žemės ūkis

Dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai Briuselyje teigia išgirdę gerų žinių – už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos (EK) narys pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti, sako Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Pasėlių deklaravimo procesą pradėjo apie 5 tūkst. ūkininkų, ketvirtadienį bus aptariami pirmieji rezultatai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Rytoj bus pirmi rezultatai aptariami, tikrai yra neaiškumų, klausimų. (...) Bendras tikslas yra, kad kuo daugiau ūkininkų uždeklaruotų, uždeklaruotų tinkamai“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ trečiadienį kalbėjo ministras.

Pirmadienį prasidėjus daug diskusijų sukėlusiam pasėlių deklaravimui per dvi dienas pradėta pildyti 2,8 tūkst. paraiškų, kurios apima beveik 10 proc. žemės naudmenų ir pasėlių, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. „Per dvi dienas pradėtos pildyti 2773 paraiškos – tempas yra labai didelis, tai sudaro 265 tūkst. hektarų, beveik 10 proc. žemės jau įbraižyta“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė viceministras.

Pieno gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškos priimamos iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos, rašoma Kėdainių rajono savivaldybės pranešime.

Pirmadienį Lietuvoje pradedamas pasėlių deklaravimas, jame šiemet – nemažai naujovių. Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turės rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad naujovėms ilgai ruoštasi, diskutuota ir su žemdirbiais, tačiau pastarieji teigia, jog pakeitimai sudėtingi ir painūs, todėl baiminasi chaoso.

Slovakijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija uždraudė šalyje perdirbti iš Ukrainos importuotus grūdus ir tiekti iš jų pagamintą produkciją vidaus rinkai, nurodoma pranešime ministerijos interneto svetainėje. Balandžio 13-osios potvarkis skelbia, jog toks sprendimą priimtas po to, kai vienoje Slovakijos grūdų perdirbimo įmonėje buvo sulaikyta 1,5 tūkst. tonų ukrainietiškų grūdų, kuriuose aptikta pesticido, draudžiamo Europos Sąjungoje kaip turinčio neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Latvijos žemės ūkio produkcijos kainos 2022-aisiais buvo vidutiniškai 33,9 proc. didesnės nei 2021 metais, pranešė nacionaline statistikos tarnyba. Gyvulininkystės produkcijos kainos pakilo vidutiniškai 41,7 proc., augalininkystės – 29,3 procento. Vidutinė grūdų supirkimo kaina padidėjo 41,3 proc. iki 278,1 euro už toną. Labiausiai išaugo rugių ir miežių kainos – atitinkamai 57,2 proc. ir 42,6 procento. Kviečių, kurie sudarė 85 proc. visų pernai supirktų grūdų, kaina ūgtelėjo 38,8 procento.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūkininkus tenkina.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį Pieno taryboje aptars paramos taisykles pieno gamintojams bei planuojamus Pieno įstatymo pakeitimus.  Ministerija BNS informavo, jog Pieno taryboje, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai, bus aptariamos paramos taisyklės ūkininkams, taip pat ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pokyčiai.

Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį.

Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo 0,5 ha iki 10 arų.   „Taip sudaromos sąlygos paramą gauti ypatingai smulkiesiems šiltnamių turėtojams“, –  trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė P. Astrauskas.

Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva bus taikoma Lietuvos ūkiams, kuriuose laikoma 350 ar daugiau sutartinių gyvulių galvijų ir kiaulių, 280 ar daugiau naminių paukščių, taip pat 350 sutartinių gyvulių vertę viršijantiems mišriems ūkiams.  Skaičiuojama, kad ši direktyva bus taikoma apie 120 galvijų ūkių arba mažiau nei 0,5 proc. visų Lietuvoje auginamų bandų.

Draudimas Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha žemės yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, todėl šio ribojimo siūloma atsisakyti, aiškina aplinkos ministras. Pasak Simono Gentvilo, pokyčiai planuojami, nes saugiklių apėjimo schemų yra labai daug.  „Du mėnesiai, kai Aplinkos ministerija yra Nacionalinės žemės tarnybos steigėja, ir mes inventorizuojame procesus.

