žemės ūkis

Mėšlu laukus tręšiantiems ūkininkams keičiasi tręšimo planų rengimo tvarka, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak ministerijos, nuo šiol gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus daugiau negu nei 210 kg/ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšiamuosius produktus.  Vis tik nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg/ha normos.

Daugelis vartotojų teigia jaučiantys, kaip skiriasi vietoje užaugintos daržovės ar vaisiai nuo importinių, dažnai nusileidžiančių ir skoniu, ir kokybe. Taigi, pirkėjams svarbu žinoti, kur įsigyti būtent vietinės kokybiškos produkcijos. Ne ką mažiau tai svarbu ir vietos žemdirbiams, maisto gamintojams.

Nuo seno Lietuva garsėjo eksportuojama žemės ūkio produkcija – nuo grūdų iki sviesto, sūrių ar bekonų. Tačiau šiais laikais gerokai išsiplėtė ne tik paklausių produktų spektras, bet ir geografija. Dėl lietuvių sumanumo, gilių ūkininkavimo tradicijų, gana palankaus klimato ir dirvožemio lietuviški maisto gaminiai pasiekia visus gyvenamus kontinentus. Į tokias tolimas šalis, kaip Japonija ar Jungtiniai Arabų Emyratai, eksportas išaugo kone dvigubai.

Daugelis dažniausiai nesusimąsto, kokį maistą kasdien perka ir valgo. Tačiau kiekvienas pasirinkimas turi reikšmės ne tik pačiam maisto valgytojui, bet ir produkto gamintojui, taip pat aplinkai. Mokslininkai seniai nustatė, kad intensyvus ūkininkavimas ir pramoninė maisto gamyba gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių.

Vieno didžiausių cukraus gamintojų Europoje –  Danijos „Nordic Sugar“ valdomos Lietuvos bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ pardavimai dėl rekordinio cukrinių runkelių derliaus praėjusiais finansiniais metais augo 44 proc. iki 114,3 mln. eurų. Daugiausia – 96 mln. eurų pajamų bendrovė gavo iš cukraus pardavimų, jos augo 43 proc. (ankstesniais metais – 67,2 mln. eurų), iš pašarų – 28 proc. iki 10 mln. eurų (7,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Rudenėjant gyventojai vis dažniau prisimena karštą arbatą ir, aišku, medų, kuris laikomas bene populiariausia liaudies medicinos priemone nuo peršalimo ir panašių ligų. Bitininkai džiaugiasi šiuometiniu medaus derliumi ir jo kokybe. Tačiau kartu nerimauja, kad į Europos Sąjungą patenka daug medaus iš trečiųjų šalių. Dėl to jo supirkimo kainos yra pasiekusios dugną.

Žemės ūkio ministerija oficialiai registravo ministro įsakymo projektą, kuriame nustatoma, kokio dydžio tiesiogines išmokas šiemet gaus ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Projekte numatoma, kad išmokos pareiškėjams avansu bus mokamos nuo 2024 m. spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. Už 2024 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal Strateginio plano intervencines priemones tiesioginių išmokų forma teikimo reikalavimus bus mokami skirtingi tiesioginių išmokų avansai.

Daugeliui žinomos tokios vyndarystės tradicijomis garsėjančios šalys, kaip Prancūzija ar Italija. Tačiau retas žino, kad ir Lietuva yra oficialiai pripažinta kaip vyndarystės valstybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pradėti perdirbti ekologiški cukriniai runkeliai, po jų startą gamyboje perims tradiciškai išauginti. Šie metai šalies cukrinių runkelių augintojams dar palankūs, tačiau runkeliai ūkininkams vėl gali tapti nepatrauklia kultūra – jau kitais metais mažėja jų supirkimo kainos.

Seimas svarstys siūlymą valstybės valdomą Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC) pertvarkyti į akcinę bendrovę. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą įstatymų paketą po pateikimo antradienį palaikė 55 parlamentarų, prieš buvo 6 ir 29 susilaikė. Kaip teikdamas projektus kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, šia pertvarka sekama sėkmingu kitų valstybės valdomų įstaigų pertvarkos pavyzdžiu.

Rinkos dalyviams nerimaujant dėl transporto sutrikimų Kanadoje ir vertinant optimistines gamybos Ukrainoje prognozes, kviečių kainos ketvirtadienį smunka link 5,2 JAV dolerio už bušelį kartelės ir artėja prie žemiausio nuo 2020 metų rugsėjo lygio, rašo portalas „Trading Economics“. Dėl galimo geležinkelininkų streiko Kanadoje, kuriame gali dalyvauti daugiau kaip 9 tūkst. „Canadian National Railway Co.“ ir „Canadian Pacific Kansas City Ltd.

Naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius per likusią kadenciją galėtų pagerinti dialogą su žemdirbiais, sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei įsteigti priemones rinkos svyravimams švelninti, teigia prezidento vyriausias patarėjas Ramūnas Dilba. Jis tvirtino, kad jau yra pavyzdžių, kai vėlyvas ministrų pakeitimas šioje Vyriausybėje davė gerų rezultatų. „Ypač sudėtingu laikotarpiu žemdirbiams būtų aktualu biurokratijos ir administracinės naštos mažinimas.

Nuo šiol ūkininkai galės pasinaudoti specialia programėle, kuri leis sudaryti ūkio tręšimo planą, trečiadienį pranešė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Anot institucijos, ši programa padės ūkininkams apskaičiuoti veikliųjų medžiagų poreikius tręšiant teritorijas.

Šį rudenį ūkininkai ir žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys galės teikti paraiškas paramai gauti. Gautas lėšas bus galima investuoti į žemės ūkio valdas.   Pranešama, kad paraiškos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti bus renkamos nuo šių metų rugsėjo 16 d. iki spalio 18 d. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skyrė 40 mln. eurų paramos lėšų iš Kaimo plėtros programos (KKP), rašoma pranešime.

Šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravime žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaip džiuginančią tendenciją išskiria ekologinių ūkių plėtrą ir bent du kartus išaugusį jų savininkų deklaruojamų pasėlių plotą. „Kalbant apie deklaravimo rezultatus – maloniai nustebino ekologinių ūkių plėtra ir gana stipri. Buvo nuogąstavimų, kad šitas sektorius trauksis, o pagal kai kuriuos (ūkininkus – ELTA) perėjus prie ekologinio ūkininkavimo deklaravimo plotas išaugo 12-13 proc.

Žemės ūkio ministerija ragina suskubti ūkininkus, kurie sukūrė, bet dar nepatvirtino savo paraiškų – žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas truks iki liepos 1 d. pabaigos. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iki 2024 birželio 28 d. ryto patvirtintos 111 088 paraiškos, deklaruotas 2 800 294,54 ha plotas. Sukurtų, bet dar nepatvirtintų paraiškų yra 1317, įbraižytas plotas –104 813,05 ha.  Bendras 2024 m. įbraižytų laukų plotas yra 2 905 107,59 ha arba 100,03 proc.

Kaip žinoma, karvės ir jaučiai yra bene didžiausią žalą klimatui darantys gyvūnai – atrajodami ir tuštindamiesi jie į atmosferą išleidžia daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to jau rimtai svarstoma netrukus apmokestinti kiekvieną galviją. Tokius planus pristatė Danijos vyriausybė. Pagal jos pateiktą projektą, už kiekvieną karvę jas laikantys ūkininkai turėtų mokėti 672 kronų arba maždaug 90 eurų mokestį, rašo CNN.

Per pastaruosius kelerius metus ne vienoje Europos ir viso pasaulio šalių buvo skelbta apie masinį bičių kritimą. Mokslininkai įvardija skirtingas to priežastis, tačiau daugelis sutaria: jei jų neliks, tai ne tik neturėsime tikro medaus, bet ir kai kurie augalai ims nykti, nes nebus apdulkinti. Specialistai taip pat ragina gyventojus vartoti vietoje užaugintą medų ir kitus bitininkystės produktus. Esą tik taip galima būti tikriems, kad jie nėra padirbti.

Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Į sąrašą patenka 24 grupių produktai: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyksta lengviau, tačiau lėčiau negu pernai. Anot jo, lyginant su laikotarpiu 2023 m., šiuo metu deklaravimas „porą dienų atsilieka“. „Trečiadienio ryto duomenimis deklaruota yra 486 tūkst. 242 hektarai. Tempas yra apie 40 tūkst. hektarų per dieną. Deklaravimo eiga vyksta panašiai, nors ūkininkai šiemet žymiai lengviau deklaruoja, yra mažiau neaiškumų.

Lietuvoje daugėja vyresnių žmonių, o jaunimo – vis mažiau. Tokios tendencijos labiau pastebimos kaimiškose vietovėse. Tačiau šiemet, kaip ir kiekvienais metais, jaunimas vėl skatinamas įsikurti kaime ir pradėti žemės ūkio veiklą. Pasinaudoję Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemone „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, jauni žmonės gali gauti iki 60 tūkst. eurų paramą plius 40 tūkst. eurų lengvatinę paskolą arba iki 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą.

