sausra

Ilgiausia Lenkijos upė Vysla sekmadienį dėl sausros sostinėje pasiekė rekordiškai žemą vandens lygį, pranešė nacionalinė meteorologijos agentūra. Vienoje Varšuvos matavimo stotyje upės vandens lygis nukrito 25 cm, taip centimetru viršydamas ankstesnį rekordą, nurodė Lenkijos meteorologijos institutas IMGW. „Blogiau nei 2015 metais – ir vandens lygis toliau krenta!“ – socialiniame tinkle „X“ pridūrė institutas.

Miškų gaisrai 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) sunaikino daugiau kaip pusės milijono hektarų plotą. Pelenais virtęs plotas yra dvigubai didesnis už Liuksemburgo plotą, sakoma ataskaitoje, kurią trečiadienį paskelbė Europos Komisijos Jungtinis mokslo centras (JRC). Pagal išdegusius plotus praėję metai buvo vieni didžiausių miškų gaisrų metų ES. Anot duomenų, pirmoje vietoje yra 2017-ieji, kai sudegė beveik milijonas hektarų miškų.

Chaotiškas sausis nusiaubė visą Europą: Skandinavijoje tvyrojo rekordiškas 40 laipsnių šaltis, Ispanijoje – rekordiškas 28 laipsnių karštis, o Lietuvoje gatves apsėmė vanduo. Sausio pradžioje termometrų stulpeliai Suomijoje ir Švedijoje kai kur nukrito žemiau 40 laipsnių šalčio. Šiose dviejose Skandinavijos šalyse buvo užfiksuota kol kas šalčiausia temperatūra šią žiemą.

Dėl klimato kaitos dažnėjant sausroms ir stiprioms liūtims, Žemės ūkio ministerija skatins pasėlių draudimo plėtrą, o įmones – aktyviau drausti augalus nuo tokių reiškinių, ūkininkams siūlant priimtinesnius įkainius ir didinant draudžiamojo ploto apimtis.

Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra surinkėjų.  Didieji supirkėjai sako, kad lietuviškų grybų kasmet prirenkama vis mažiau, todėl didžiąją dalį jie atsiveža iš Rytų.

Havajų salą suniokojęs gaisras, pavertė ją visiška dykyne, nebegyvenama sala. Vaizdai joje primena apokalipsę, o siaubingą stichiją išgyvenę žmonės ne tik sunkiai renka žodžius, bet ir netramdo ašarų. Per gaisrą žuvusių skaičius jau perkopė pusšimtį, tačiau tragedijos mastas gali būti gerokai didesnis. Tokios tragedijos Havajų istorijoje dar nėra buvę. Antradienį idiliškoje Maui saloje dėl uraganinių vėjų akimirksniu išplitę gaisrai paliko ją visiškai suniokotą ir nebegyvenamą.

Kauniečiai pastebėjo, jog Laisvės alėjoje nusidriekusi liepų alėja atrodo ne taip kaip anksčiau – liepų lapai ruduoja, jos atrodo apmirusios. Situaciją, apie liepų būklę pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė. Jos teigimu, augalams nepalankios augimo ir oro sąlygos pasireiškia per lapų spalvos pakitimus. „Palyginus kelių paskutinių metų stebėsenos rezultatus, matome, kad Laisvės al.

Orų stichijos drebina ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Slovėnijos gyventojai nuo potvynių bando apsaugoti savo namus. Potvyniai skandina ir kaimynines Austriją ir dalį Italijos, o Sardinija ir Portugalija pleška. Didžiausia nelaimė per visą istoriją – taip Slovėnijos valdžia vadina tebesitęsiančius potvynius. Vanduo vis dar vieną po kito skandina Slovėnijos miestus ir miestelius – iš viso du trečdalius šalies teritorijos.

Pietų Europa dega, o Baltijos jūroje „Ignitis“ statys vėjo jėgainių parką, dėl kurio konkurso aplinkybių kilo kritikos banga. Apie liepsnas, skandalingas vėjo jėgaines ir būsimus Seimo rinkimus laidoje „Dienos komentaras“ atsako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.  „Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Lietuvoje toliau tęsiantis sausrai, Aplinkos ministerija įspėja vandenį iš paviršinių telkinių naudoti atsakingai, taip, kad nebūtų sutrikdytas jų hidrologinis režimas ir ekologinė būklė. Kaip penktadienį pranešė ministerija, sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybių.