Lietuvoje mažą vidutinę pieno kainą lemia tai, kad daug smulkių ūkininkų pagamina sąlyginai mažai pieno, o mažai didelių ūkininkų – daug, ir tai yra didelė problema, sako žemės ūkio viceministras.   „Kainų žirklės pieno sektoriuje – nuo 14 iki 80 centų. Aukščiausia sausį kaina, kurią pamatėme ir vertinome, buvo 69 centai, tai reiškia, kad nepriklausimai nuo krizės yra ūkininkų, kurie gali gauti žymiai aukštesnę kainą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Paulius Astrauskas.

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį su Žemės ūkio ministerijos atstovais ir ūkininkais aiškinsis, kaip spręsti pieno gamintojų krizę, kilusią dėl sumažėjusių supirkimo kainų.  Komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, parlamentarai nori išgirsti konkrečius ministerijos pasiūlymus, kaip sprendžiama pieno krizė, kokios išeitys siūlomos.

Nesąžiningus žemės ūkio ar maisto produkcijos įsigijimus siekiama pažaboti suteikiant daugiau įgaliojimų Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai – ji galėtų ne tik nurodyti nutraukti nesąžiningos prekybos veiksmus, bet ir skirti baudas už kiekvieną pažeidimo dieną.    Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokioms Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisoms, kurias parengė Žemės ūkio ministerija.

Nesąžiningus žemės ūkio ar maisto produkcijos įsigijimus siekiama pažaboti suteikiant daugiau įgaliojimų Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai – ji galėtų ne tik nurodyti nutraukti nesąžiningos prekybos veiksmus, bet ir skirti baudas už kiekvieną pažeidimo dieną.    Seimui antradienį teikiamos tokios Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisos, kurias parengė Žemės ūkio ministerija. Joms jau yra pritarusi Vyriausybė.

Lietuvos žemės ūkio grupės „Linas Agro Group“ valdomas didžiausias Latvijos paukštynas „Putnu Fabrika Kekava“ į biometano gamyklą Bauskėje planuoja investuoti 12–14 mln. eurų. Pasak „Putnu Fabrika Kekava“ valdybos pirmininko Andriaus Pranckevičiaus, bendrovė dėl tokios gamyklos vietos ir statybos planų jau susitarė su Bauskės miesto taryba, tariasi dėl projekto įgyvendinimo su Latvijos vyriausybe. „Projektas mums labai svarbus, nes leis gerokai sumažinti gamybos kaštus.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva artimiausiu metu turėtų gauti kiaušinių, vištienos, jautienos eksporto leidimus į Saudo Arabiją. „Turėjome labai gerus susitikimus su Saudo Arabijos maisto ir vaistų tarnyba ir su aplinkos, vandens ir žemės ūkio ministru – gavome patvirtinimą, kad gausime šiuos leidimus artimiausiu metu“, – BNS sakė Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) šią savaitę besilankantis K. Navickas.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės  „Linas Agro Group” valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ investuoja 32 mln. eurų į naują greitai paruošiamų produktų gamybos padalinį Alytuje. Gamykloje bus sukurta apie 250-300 naujų darbo vietų. Tai jau antras toks bendrovės fabrikas Alytuje – planuojama, kad naujasis 11 tūkst. kv. metrų ploto fabrikas pradės veikti jau 2024 metų pradžioje.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sekmadienį išvykstą į Saudo Arabiją kur dalyvaus verslo renginyje, susitiks su šios šalies kolega, vėliau vyks į Jungtinius Arabų Emyratus. Kaip BNS informavo ministerija, ministras su Saudo Arabijos aplinkos, vandens ir žemės ūkio ministru Abdulrahmanu bin Abdulmohsenu al Fadhli aptars dvišalio bendradarbiavimo žemės ūkio srityje galimybes, prekybinių santykių potencialą.

Augalų derlingumą pagerinantys Kauno startuolio „Baltic Freya“ purkštukai testuojami pasaulio ūkiuose, penktadienį praneša portalas vz.lt. Modulines maistinių ir vaistinių augalų auginimo sistemas, skirtas uždarų patalpų daržininkystei ir sodininkystei, kurianti bendrovė pateikė paraišką pasauliniam patentų biurui. Antrąjį šių metų ketvirtį startuolis planuoja kelių milijonų eurų investiciją.

