priežasčių lengvai paaiškinti tokį skirtumą nėra - bankų sektoriai Baltijos šalyse yra gana panašūs, ypatingai Lietuvos ir Estijos tiek savo struktūra, tiek konkurencine aplinka, o didžiausias rinkos dalis užima tie patys trys bankai.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog bankai Baltijos šalyse naudojasi ta pačia informacinių technologijų infrastruktūra. Tad labai tikėtina, kad ir ribiniai paslaugos kaštai kiekvienam bankui yra labai panašūs, tačiau vartotojui tos pačios paslaugos kaina skirtingose šalyse skiriasi net kartais Lietuvos nenaudai“, – komentavo M. Majauskas.
Dėl to parlamentaras kreipėsi į Lietuvos banką ir Konkurencijos tarybą. Jis prašo papildomai išsiaiškinti, ar tokia kainodara jų nuomone nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų ir ar nereikėtų papildomo tyrimo išaiškinti, kokios priežastys lemia šiuos skirtumus.
Seimo narys pranešė taip pat kreipęsis į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje prašydamas susipažinti ir įvertinti, ar remiantis akivaizdžiais kainų skirtumais yra pagrindo kreiptis į Europos komisijos Konkurencijos generalinį direktoratą.
„Europos teisė aiškiai draudžia išnaudotojišką verslo elgesį. Skandinaviški bankai turi reikšmingos įtakos Lietuvos bankų sistemos stabilumui bei ekonomikos augimui. Tačiau tokia situacija negali būti pagrindas piktnaudžiauti dominuojančia savo padėtimi – pažeisti Europos Sąjungos teisę ir išnaudoti Lietuvos verslą“, – įsitikinęs Seimo narys.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas abejoja, kad kelių paslaugų kainų palyginimas parodo tikrą kainų padėtį. Situaciją jis pakomentavo taip: „Lietuvos bankų asociacijos nariai kainodaros sprendimus priima individualiai. Asociacija jų nenagrinėja ir nekomentuoja. Tačiau atkreiptume dėmesį, kad selektyvus trijų Baltijos šalyse veikiančių bankų įkainių palyginimas neatspindi visumos ir gali privesti prie klaidinančių išvadų. Būtų tikslingiau lyginti visų rinkos dalyvių kainas toms pačioms paslaugoms vietos rinkoje.“