Žolės pjovėjai skundžiasi, kad šiemet dėl sausros prarado nemažai klientų. Anot jų, žmonės taupo, todėl nenori mokėti už žolės pjovimą. Esą patys perka žoliapjoves ir prižiūri savo kiemus. Žoliapjovių pardavėjai pastebi, kad populiarėja žolės pjovimo robotai, už kuriuos tenka pakloti ir 2 tūkst. eurų. O savivaldybės tikina, kad netvarkingus gyventojus, kurie nenusipjauna kieme žolės baudžia iki 600 eurų baudomis.

Pastaruoju metu į šalį vėl sugrįžo lietūs, tačiau maždaug mėnesį šalį alinusi sausra vis tiek padarė nepataisomos žalos.  Ūkininkai pastebi, kad dėl vyravusių sausų orų šiemet netgi pasikeitė kai kurių augalų spalva – įprastą žalią netikėtai pakeitė violetinė. Žemdirbiai jau skaičiuoja būsimus nuostolius dėl žuvusių šimtų hektarų pasėlių. Istoriškai mažai lietaus Suvalkijos ūkininkai javapjūtės laukia su dideliu nerimu.

Anykščių rajono savivaldybėje dėl sausros trečiadienį paskelbta ekstremali situacija. Kaip pranešė savivaldybė, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis.

Miškuose jau noksta mėlynės. Tiesa, uogautojai sako, kad kol kas jų nėra daug, o jau  prinokusios – smulkutės. Už litrą mėlynių uogautojai prašo 10 eurų. Sako, kad kaina kris, jei uogų bus daugiau. Tačiau miškų žinovai tikina, kad dėl vėlyvų šalnų ir alinusios sausros gausaus miško derliaus neverta tikėtis. Ant prekystalių jau puikuojasi ne tik pirmosios miško uogos – žemuogės, bet ir mėlynės. Štai Elena 6 litrus mėlynių rinko 7 valandas.

Vis daugiau savivaldybių dėl sausros savo teritorijose skelbia ekstremaliąją padėtį ir reikalauja tokio paties statuso visoje šalyje. Tačiau krizių valdymo centras ir toliau tokius prašymus atmetinėja – esą lietui vis palaistant žemę, sausra Lietuvoje mažėja.  Nepaisant karts nuo karto palyjančio lietaus, vis daugiau savivaldybių savo teritorijose skelbia ekstremaliąją padėtį ir vis daugiau ūkininkų fiksuoja nuostolius dėl pavasarinių šalnų ir tebesitęsiančios sausros.

Stichinė sausra toliau fiksuojama Rokiškio, Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, o pavojinga – šalies šiaurės rytuose, pirmadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Stichinė sausra taip pat vyrauja beveik visose Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių rajono, Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio rajono savivaldybių seniūnijose.

Lietuvoje nuo gegužės įsivyravus sausrai specialistai teigia, kad vandens trūkumą gali patirti tik šulinius turintys kaimo gyventojai, tuo metu centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens Lietuvoje yra daugiau negu reikia. Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė sako, kad gruntinio vandens lygis krenta, todėl žmonės, kurie vartoja vandenį iš šulinių, gali jo pritrūkti.  „Dabar, kai sausesnis periodas, mes stebime, kad gruntinio vandens lygis krenta.

Besidairydami į augančias daržovių kainas vis daugiau tautiečių stengiasi jų užsiauginti patys. Tik, deja, šiemet sezono pradžia ypač sudėtinga. Birželį užklupusios rekordinės šalnos palaidojo daržininkų triūsą. Žmonės skundžiasi, kad tenka iš naujo atsodinti daržus.  Panevėžietė Jadvyga skanauja pirmuosius savo šiltnamyje užaugintus agurkus. Ten pat ruošiasi rausti pomidorai. Auga ir kitos daržovės.

Lietuvoje nuo gegužės užsitęsus sausrai, hidrologai, klimatologai ir ūkininkai nuogąstauja, kad Lietuvoje nėra patikimų kriterijų, kaip įvertinti sausros žalą, nematuojama dirvos drėgmė. Tuo metu Aplinkos ministerija teigia, kad drėgmės matavimo stotelių įrengimui galėtų būti rastas finansavimas. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis teigia, kad Lietuvoje yra didelių spragų nustatant sausros mastą.