Ūkininkams pieno supirkimo kainos krenta. O parduotuvėse pieno produktai vis dar neregėtose aukštumose. Neapsikentę perdirbėjų ir prekybininkų godumo žemdirbiai ėmė streikuoti. Jie išpila pieną arba dalija jį dykai žmonėms. Socialiniame tinkle „Facebook“ pienininkyste užsiimantys ūkininkai piktinasi, kad turi išlaikyti perdirbėjus ir prekybininkus. Anot jų, pieno produktų kainos kyla visur ir visiems, tik ne ūkininkams už jų parduodama pieną.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai. Kęstutis Navickas sako, kad smulkiaisiais pieno gamintojais galėtų pasirūpinti savivalda, o stambesniems galėtų padėti perdirbėjai – jie ilgainiui patys patirtų nuostolių, jei gamintojai neišgyventų.

Daugumos grūdų supirkimo kainos šiemet sausio antroje pusėje Lietuvoje sumažėjo. Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse sausio 16–22 dienomis buvo superkami vidutiniškai po 292,8 euro už toną – 0,5 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 6,6 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašariniai miežiai buvo superkami vidutiniškai po 233 eurus – 9,3 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 1,8 proc. mažesne negu prieš metus.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą prarado daugiau nei pusę žemdirbių – jų valdas perėmė stambieji žemės ūkio verslai. Tokią statistiką skelbia šalies Šeimos ūkininkų sąjunga, kuri tikina, kad smulkesniųjų ūkininkų nykimas vyksta neatlaikant konkurencijos su stambiaisiais. O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones.

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

Žemės ūkio investicijų grupės „Linas Agro Group“ valdoma prekybos ir paslaugų įmonė „Dotnuva Baltic“ 2024 metais ketina pradėti statyti naują sėklų ruošimo fabriką Latvijoje. Įmonės rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Kizerskienė. sako, kad investicijų į jį įmonė dar nėra patvirtinusi.  Tikimasi, kad fabrikas pradės veikti 2025–2026 metais, jame per metus numatoma pagaminti apie 20 tūkst. tonų sertifikuotų sėklų, skirtų Latvijos ir Estijos rinkoms, trečiadienį pranešė bendrovė.

Žemės ūkio investicijų bendrovės „Linas Agro Group“ valdybos pirmininku perrinktas pagrindinis grupės akcininkas ir vadovas, ligi šiol šias pareigas ėjęs Darius Zubas, pranešė grupė. Pernai rugpjūtį D. Zubas buvo paskirtas „Linas Agro Group“ kontroliuojamos žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupės „KG Group“ valdybos pirmininku.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusiteikęs inicijuoti pataisas, leidžiančias netaikyti sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribojimų joje esantiems  komercinės, visuomeninės ar gyvenamosios paskirties sklypams.   „Skubos tvarka galime eliminuoti tuos sklypus, kuriuose yra bet kokia kita veikla nei kad žemės ūkio ar miškų paskirties“, – ketvirtadienį komiteto posėdyje teigė jos pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Augalams reikalingos skirtingos maistinės medžiagos, todėl kelerius metus tame pačiam plote auginant tuos pačius augalus, dirvožemis praranda dalį medžiagų ir išsenka. Siekiant apsaugoti dirvožemį nuo nualinimo, jau ankstesniame paramos laikotarpyje buvo nustatytas žalinimo reikalavimas. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) žalinimo reikalavimą dėl pasėlių įvairinimo keičia augalų kaitos reikalavimus nustatantis GAAB7 standartas.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) ypač daug dėmesio skiriama Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimams (GAAB), kurių laikytis bus privaloma visiems, kas kreipsis paramos.

Dalis žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu keliamų reikalavimų jau yra jiems pažįstami. „Dauguma Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų – GAAB – buvo ir praėjusiame laikotarpyje, bet naujajame jų bus daugiau ir jiems suteikta daugiau galių.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2023 metais grafiką, rašoma pranešime spaudai. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas Paraiškos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas (subsidijos bei finansinės priemonės) gauti bus priimamos nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų rinkimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai.

