Jau daug metų pripažįstama, kad konkurencija Lietuvos finansų sektoriuje yra per maža, o koncentracija – per didelė. Galbūt dėl to už kai kurias jų paslaugas lietuviai moka kone didžiausią kainą visoje euro zonoje.
Taigi, kodėl į Lietuvą neateina dar vienas stiprus užsienio bankas ir kas daroma, kad konkurencija būtų didesnė, o paslaugų kainos klientams – patrauklesnės.
Milijoniniai pelnai
Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ pagal valdomą turtą užima daugiau kaip 68 proc. Lietuvos rinkos.
Įvertinus tai, kad 17 proc. jos atsiriekęs „Revolut“ neturi klientų aptarnavimo skyrių, bankomatų, neteikia paskolų, reali trijų didžiųjų bankų rinkos galia yra dar didesnė.
Atsitiktinumas ar ne, ilgą laiką Lietuvoje mokamos palūkanos už gyventojų ir verslo indėlius yra daug mažesnės už euro zonos vidurkį, o suteiktų palūkanos normos – daug didesnės.
Naujausiais Europos Centrinio Banko duomenimis, balandį vidutinė būsto palūkanų norma Lietuvoje buvo 5,28 proc., kai euro zonos vidurkis – 3,48 euro.
Tuo metu už sąskaitose laikomus pinigus Lietuvoje bankai mokėta vidutines 0,05 proc. dydžio palūkanas, kai euro zonos vidurkis – 0,18 proc.
Paprastai kalbant, lietuviui būsto paskola yra vidutiniškai virš 50 proc. brangesnė, o už indėlius jie gauna net 3 kartus mažiau nei kiti europiečiai, kurių valiuta yra euras.
Toli gražu ne visos pajamos ir ne visas bankų pelnas gaunamas iš palūkanų. Tačiau, kaip rodo bankų skelbiami, pirmojo pusmečio rezultatai, jos turėjo nemažai įtakos.
Tie patys akcininkai
Kaip skelbė „Swedbank“, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, jo pajamos augo nuo 127 mln. eurų iki 353 mln. eurų, o grynasis pelnas – nuo 45 mln. eurų iki 195 mln. eurų.
SEB pajamos padidėjo nuo 128 mln. eurų iki 262 mln. eurų, o grynasis pelnas – nuo 70 mln. eurų iki 157 mln. eurų.
Bendrai dviejų bankų pajamos pirmą pusmetį sudarė 615 mln. eurų, o grynasis pelnas – 352 mln. eurų („Luminor“ rezultatų Lietuvoje nepaskelbė).
Ką darys su Lietuvoje uždirbtu pelnu, sprendžia bankų akcininkai arba savininkai.
Lietuviškas „Swedbank“ netiesiogiai priklauso to paties pavadinimo finansų grupei Švedijoje. O tarp didžiausių jos akcininkų yra SEB valdomas fondas „SEB Fonder“ (valdo 2,31 proc. akcijų), taip pat amerikiečių investicijų milžinės „Vanguard“ (3,23 proc. akcijų) ir „BlackRock“ (2,78 proc. akcijų).
SEB Lietuvoje taip pat priklauso to paties pavadinimo finansų grupei Švedijoje. Tarp didžiausių „SEB Group“ akcininkų galima rasti „Swedbank“ valdomą fondą „Swedbank Robur Fonder“ (3,91 proc. akcijų) ir tos pačios „Vanguard“ (2,82 proc.) ir „BlackRock“ (2,65 proc. akcijų).
„Luminor“ bankas Lietuvoje priklauso valdymo bendrovei Estijoje, kurios 80 proc. netiesiogiai valdo amerikiečių fondų bendrovė „Blackstone“. Savo ruožtu didžiausia jos akcininkė yra „Vanguard“ grupė (6,67 proc. akcijų).
Taigi, Lietuvoje veikiančių bankų netiesioginiai akcininkai bent iš dalies yra tie patys arba glaudžiai susiję. Mažesnės bankų paslaugų kainos ir didesnė jų konkurencija bent jau teoriškai yra visiškai nenaudinga akcininkams, nes dėl to jie gautų mažiau pelno.
