ES paramos lėšos neatsiranda iš niekur. Savo mokesčiais jas sumoka bendrijos šalių – taip pat ir Lietuvos – gyventojai ir verslas.
Taigi, kodėl visų pinigais reikia remti dalį gyventojų ir verslų, kurie užsiima žemės ūkio veikla? Ko siekiama tokia parama?
Apsirūpinimas maistu ir pajamų palaikymas
Tiesioginės išmokos yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti tvarų ir konkurencingą žemės ūkį, maisto saugumą ir kaimo vietovių gyvybingumą.
Kaip primena Žemės ūkio ministerija, ūkininkavimas skiriasi nuo daugelio kitų verslų. Pirma, ES ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis vidutiniškai ES, yra beveik 40 proc. mažesnės.
Antra, žemės ūkis daug labiau priklauso nuo oro sąlygų ir klimato nei daugelis kitų sektorių – dėl stichinių sausrų, liūčių ar kitų reiškinių, iš karto galima prarasti visą tų metų derlių ir pajamas.
Galiausiai praeina nemažai laiko, kol išaugus kokių nors produktų paklausai, iki ūkininkai gali tais produktais aprūpinti vartotojus.
„Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari – tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė“, – aiškina Žemės ūkio ministerija.
O griežtų aplinkosauginių reikalavimų laikymasis taip pat reikalauja papildomų išlaidų ir gali sumažinti veiklos pajamas.
„Pajamų parama arba tiesioginės išmokos veikia kaip apsaugos sistema. Taip pat didina ūkininkavimo pelningumą, užtikrina apsirūpinimo maistu saugumą Europoje.
Be to, tiesioginės išmokos padeda gaminti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus bei atlygina ūkininkams už viešųjų gėrybių (kraštovaizdžio priežiūra, biologinės įvairovės išsaugojimas, dirvožemio apsauga ir kt.), už kurias rinkose paprastai nemokama, tiekimą“, – komentuoja ministerija.
Kas gali gauti tiesiogines išmokas
Ūkininkai paprastai gauna pajamų rėmimo išmokas, apskaičiuotas pagal jų ūkio plotą ir laikomus gyvulius.
ES šalių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023–2027 m. strateginiuose planuose numatyta, kad turi būti teikiamos bazinės išmokos ir išmokos už rūpinimąsi klimatu, aplinka bei gyvūnų gerove (ekologines sistemas).
Kasmet tiesiogines išmokas Lietuvoje gauna vidutiniškai 113 tūkst. gavėjų. Jos skiriamos aktyviems ūkininkams (gyventojams arba bendrovėms), kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla.
Pavyzdžiui, vykdo žemės ūkio gamybą arba laiko žemės ūkio paskirties žemę tokios būklės, kad ji būtų tinkama ūkininkauti.
Visos valstybės narės nustato minimaliuosius reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti.
Lietuvoje minimalus plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, sudaro 1 ha, arba 100 eurų, jei laikomi ūkiniai gyvūnai ir paraiškoje deklaruojama mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų.
Ūkininkai, norintys gauti tiesiogines išmokas, kiekvienais metais turi teikti paraiškas ir laikytis tam tikrų taisyklių ir reikalavimų. Pavyzdžiui, privalo išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės.
2023–2027 m. BŽŪP strateginių planų reglamente nustatytos griežtesnės paramos sąlygos ir „žalesni“ reikalavimai, nei jie buvo ankstesniuose laikotarpiuose, taip ES skatina ūkininkus ūkininkauti tvariau.
Nuo 2025 m. pagal BŽŪP visoms šalims narėms nustatomos ir socialinės paramos sąlygos, t. y. ūkininkai, norintys gauti tiesiogines išmokas, turi laikytis tam tikrų pagrindinių socialinių, ir su darbu ūkyje susijusių principų.
Tiesioginių išmokų finansavimas
Lietuva, dalyvaudama derybose dėl daugiametės finansinės programos, vienu iš prioritetų yra įvardijusi tiesioginių išmokų suvienodinimą ES lygiu.
Nepaisant to, kad po paskutinių derybų 2020 metais šis procesas pajudėjo sparčiau nei iki tol, tačiau Lietuva, kaip ir Estija bei Latvija, 2027 metais užsitikrins tik apie 80 proc. ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
2023–2027 m. laikotarpiu ES šalių narių tiesioginėms išmokoms skirta apie 190 mlrd. eurų ir jos sudaro apie 70 proc. ES BŽŪP lėšų.
Tiesioginės išmokos nuo 2023 metų mūsų šalyje mokamos remiantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu.
Iš viso Lietuvai per šį laikotarpį tiesioginėms išmokoms skirta 3012,3 mln. eurų arba apie 600 mln. eurų kasmet. Ši suma mokama atskiroms tiesioginėms išmokoms:
- Pagrindinė (bazinė išmoka) skiriama palaikyti visų Lietuvos ūkių pajamas bei užtikrinti dalinį jų stabilumą.
- Perskirstymo (pirmųjų ha) išmoka skiriama stabdyti mažų ir vidutinių ūkių traukimąsi iš rinkos bei padidinti jų gyvybingumą, artinant jų pajamas prie vidutinio užmokesčio žemės ūkyje. Išmoka mokama už pirmuosius 50 ha deklaruojantiems ne didesnį nei 500 ha plotą.
- Jaunųjų ūkininkų išmoka skiriama siekiant skatinti jaunus (ne vyresnius kaip 40 m.) žmones užsiimti žemės ūkio veikla bei didini jų dalį tarp visų ūkininkaujančiųjų. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 5 metus, skaičiuojant nuo tų metų, kada pirmą kartą buvo registruota valda.
- Susietoji parama skiriama siekiant palaikyti ūkių veiklos tęstinumą, esamą gamybos lygį bei prisidėti prie augintojų / laikytojų konkurencingumo didinimo. Ši parama Lietuvoje mokama už auginamus baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, lauko bei uždaro grunto (šildomuose šiltnamiuose) daržoves, cukrinius runkelius, sėklinių bulvių plotus bei už laikomas pieninių veislių karves, mėsinius galvijus, avis bei ožkas.
- Ekologinių sistemų išmokos skiriamos už papildomas pastangas taikant klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei draugiškas ūkininkavimo praktikas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