Šiemet planuojamas beveik 140 tūkst. tonų kukurūzų grūdų derlius – didžiausias per kelerius pastaruosius metus, nes šia kultūra daugiau nei bet kada apsėta laukų.    Ūkininkai, skirtingai negu perdirbėjai, tvirtina, kad Lietuvoje palankus klimatas ir kukurūzus auginti apsimoka, tačiau jie tikina, kad plotai menki,  paklausa maža.

Į Lietuvą ketvirtadienį atvyksta Kosovo žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros ministras Fatonas Pecis. Jis su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku aptars bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), strateginių planų rengimą.  „K. Navickas su Kosovo ministru aptars BŽŪP įgyvendinimą, Strateginio plano rengimo iššūkius ir tikslus bei kitus klausimus. Kosovo ministras taip pat domisi Lietuvos žemės ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo patirtimi“, – BNS informavo ministerija.

Laidoje „Dėmesio centre“ – karšta. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Radviliškio rajono ūkininkas, Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Ignas Hofmanas diskutavo apie esmines žemės ūkio problemas.

Ką simbolizuoja prie Žemės ūkio ministerijos iškilęs kryžius? Kuo skundžiasi smulkieji Lietuvos ūkininkai ir kokios pagalbos iš ministerijos jie norėtų? Laidos „Dėmesio centre“ svečiai – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Radviliškio rajono ūkininkas, Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Ignas Hofmanas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pietų Korėjoje susitiko su aukščiausiais šios šalies žemės ūkio politikos pareigūnais, kurie remia ir skatina dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio produkcijos prekybos, mokslo, inovacijų bei maisto saugos srityse. Ministras išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl vizito išvakarėse įvykusios tragedijos Itavon rajone Seule, rašoma pranešime žinaisklaidai.

 Lietuva gavo leidimą eksportuoti grūdus į Meksiką – šalis per metus yra pasiruošusi priimti iki 4 mln. tonų lietuviškų grūdų, teigia žemės ūkio ministras.  „Vakar gavome leidimus įvežti grūdus į Meksiką – tikrai didelius kiekius, daugiau negu galime išvis eksportuoti. Tai yra gera žinia sektoriui – atsiranda dar viena rinka“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė Kęstutis Navickas.  „Meksika gali priimti iki 4 mln.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų kviečių derliaus pasaulyje prognozę, remdamasi rugsėjo mėnesio duomenimis – iki 787,2 mln. tonų, o tai reiškia, kad derlius būtų 1 proc. solidesnis nei 2021-ųjų. „Gali būti, kad [kviečių derliaus apimtys] pasieks dar aukštesnį, rekordinį lygį. Tai lėmė geresnis nei tikėtasi derlius Europos Sąjungoje ir Rusijoje“, – teigiama naujausioje FAO ataskaitoje. Kviečių derliaus prognozė gerinamas antrą mėnesį iš eilės.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

Liko paskutinė savaitė pateikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, primena Žemės ūkio ministerija Šiam paraiškų laikotarpiui skiriami 105,3 mln. eurų ir ja pasinaudoti gali visų žemės ūkio sektorių, taip pat ir augalininkystės, atstovai, tačiau parama neteikiama traktoriams įsigyti, o kombainų įsigijimas nefinansuojamas augalininkystės sektoriams atstovams. Pratęsti paraiškų surinkimo laikotarpio neplanuojama.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrais aptars situaciją žemės ūkio rinkose, taip pat žemės ūkio gamybos ir logistikos padėtį Ukrainoje, žvejybos galimybes kitąmet. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje vyksiančioje diskusijoje apie Ukrainą dalyvaus ir šios šalies agrarinės politikos ir maisto ministras Mykola Solskiy, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Lietuva sieks penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje. Tam artimiausiais metais planuojama skirti daugiau kaip 87 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai (EK) oficialiai pateikė galutinį Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos projektą. Lietuvos žuvininkystės sektoriui planuojama skirti daugiau kaip 61 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų.