sausra

Alytaus, Lazdijų rajonų, Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybės dėl stichinės sausros paskelbė ekstremalią situaciją. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, visų šių savivaldybių teritorijose, taip pat ir Trakų rajono savivaldybėje praėjusią savaitę paskelbti stichinės sausros rodikliai. Ekstremalios situacijos paskelbimas atveria galimybes prašyti kompensacijų dėl ūkininkų patiriamų nuostolių, teigia savivaldybių atstovai.

Pernai metais Lietuvos ūkius skandino lietus, o šiais metais – džiovina sausra. Ūkininkai teigia brendantys iš skolos į skolą, o kainas pirkėjams nulems Nyderlandų ir Lenkijos derlius. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad sausrai nesibaigiant, šiemet derlius galėtų būti net trečdaliu mažesnis. O tai paveiktų lietuviškos produkcijos kainas. TV3 studijoje žemės ūkio ministras teigė, kad trečdaliu mažesnis derlius atspindi liūdniausias prognozes.

 Sausrai vis labiau veržiantis į Lietuvą kyla vis didesnis pavojus derliui. Dabartiniais specialistų skaičiavimais galime netekti net trečdalio derliaus, tad kainos lietuviškai produkcijai kiltų. Ar pasirengę atremti tokias grėsmes Lietuvos ūkininkai? TV3 televizijos žinių studijoje pirmadienį Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikino, kad ekstremalios situacijos Lietuvoje neketinama skelbti. „Paskelbus ekstremalią situaciją reikia galvoti ir ką mes su tuo darome.

Žemės ūkio ministerija ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams. Ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

Po fantastiško savaitgalio, kuomet visi galėjo pasimėgauti vasara, ateina laikas pokyčiams. Sinoptikų teigimu, ateina vėsinantys krituliai. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad temperatūra labai nekris. Lietuvoje rytoj, pirmadienį, turėtume sulaukti orų permainų – atmosferos slėgis suskubs kristi. Naktį vietomis, daugiausia pietvakariniuose rajonuose, trumpai palis, galima  ir perkūnija. Bus palyginti šilta 14–17 laipsnių.

Žemės ūkio ministerija, priklausomai nuo sausros padarinių, ketina padėti nukentėjusiems ūkininkams, sako ministerijos atstovas. Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, kad žemdirbiams gali būti greičiau išmokėtos tiesioginės išmokos, be to, gali būti prašoma Europos Sąjungos paramos. „Iš tikrųjų, jeigu žus pasėliai, žmonės neteks pajamų, tai darysime kažkokias priemones.

Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų r. ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis birželio 8 d. pasiekė stichinės sausros rodiklius, rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Lietuvoje laikantis sausiems ir karštiems orams, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių ir Trakų savivaldybių teritorijose penktadienį turėtų būti skelbiama stichinė sausra. „Tai bus pirmieji rajonai, kuriuose bus užfiksuota stichinė sausra“, – BNS ketvirtadienį sakė Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė. Pasak jos, paskutinį kartą sausra Lietuvoje skelbta daugiau nei prieš dešimtmetį – 2005-aisiais.

Šilta ir vis sausa gegužė daržininkus verčia spjaudytis kaip reikiant. Jie skundžiasi geibstančiais augalaus ir daržovėmis, nes gamta laukai nesulaukia lietaus. Drėgmės tarsi išganymo tikisi ir žiedadulkių alergiją turintys žmonės. Sinoptikai ramina: išganymas iš dangaus jau ne už kalnų. Jei pernai pensininkas Algirdas savo darže liūdėjo dėl nušalusių daržovių, šią gegužę marijampoliečiui tikras galvos skausmas – kaitri saulė.

Milžiniškas gaisras pietų Kalifornijos pakrantę siaubia jau šeštą dieną ir apima didesnį nei 800 hektarų plotą. Jo plitimui kelią užkirsti mėgina beveik 2000-iai ugniagesių, tačiau toli gražu ne viskas jų rankose – evakuotis teko šimtams žmonių, o dalis jų nebeturės namų, į kuriuos galėtų grįžti, nes jie sudegė. Pranešama, kad liepsnos priartėjo ir prie Los Andželo kalvų bei San Diego, o čia jas be perstojo kursto galingi vėjai ir rekordinė sausra.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

 Prasidėjus spanguolių sezonui vis daugiau žmonių susiruošia į mišką, kad iš prisirinktų uogų galėtų žiemai išsivirti gardžios ir sveikatą stiprinančios uogienės. Kad uogavimo sezonas įsisiūbavęs, išduoda ir turgaus prekystalius su pilnomis pintinėmis miško gėrybių nugulę uogautojai. Čia mėlynes jau pakeitė raudonšonės bruknės ir spanguolės. Šiuo metu miškuose pats brukniavimo įkarštis, o spanguolių dar nėra daug, jos dar žalios.

