Ūkininkai pastebi, kad dėl vyravusių sausų orų šiemet netgi pasikeitė kai kurių augalų spalva – įprastą žalią netikėtai pakeitė violetinė.
Žemdirbiai jau skaičiuoja būsimus nuostolius dėl žuvusių šimtų hektarų pasėlių.
Istoriškai mažai lietaus
Suvalkijos ūkininkai javapjūtės laukia su dideliu nerimu. Žemdirbiai prognozuoja, kad šiais metais žieminių kultūrų derlius gali būti net trečdaliu mažesnis. Dar blogiau su vasarojumi – manoma, kad jo bus prikulta vos pusė planuoto kiekio.
Šiame regione esantis Vilkaviškio rajonas buvo vienas iš pirmųjų šalies rajonų, paskelbusių ekstremaliąją situaciją žemės ūkyje, esant stichiniam meteorologiniam reiškiniui – sausrai.
Skaičiuojama, kad šio krašto laukuose žuvo mažiausiai 200–250 ha pasėlių. Bet tai tik pirminiai duomenys. Greičiausiai padaryta žala – nepalyginamai didesnė.
„Tikrąją situaciją pamatysime tik išvažiavę į laukus. Akivaizdu, kad gamta jau padarė nepataisomos žalos. Net ir išgyvenę javai ar rapsai nebus tokie, kokių daugelis tikėjosi“, – svarstė Pašeimenių kaime ūkininkaujantis Gražvydas Damidavičius.
Jo žodžius tarsi pagrindžia Vilkaviškio rajone esančios Kybartų automatinės meteorologijos stoties duomenys. Pagal juos, balandžio ir gegužės mėnesiai Vilkaviškio rajone buvo sausesni nei įprastai.
Balandžio mėnesį kritulių kiekis buvo maždaug 27 proc. mažesnis, lyginant su daugiamečiais duomenimis, o gegužę iškrito vos 12 proc. įprastai per šį mėnesį iškrentančio kritulių kiekio.
Visa tai nesunkiai galima iliustruoti konkretesniais skaičiais: balandį Vilkaviškio rajone iškrito 28 mm, o gegužę – vos 9 mm lietaus. Įprastai mėnesinės normos siekia bent 60–70 mm.
Palyginimui: paskutinį kartą tiek mažai lietaus šiame Suvalkijos kampelyje buvo iškritę 2017 m., tuomet gegužę buvo sulaukta 13 mm lietaus.
Pajus visos grandys
Girkantų kaime žemę dirbantis Valentinas Zubavičius teigė, jog net ir palijus nemažai Suvalkijos laukų geltonuoja, dalies kviečių lapai susisukę. Tai reiškia, kad pasėliai vis tiek badauja, jiems vis dar nepakanka drėgmės.
„Blogiausia pasėlių situacija – lengvesnėse žemėse. Bent 16-oje iš visų mano turimų hektarų žieminių kviečių padėtis labai prasta. Kitose, sunkesnėse žemėse, vaizdas kiek geresnis. Apie vasarines kultūras išvis nesinori kalbėti. Manau, kad šiemet jos visiems bus nuostolingos“, – svarstė Lakštučių kaimo ūkininkas Jonas Tunkulas.
Pašnekinti ūkininkai džiaugėsi bent jau pavėluotu lietumi. Anot jų, dabar kaip tik vyksta grūdų pilnėjimo procesas, tad drėgmė turėtų padėti grūdui bent kiek išbrinkti.
„Man visada atrodo, kad ankstyvesnė sausra, tokia, kokia buvo šiais metais, yra geriau nei ta, kuri užklumpa vėlesniame augalų brendimo etape. Aišku, dar viena kaitri savaitė be lietaus šių metų derlių visai sunaikintų“, – svarstė G. Damidavičius.
Dar vienas Vilkaviškio krašto žemdirbys, Romas Ivanauskas, svarstė, kad, nepaisant visko, šiemet nukentės ne tik kokybė, bet ir kiekybė.
Anot jo, aukštesnėse vietose augantys pasėliai šiuo metu yra labai blogos būklės, kiek geresnė situacija su tais, kurie pasėti pakalnėse.
Vyrui nuostabą kelia ir rapsų ankštarų spalva. Įprastai jos būna žalios, o šiais metais didžioji ankštarų dalis yra violetinės spalvos. Be to, jis stebėjosi ir neįprastai žemais rapsų pasėliais. Šiemet jie kone pusmetriu žemesni nei būdavo ankstesniais metais.