Gegužės 17–19 d. visoje Lietuvoje organizuojamos „Atviros dienos kaime“. Per jas Įvairūs Lietuvos ūkiai, muziejai, dvarai, sodybos, bendruomenių centrai ir kiti objektai savo duris atvers lankytojams ir pasiūlys daug pramogų – nuo ekskursijų, edukacijų ir degustacijų iki išskirtinių pramogų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siekiant, kad Lietuvoje padidėtų daugiamečių pievų plotai, o esamos pievos būtų išsaugotos ir prižiūrimos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) buvo numatyta nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Apie tai informuoja Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15 d. dar gali pasinaudoti galimybe paskutinį kartą ypač palankiomis sąlygomis gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.  Parama smulkiesiems ūkiams yra negrąžintina parama, kuri finansuojama 100 proc., t. y. ūkininkui nebūtina prisidėti savo lėšomis, visas išlaidas galima padengti paramos lėšomis, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pirmadienį susitarė dėl griežtesnių apribojimų tam tikriems iš Ukrainos importuojamiems žemės ūkio produktams, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Belgija.

Jau mažiau nei po mėnesio prasidės vienas svarbiausių darbų visiems žemdirbiams. Nuo pasėlių deklaravimo, kuris šiemet prasidės kiek vėliau, be kita ko, priklausys ir būsima parama ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Mažoje, atokioje Italijos Alikudžio saloje gyvena tik apie 100 gyventojų ir, idealiu atveju, apie 100 laukinių ožkų. Tačiau šiais metais žmonių ir gyvūnų santykis pastaruoju metu ėmė kelti nerimą, rašo CNN. Dabar saloje jau yra šešis kartus daugiau ožkų nei pageidautina ir vienam gyventojui tenka daugiau gyvūnų nei bet kur kitur, o jos meras Riccardo Gullo ragina visus, kurie tik gali, prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Paprastai apie Lietuvą negalvojama kaip apie vynuogių ar iš jų gaminamo vyno kraštą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis vynuogininkų, kurie augina tikras vynines vynuoges, iš jų spaudžia vyną savo reikmėms ir gamina kitą produkciją. Be kita ko, jiems jau antrus metus iš eilės skiriama speciali parama. Šiemet vynuogių augintojai galės pretenduoti į 10 tūkst. eurų paramą.

Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, taip pat ir bendrijos sostinėje Briuselyje, pastaruoju metu įvyko daug žemdirbių protestų. Vienas iš pasikartojančių skirtingų šalių ūkininkų reikalavimų – paprastesnės ir lankstesnės taisyklės, susijusios su jų veiklos kontrole ir aplinkosaugos reikalavimais. Panašu, kad Europos Komisija (EK) įsiklausė į šiuos žemdirbių reikalavimus ir ilgainiui jie bus įgyvendinti.

Viena didžiausių žemės ūkio technikos ir paslaugų tiekėjų Lietuvoje „Lytagros“ grupė, pernai gavusi 7 proc. mažiau pajamų ir uždirbusi tris kartus mažiau pelno, šiemet tikisi dar 2 proc. mažesnių pardavimų ir beveik 40 proc. mažesnio ikimokestinio pelno.  Pernai grupės konsoliduotos pajamos siekė 284,9 mln. eurų (2022 metais – 306,4 mln. eurų), konsolduotas grynasis pelnas – 7,25 mln. eurų (24 mln. eurų), pelnas prieš mokesčius – 8,1 mln. eurų (27 mln.

Žemės ūkio technika tobulėja septynmyliais žingsniais – patys lauką dirbantys išmanūs traktoriai ir dronai žemės ūkio srityje nieko nebestebina. Tik naujovėmis besižavintys ūkininkai sako, kad dėl žemų produkcijos supirkimo kainų neišgalintys taip sparčiai atsinaujinti ir įpirkti trečdalį ar pusė milijono kainuojančių padargų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Viena už kitą galingesnė ir išmanesnė, tokia žemės ūkio technika ūkininkus vilioja pardavėjai.

Tūkstančiai gyventojų kasmet gauna tiesiogines išmokas už žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau šių pinigus galima ir prarasti, jeigu naudmenos ir pasėliai bus netinkamai deklaruoti. Kaip tik siekiant aiškiau ir detaliau išdėstyti nuostatas bei reikalavimus pareiškėjams, šiais metais pretenduojantiems gauti tiesiogines išmokas, pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį susitinka su Žemės ūkio tarybos nariais – jie aptars sausį ūkininkų protestuose iškeltas problemas ir kaip jos sprendžiamos. „Aptarsime reikalavimų vykdymo eigą“, – BNS sakė tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Anot jo, pagrindiniai klausimai lieka pieno sektoriaus bei daugiamečių pievų problemos.

Antradienį Seime pateiktas Kooperatyvinių bendrovių įstatymo keitimo projektas, kuriuo siekiama nustatyti aiškesnius kooperatyvų pripažinimo kriterijus bei sukurti sąlygas pritraukti investicijas ir proporcingiau padalinti pelną tarp bendrovės narių.   „Už“ balsavo 65, „prieš“ – 5, susilaikė 68 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Kaimo reikalų komitetas.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. Planuojama, kad EK deleguoto reglemento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.