Lietuvos bankas toliau siekia
Lietuvos bankas, kurio duomenimis, 3 bankai užima 2/3 ar daugiau šalies rinkos, neigia, kad dėl to gyventojams ar verslui trūksta pasirinkimo.
„Bankų sektoriuje turime platų pasirinkimą ir mitas apie du ar tris bankus jau yra pasenęs“, – portalui tv3.lt atsiųstame komentare nurodo centrinis bankas.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų. Tarp jų esą yra ir naujos kartos bankų, kurių dalis rinkoje nuosekliai auga – jie aktyviai konkuruoja teikdami paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, vartojimo kreditus, mokėjimo paslaugas.
„Kitas klausimas, kad reikšmingai didelę dalį rinkos vis dar užima du bankai bei vienas filialas, tad siekiame ir toliau mažinti koncentraciją bei didinti konkurenciją“, – tikina Lietuvos bankas.
Anot jo, finansų rinkos plėtra ir siekis skatinti konkurenciją yra Lietuvos banko strateginės kryptys. Esą vien per pastaruosius pusantrų metų Lietuvos bankas daugiau nei pusšimčiui Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Izraelio, JAV, Jungtinės Karalystės, Turkijos, Nyderlandų ir kitų valstybių bankams, pristatė galimybes veikti Lietuvoje.
Esą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad šios pastangos atsiperka ir duos vaisių. Tačiau kaip tiksliai – nepaaiškina.
Centrinis bankas pripažįsta, kad mūsų bankų sektoriaus pelningumas yra vienas aukščiausių Eurozonoje. Nuosavybės grąža 2023 m. I ketv. duomenimis siekė 25,84 proc., o turto grąža – 1,80 proc. Lietuvos bankinio sektoriaus efektyvumas yra didesnis nei 40 proc.
Vilionės Lenkijoje ir Vokietijoje
Finansų ministrės Gintarės Skaistės vadovaujama delegacija neseniai viešėjo Lenkijoje, kur susitiko su šios šalies finansų sektoriaus atstovais ir kvietė juos investuoti, plėsti savo veiklą Lietuvoje.
„Taip siekiame didinti konkurenciją mūsų šalies finansų rinkoje – tai turėtų užtikrinti didesnį finansinių paslaugų pasirinkimą, mažesnę kainą ir geresnę kokybę Lietuvos verslo, viešojo sektoriaus atstovams ir kiekvienam mūsų šalies piliečiui“, – sakė G. Skaistė.
Esą susitikimuose pabrėžta, kad Lietuva suteikia puikias galimybes plėsti bankinę veiklą mūsų šalyje, nes rinka yra labai koncentruota ir du didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai užima daugiau nei pusę rinkos pagal turtą. Tad veikti naujiems rinkos dalyviams erdvės yra daug.
G. Skaistė tikina, kad šiuo metu nori į Lietuvą privilioti daugiau komercinių bankų, kurie galėtų padidinti konkurenciją ir taip sumažintų paslaugų kainas.
„Lietuvoje bankų sektorius yra ganėtinai koncentruotas. Du bankai užima pagrindinę rinkos dalį. Dėl to drauge su Lietuvos banku telkiame pastangas, kad būtų galima pritraukti papildomų rinkos dalyvių.
Lietuvos banko atstovai lankėsi Vokietijoje, mes kartu su Lietuvos banko delegacija ir finansų ministerijos delegacija lankėmės Lenkijoje. Turėjome pokalbį su pagrindiniais Lenkijos bankais. Tikimės vis dėlto pritraukti papildomų žaidėjų ir taip sustiprinti konkurenciją“, – aiškino finansų ministrė.
Tiesa, šį planą ekonomistai kritikuoja, nes valdžia viena ranka kviečia naujus bankus, o kita įveda papildomus mokesčius. Pavyzdžiui, neseniai priimtą solidarumo mokestį, kuris valstybės biudžetą papildys beveik 400 mln. eurų.
„Mes iš vienos pusės sakome, kad mūsų investicinis klimatas yra labai geras, iš kitos pusės mes darome visiškai priešingus žingsnius“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