Dėl Lietuvą siaubiančios stichinės sausros žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaltina klimato kaitą, o kenčiantiems ūkininkams paramos pinigų lietaus nežada. Ministras ketina tik sušvelninti reikalavimus gauti numatytą europinę paramą. Žemės ūkio ir aplinkos ministrai tvirtina, kad ir toliau nėra priežasčių visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį, mat nėra pavojaus žmonių gyvybei ir turtui. O jei ūkininkų žemės išdžiuvo, ragina juos pačius jas ir pasilaistyti.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) jau antrą kartą siūlo Vyriausybei neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros. Pirmą kartą tai pasiūlyta praėjusį penktadienį. Tokį sprendimą centras antradienį priėmė pakartotiniame posėdyje išklausius Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pro Lietuvą praslinko trumpi lietūs su perkūnija, o vietomis ir smarkūs – Plungėje, Akmenėje. Taip pat iškrito kruša ir netgi buvo užfiksuotas viesulo straublys, tačiau iki žemės jis nenusileido. Naujienų portalui tv3.lt sinoptikas Tadas Kantautas teigia, kad šią savaitę krušos galime sulaukti ir daugiau.  Anot sinoptiko, pastarosiomis dienomis oro sąlygos buvo palankios susiklostyti krušai. „Kruša susidaro formuojantis aktyviems perkūnijos debesims, vakar tokių ir buvo.

Ekstremali situacija nacionaliniu mastu pirmiausiai turi būti skelbiama siekiant skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, o sausra – ne tas atvejis, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Noriu pabrėžti vieną dalyką – ekstremalios situacijos instrumentas yra pirmiausiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, bet pirmiausiai gyvybes.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Nors savaitgalį Lietuvą nuplovė ilgai lauktas lietus, sausra nesibaigė. Pasak klimatologų, dalyje šalies iškrito vos dešimtadalis mėnesio kritulių normos. Ūkininkai tai įvardija paprastai – lietus tik nuplovė miestų dulkes. Tačiau gamta apie save primena su trenksmu – kai kur skendo gatvės, žaibas sudegino šimtametį ąžuolą, o socialinius tinklus žmonės užtvindė įspūdingo grožio debesų ir žaibų fotografijomis. Akivaizdu, kad lietaus buvo išsiilgę ne tik žmonės.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Nors savaitgalį Lietuvą nuplovė ilgai lauktas lietus, sausra nesibaigė.

Blogiausia sausringumo situacija fiksuojama rytų Lietuvoje, čia vis dar laukiama lietaus, pirmadienį skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. „Bent jau kol kas atrodo, kad sausra stipresnė už lietų, kuris vietomis labai sodriai palaistė žemę. Blogiausia sausringumo situacija, galima sakyti, persikėlė iš vakarų Lietuvos į šiaurės rytų Lietuvą, kur gyventojai vis dar laukia gausesnių kritulių“, – rašoma komentare feisbuke.

Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) penktadienį pasiūlius kol kas neskelbti ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad situacija šiemet nėra tokia katastrofiška, kokia buvo 2015 metais.  Ministro teigimu, norint paskelbti ekstremalią situaciją stichinė nelaimė turėtų paliesti ne tik žemės ūkio, bet ir kitus sektorius.  „Jis (sprendimas neskelbti ekstremalios situacijos – BNS) atitinka kriterijus.

Šių metų birželis yra vienas nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai– dėl šalto pavasario ir vėliau užklupusios sausros neaugant ar išdžiūvus žolei kai kurie ūkininkai nepasigamino nė pusės, o dalis – ir daugiau pašarų gyvuliams.   Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS teigė turintis tik 10 proc.

Gėlių mylėtojams liūdnos naujienos iš gamtos žinovų. Dėl sausros grožėtis vasarą žydinčiais bijūnais, vilkdalgiais, ar kitais augalais, šiemet teks ne porą savaičių kaip būdavę drėgnesnėmis vasaromis, o vos kelias dienas, mat negaudami reikiamų medžiagų, žiedai prasiskleidžia ir peržydi gerokai greičiau. O ir patys žiedai, kaip sako gamtininkai, kai trūksta drėgmės – gerokai menkesni. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vilniaus universiteto Botanikos sode – pats bijūnų žydėjimo metas.