Po ūkininkų protestų su traktoriais Vilniaus gatvėse Seimas anksčiau laiko susirinko spręsti Vyriausybės pridarytų klaidų. Parlamentarai po pateikimo pritarė suskystintųjų naftos dujų akcizo mažinimui septynis su puse karto nuo 304 iki 41 euro už toną, kas leistų atpiginti 21 kilogramo dujų balioną 6–7 eurais.  O ar dėl sumažinto akcizo žemdirbiai atsisakytų minties vėl su traktoriais išvažiuoti į gatves, klausiame Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano.

Europos Komisija antradienį oficialiai pratęsė ginčijamų taisyklių, pagal kurias dalis žemės ūkio paskirties žemės paliekama pūdymui, išimties taikymą. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame sprendime nurodoma, jog šių taisyklių galiojimas šiemet bus iš dalies sustabdytas. Sprendimas priimtas per Bendriją nuvilnijant ūkininkų protestams. Vietoj to, kad 4 proc.

Prezidentas Gitanas Nuasėda penktadienį susitinka su žemdirbių organizacijų atstovais aptarti jų keliamas problemas.  Kaip prieš susitikimą BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime su protestus Vilniuje organizavusių ūkininkų atstovais šalies vadovas aptars jų reikalavimus ir probleminių klausimų sprendimų eigą. G. Nausėda anksčiau sakė besitikintis, kad susitikime su ūkininkais turės ką pasakyti bei žada atidžiai juos išklausyti.

Vilniuje, prie Vyriausybės įvyko dviejų ideologijų kaktomuša. Plakatais, mušamaisiais instrumentais ir megafonais ginkluoti gamtos mylėtojai susidūrė su žemę ariančiais ir traktorius į Vilnių suvariusiais ūkininkais. Gamtos išsaugojimo aktyvistai labai pikti ant į sostinę sugužėjusių valstiečių, nes jie Lietuvos žemėse elgiasi labai nekultūringai. Nesaugo pelkių, natūralių pievų, juose perinčių kurapkų ir kitų čiulbuonėlių.

Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką.  Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes.

Vilniuje protestuojantys šalies ūkininkai trečiadienį savo problemas viešai pristatė mitinge V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės. Jie pasisakė prieš jos vykdomą žemės ūkio politiką, reikalavo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo. Taip pat dėkojo vilniečiams už šiltą priėmimą ir jiems žadėjo diskoteką vakare.

Pirmadienį su premjere ir žemės ūkio ministru susitikusių protestuojančių ūkininkų atstovai pasiektu rezultatu patenkinti, teigia jų delegacijos vadovas. Pasak Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininko Igno Hofmano, Ingrida Šimonytė užtikrino, kad spręs keliamas problemas dėl pakeltų kuro akcizų, daugiamečių pievų atkūrimo, saugomų teritorijų plėtros.

Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus ir visoje šalyje deginant laužus, akcijos iniciatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos narys Jonas Vilionis sako, kad laužą norėta deginti priešais Vyriausybės pastatą Vilniuje, tačiau negauta leidimo, todėl žada čia atvažiuoti su traktoriais. „Ten neleidžia, bet mes su traktoriais ten atvažiuosim“, – BNS pirmadienį Tilto gatvėje, kur deginamas laužas, sakė Pieno gamintojų asociacijos prezidentas J. Vilionis. Čia susirinko apie dešimt ūkininkų.

Ūkininkai, nepatenkinti Vyriausybės politika, po švenčių grasina Vilnių sudrebinti naujais protestais. Ketina suvažiuoti stambiąja technika ir prie Vyriausybės deginti laužus. Ūkininkai žada protestuoti, kol atsistatydins žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tačiau ministras trauktis ir toliau nesirengia. O premjerė Šimonytė ūkininkų priekaištuose sako negirdinti nieko naujo. Šimtai įtūžusių Vokietijos ūkininkų traktoriais visai neseniai blokavo gatves Berlyno centre.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama.

Iki šiol nepavykus rasti tinkamo kandidato į Žemės ūkio duomenų centro vadovus konkursas į šias pareigas skelbiamas trečią kartą.  Pirmasis konkursas neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus vertinimo barjero. Kodėl neįvyko antrasis, Žemės ūkio ministerija BNS kol kas neatsakė.   Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, vadovo atlyginimas, priklausomai nuo užduočių įvykdymo, nuo 2024 metų sausio sieks nuo 4,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas, kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams jau išmokėta pusė numatytų avansinių išmokų už deklaruotus plotus – apie 153 mln. eurų, o jų gavėjų skaičius siekia 105 tūkst., skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Taigi vienam gyventojui išėjo vidutinį 1457 eurų dydžio avansinė išmoka. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad ketvirtadienį bus išmokėta dar 10 mln. eurų. „Pagal apskritis paskaičiavome, bet bendrai, šio ryto duomenimis, išmokėta 153 mln.