Nepaisant tam tikrų keistenybių rapsų pasėliuose, Vilkaviškio rajone ši kultūra išsilaikė dar gana neblogai.
Tiesa, daug labiau nei kaitra rapsams pakenkė pavasarinės šalnos. Dėl jų dalis derliaus taip pat žuvo.
Kaip informavo vienintelės Lietuvoje žemės ūkio naudmenas draudžiančios įmonės „VH Lietuva“ atstovė Toma Rickevičienė, Vilkaviškio rajone vien nuo iššalimo nukentėjo daugiau nei 400 ha pasėlių, o dėl įvairių kitų gamtos išdaigų pažeista beveik 1 tūkst. ha.
Specialistės teigimu, įmonės atstovai kasmet iš ūkininkų gauna vis daugiau pranešimų apie nukentėjusius pasėlius. T.Rickevičienė spėjo, kad ateityje jų tik dar padaugės.
Ūkininkas R.Ivanauskas prognozavo, kad šiais metais dėl žemdirbių negauto derliaus kentės visi sektoriai – pradedant žemės ūkio įmonėmis ir kt.
„Šie metai bet kokiu atveju bus nuostolingi, tačiau ne vien ūkininkų laukia sunkus ruduo. Bijau būti blogu pranašu, bet manau, kad visos susijusios grandys pajus padarinius. Spėju, kad rudenį vėl neišvengsime kainų šuolio parduotuvėse“, – optimizmu netryško žemdirbys.
Teko užarti
Slogi ne vien Suvalkijos javų bei rapsų augintojų nuotaika. Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Linos Grygelaitienės teigimu, šiame rajone itin stipriai nukentėjo ir kai kurie cukrinių runkelių augintojai.
Jos teigimu, buvo ir tokių, kurie užarė po kelias dešimtis hektarų neišdygusių arba išdygusių, bet nuo kaitros nudegusių runkelių daigelių.
Užarti nemažai laukų teko ir žirnių bei pupų augintojams, kadangi šias kultūras kaitri saulė taip pat labai paveikė.
„Man užarti cukrinių runkelių laukų nereikėjo, tačiau vaizdas juose kol kas tikrai nedžiugina. Sudygo gal tik 80 proc. sėklų. Tikiuosi, jog iki jų ėmimo likęs laikas bus palankus, nes šiemet pagaliau atrodo, kad cukrinių runkelių augintojai po ilgos pertraukos vėl galės uždirbti.
Esu sudaręs išankstinę sutartį po 50 eurų už hektarą. Ankstesniais metais už tą patį kiekį mokėdavo perpus mažiau“, – pasakojo Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Kazys Zaveckas.
Situacija pasikeitė
Gyvulių augintojai sausais orais taip pat nesidžiaugia. Didžioji dalis pievų nurudę, nauja žolė į viršų ėmė stiebtis tik pastarosiomis dienomis, dangui prakiurus.
Šiais metais Vilkaviškio rajone, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje, susiklostė iki tol neregėta situacija: anksčiau internete būdavo pilna skelbimų, siūlančių ūkininkams nemokamai nusipjauti didžiules pievas. Dabar jau prašoma už tai primokėti.
„Gyvulių augintojai baiminasi, kad šiemet neturės iš ko pasiruošti žiemai pakankamai pašarų. Dėl žemų pieno supirkimo kainų rajone drastiškai mažėja karvių ūkių, o gamta situaciją dar labiau sunkina“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėja L. Grygelaitienė.
„Dabar tikrai nėra pats geriausias metas būti ūkininku. Daug kas iš mūsų juokiasi, kad nuolat kuo nors skundžiamės. Bet juk iš tikrųjų esame visiškai priklausomi nuo gamtos. Šiemet sukrito ir daugybė kitų problemų.
Pavyzdžiui, dar rudenį pirkau skystas KAS trąšas. Už toną mokėjau po 800 eurų. Dabar šios trąšos perpus pigesnės. Už salietrą dar šį pavasarį atseikėjau po 600 eurų, o dabar ir jų kaina beveik perpus mažesnė. Aišku, gerai tiems, kas neskubėjo, tačiau tokių buvo tikrai nedaug. Blogai ir tai, kad ir grūdų supirkimo kainos šiuo metu nė iš tolo neprilygsta pernykštėms“, – apgailestavo R.Ivanauskas.