Vis daugiau savivaldybių savo teritorijose dėl sausros skelbia ekstremalią padėtį. Didėja gaisrų pavojus, toliau nyksta ūkininkų derlius. Miestiečiai savo želdynus mėgina gelbėti gausiai liedami vandenį, dėl ko ima strigti vandentiekis. Tačiau Nacionalinis Krizių centras visoje šalyje ekstremalią situaciją skelbti ir toliau atsisako. Esą ūkininkų ir miškininkų bėdos – dar per menkos. O ekspertai jau prognozuoja, kad dėl sausros šoktels ir maisto kainos.

Dėl įsisukusio „čekučių“ skandalo Lazdijų merė Ausma Miškinienė stabdo narystę Skvernelio „Demokratų“ partijoje. Merė savivaldybei pridavė čekių už degalus, kuriuose nurodyta daugiau nei 40 skirtingų banko kortelių. Paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojai moka už tarybos narių cigaretes, ledus ir sausainius. Vietos politikai sugebėjo tarp apsilankymų skirtingose degalinėse per pusvalandį įveikti 130-imt kilometrų. Prezidentas Nausėda su premjere Šimonyte akis į akį nesikalbėjo jau kone metus.

Jau vakar vakare kai kuriuose šalies rajonuose prapliupo lietus ir sinoptikai žada, kad per savaitgalį lietaus sulauks dauguma šalies rajonų. Tačiau lietaus nepakaks, tad sausros pabaigos dar neprognozuoja.  Lietuvą vis labiau siaubia sausra. Dega miškai ir pievos, senka upės ir ežerai, nyksta žemdirbių pasėliai, Kaune ir Vilniaus rajone jau sutriko vandentiekis. Dėl sausros 8 savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją.

Kol kas siūloma neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros, pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras. Tokį sprendimą centras penktadienį priėmė specialiame posėdyje išklausius Žemės ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus.

Sausra Lietuvoje pasiekia neregėtą lygį – ekstremalią situaciją savo teritorijose paskelbusios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybės Vyriausybės prašo ekstremalią situaciją skelbti visoje šalyje. (ŽŪM) kartu su ekspertais dėl to spręs penktadienį, pranešė žemės ūkio ministras. Ekstremaliąją situaciją jau paskelbė 8 savivaldybės.

Po ilgos sausros Lietuvą pasiekė lietus. Gyventojai dalinasi, kad jau pradėjo lyti Klaipėdoje, Palangoje, Alytuje ir Varėnoje. Pranešama, kad Druskininkuose situacija rimtesnė – audra įpusėjo, vietomis girdisi stiprūs žaibai.  Ketvirtadienį buvo prognozuota, kad dalyje Lietuvos sausrą nutrauks liūtys, kurios bus palydėtos perkūnija, kruša ir vėjo gūsiais. Žmonės socialiniuose tinkluose jau dalinasi akimirkomis, negali atsidžiaugti lietumi.

Dėl sausringų orų Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas vandens vartojimo augimas, kai kur pastebimi sutrikimai. Sostinės vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ BNS nurodė, jog fiksuojamas vartojimo augimas siekia maždaug 10 proc., tačiau tai įtakos vandens tiekimui neturi. Bendrovės atstovės Jolitos Orentaitės teigimu, gyventojai piko valandomis gali pajusti momentinį slėgio sumažėjimą.

Šiuo metu dėl sausros apribojimai ar draudimai lankytis miškuose galioja 13 savivaldybių, daugiau sąrašo plėsti kol kas neplanuojama, informavo Valstybinių miškų urėdija. „13 savivaldybių yra priėmusios sprendimą laikinai uždrausti arba apriboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose – Akmenės, Biržų, Jurbarko rajonai, Kalvarija, Kazlų Rūda, Klaipėdos, Mažeikių, Šilutės rajonai, Pagėgiai, Pasvalio rajonas, Marijampolės, Vilkaviškio, Vilniaus rajonai“, – BNS sakė urėdijos atstovas Tautvydas Mažeika.

Karščiai Lietuvoje nenusimato ilgi – netrukus šalį pasieks pirmoji rimta vasaros audra. Prognozuojama, kad dalyje Lietuvos sausrą nutrauks liūtys, kurios bus palydėtos perkūnija, kruša ir vėjo gūsiais. Tokią prognozę pateikė feisbuko puslapis hidrometeorologine ir aplinkosaugine tematika „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Įrašo autorius remiasi Europos audrų prognozių svetaine „ESTOFEX“. „ESTOFEX prognozėje pirmą kartą šiemet virš Lietuvos pasirodė 1 vasaros audrų pavojaus lygis.

Jeigu pernai kai kuriose sostinės vietose nepjaunama žolė buvo išaugusi ir iki juosmens, tai šiemet dėl sausros jos beveik niekur nėra. Tačiau tai netrukdo savivaldybės samdomiems darbuotojams pjauti jau šienu tapusius žolės likučius. Gal prieš NATO susitikimą ruošiamasi juos nudažyti žaliai, juokauja vilniečiai. Paprastai sausros metu žolė nėra pjaunama, nes iš išdžiūvusios žemės ji tiesiog neatauga ir galiausiai visai pagelsta.

Net pusėje Lietuvos jau paskelbta aukščiausia – penkta – gaisringumo klasė. Keletui savivaldybių dėl sausros skelbiant ekstremalią situaciją, miškininkai ragina žmones kurį laiką nesilankyti miškuose. Kokios žalos gamtai jau pridarė ne tik gaisrai, bet ir sausra, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento atstovė Mažena Osinska. Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonai dėl sausros jau paskelbė ekstremalią situaciją – gaisrų tikimybė miškuose jau 90 procentų.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose paskelbusios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybės Vyriausybės prašo ekstremalią situaciją skelbti visoje šalyje.  Tai BNS trečiadienį patvirtino Klaipėdos rajono mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas. Anot jo, prašymas adresuotas Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Žemės ūkio ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Pasvalio ir Biržų rajono bei Marijampolės savivaldybių atstovai pasirašė potvarkius, kuriais dėl gaisrų pavojaus laikinai draudžiama lankytis savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose. Biržų ir Marijampolės merai minėtus potvarkius pasirašė antradienį. Abiejuose nutarimuose draudimo priežastimi įvardintas didelis miško gaisrų pavojus.

Nors nedidelio lietaus  pietiniuose rajonuose buvo, tačiau tai situacijos visiškai nepakeitė. Tebėra labai sausa. Miškų gaisringumas didėja, o sausra intensyvėja, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.  LHMT sudarė žemėlapį, kuriame išskirtas miškų gaisringumą VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių veiklos teritorijose. Kuo aukštesnė klasė, tuo miškų gaisringumas didesnis.

Lietuvoje jau kurį laiką jaučiama sausra palietė ir nemažą dalį Kauno rajono gyventojų. Užliedžių ir kitos gyvenvietės vakarais neturėjo geriamo vandens, o jei ir turėjo, tai, kaip šmaikštauja patys gyventojai, „vandenį su įdegiu“. Nemažai priekaištų bendrovei „Giraitės vandenys“ turintys klientai abejoja, kad problema slypi tik sausroje, mat tokia situacija kartojasi jau ne pirmą vasarą.

Nesibaigianti sausra toliau niokoja Lietuvos miškus. Iki birželio vidurio jau kilo apie 100 gaisrų – tai yra tris kartus daugiau nei pernai. Ir nors sinoptikai artimiausiu metu žada  lietaus, specialistai skambina pavojaus varpais, mat klimato kaita rodo naują pavojingą tendenciją.  „Šiemet situacija yra pakankamai įtempta. Gaisrų turime daug: iki šios dienos (birželio 13 d. – aut. past.) kilo 99 gaisrai. Jau daugiau nei 34 ha miško yra sudegę.

Antradienį Klaipėdos rajone dėl sausros paskelbta ekstremali situacija. Taip pat nutarta su Kretingos ir Šilutės savivaldybėmis kreiptis į Vyriausybę dėl ekstremalios padėties paskelbimo visoje Lietuvoje. Teigiama, kad tai leis nukentėjusiems nuo sausros kreiptis bent dėl dalinės žalos atlyginimo. Pagal meteorologų skaičiavimus, per gegužę kritulių iškrito vos 18 procentų nuo įprastos metinės normos, o birželį situacija dar prastesnė.