Vasarai pašykštėjus lietaus, nyksta daržovių derlius. Ūkininkai skundžiasi – esą morkų, moliūgų ir kopūstų lysvės primena Sacharos dykumą. O vandens net nėra iš kur paimti, mat šuliniai išsekę, upeliai vos sruvena. Jau dabar visos lietuviškos daržovės yra gerokai pabrangusios – štai, pavyzdžiui, už morkas gali tekti mokėti net pusantro karto daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad dėl sausros šiųmetis derlius bus gerokai mažesnis, o kainos ir toliau šoks į viršų.

Užsitęsę rugpjūčio karščiai pastaruoju metu džiugina nebent atostogaujančius, o štai šalies ūkininkams kaip reikiant gadina nervus, nes sausra išdžiovino laukus. Daržovių augintojai dejuoja, kad šiemet užaugo kur kas mažesnis derlius, todėl kainos ne kris, o kils. Tačiau vasara nepalanki ne tik daržininkams, dėl sausros nuseko upės, o dėl gaisrų pavojaus draudžiama lankytis ir miškuose.

 Artimiausia naktis gali būti ne tokia giedra kaip kelios ankstesnės – yra nemaža tikimybė, jog žvaigždes, bent jau ne pačias ryškiausias, mėgins užstoti patys aukščiausi, dėl to ir patys ploniausi debesys. Lietaus iš jų tikrai nesulauksime. Vėjas rytų, šiaurės rytų, tačiau silpnutis. Rūkui susidaryti nepakaks drėgmės.   Rytoj numatoma dar viena saulėta diena.

 Sausra džiovina ne tik vandens telkinius, upes, bet ir žmonių šulinius. Labiausiai kenčia dzūkai, lietaus nematę jau porą mėnesių. Išdžiūvus šuliniams, žmonės vandenį perka parduotuvėse, gyvuliams girdyti vežasi iš kūdrų, nors jos taip pat traukiasi. Kaime parduotuvę turintis Algimantas sako, kad jau kuris laikas jaučia didesnį geriamo vandens poreikį, tad sandėlyje nuo šiol visada turi daugiau jo atsargų, o kaimynai vandeniu dalintis dabar jau nelabai linkę.

Jau ketvirtus metus sausrą kenčianti Kalifornija sugalvojo išradingą būdą nuo garavimo saugoti neįkainojamą vandenį savo rezervuaruose. Milijonus litrų vandens kasmet kaliforniečiams padės sutaupyti juodi plastikiniai kamuoliukai. Kiekvieno kamuoliuko kaina – maždaug 30 euro centų. Ir visi jie – milijonai tokių keliauja tiesiai į pietų Kalifornijos vandens rezervuarą netoli Los Andželo. Po pildymo procedūros rezervuaras atrodo štai taip – tikra juodų kamuoliukų jūra.

 Vakaras Lietuvoje karštas ir saulėtas. 30 laipsnių kaitra atslūgs tik temstant. Naktį orą dar labiau atvėsins nuo Baltijos jūros atslenkantis lietus. Tačiau jis palies tik dalį Žemaitijos ir pasuks pas mūsų kaimynus latvius. Tad jau nuo ankstyvo ryto bus apie 30 laipsnių, o dieną – net 35. Tiesa, sinoptikai prognozuoja, kad jau per pietus žemaičiai sulauks lietaus. O šis vakarų Lietuvoje neužsibus – peržygiuos visą šalį ir orą atvėsins dešimčia laipsnių.

Lietuvoje kitą savaitę sinoptikai prognozuoja lietingesnius orus, savaitės viduryje kiek atvės. Ateinančią naktį kai kur trumpai palis, bus nuo 13 iki 15 šilumos. Dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas rims, bus 18 - 20 laipsnių šilumos. Vilniuje, Kaune ir pietiniuose rajonuose dangus bus apniukęs, tačiau pajūryje bei Aukštaitijoje palei Panevėžį, Uteną galima tikėtis ir visai giedro pirmadienio.

 Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstija dėl kelerius metus besitęsiančios rekordinės sausros pirmą kartą istorijoje įvedė vandens apribojimus valstijos gyventojams. Jie turės vartoti ketvirtadaliu mažiau vandens nei iki šiol. „Viena aišku – mes čia stovime ant sausos žolės, o turėtume skęsti pusantro metro sniege. Taip būdavo anksčiau.

23-jų metų Kalifornijos gyventojas Codys Creightonas užsispyrė įgyvendinti idėją, kurią retas rinktųsi savo noru. Vyras po dušu nesiprausė jau 60 dienų ir planuoja dar keletą mėnesių nesinaudoti šia prabanga, rašoma huffingtonpost.com. Šis vaikino apsisprendimas buvo paskatintas kilnaus tikslo - įtikinti aplinkinius sunaudoti kuo mažiau vandens. Kalifornijoje jau senokai nebuvo kritulių ir valstija kenčia nuo sausros.

Jolita Žurauskienė  Lietuvą alina rekordiniai karščiai. Specialistai įspėja, kad karščiai pavojingi ir gyvuliams, todėl svarbu nepalikti jų saulės atokaitoje visai dienai. Šiuo metu dėl sausų orų padėtis Lietuvos miškuose taip pat grėsminga. Patiria stresą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad gyvulių perkaitimo pasekmės gali išryškėti po savaitės, po mėnesio ar dar vėliau.

LRT.lt Jungtinės Valstijos toliau kenčia nuo sausros. Dėl jos vienoje didžiausių vandens talpykų pasaulyje, kuri vandeniu aprūpina vakarinę JAV dalį, vandens lygis nukrito 6 metrais. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo rezervuaro pastatymo 1935-aisiais. Ši milžiniška vandens talpykla vandeniu aprūpina milijonus amerikiečių. Vakarinę Jungtinių Valstijų dalį ir toliau alina sausros, kurios jau tęsiasi 15 metų ir verčia amerikiečius sunerimti, nes vandens mažėjimas akivaizdžiai matomas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė pesimistus, besibaiminančius, kad į Lietuvą jau spėjo atsėlinti ankstyvas ruduo, ramina – vasara, anot jos, dar tikrai nesibaigė. Šis savaitgalis – puikus to įrodymas. Atėjo rugpjūtis – antra, brandžioji vasaros pusė.

Blogi orai per pirmuosius šių metų šešis mėnesius jau pridarė žalos už 85 mlrd. JAV dolerių ir tik ketvirtadalis turto buvo apdrausta. Tokio dydžio žala – nieko nestebinanti rašo qz.com. Pavyzdžiui, vien tik Centrinėje Europoje potvynių padarytą žalą atlyginti draudimo bendrovėms kainuos 22 mlrd. JAV dolerių. Kitas pavyzdys – 6,6 balų stiprumo žemės drebėjimas Kinijoje, vykęs šiais metais, kainuos 14 mlrd. JAV dolerių.

Šiaulių rajone Gruzdžių seniūnijoje ūkininkaujančio Edo Sasnausko auginamos daržovės sausrą kenčia jau kelis mėnesius. „Šiąnakt iškrito keli lašai ir tai buvo pirmas lietus per du mėnesius“, – vakar sakė ūkininkas. Prie Kryžių kalno įsikūręs Lino Šateikos ūkis daržovių laukus nuolat laisto.

Dėl sausros Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje šoktelėjus biržinių pieno produktų kainoms Lietuvos ūkininkams sužibo viltis, kad ūgtels ir supirkimo kainos, rašo „Verslo žinios“. „Perdirbėjai jau antrą mėnesį mažina supirkimo kainas, tačiau matome, kad biržose kyla produktų kainos. Pagrindinė priežastis - sausra Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje“, - teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

„Bank of America“ subūrė komandą, kurios tikslas – ištirti ateities investavimo strategiją lemsiančius veiksnius, rašo „Business Insider“. Šiame pranešime banko ekspertai išskyrė 10 veiksnių, kurie ilgus metus darys poveikį investiciniams sprendimams. Prognozėje numatyta, esą investuotojų pasirinkimą lems ir tokios aplinkybėms kaip pasaulinis nutukimas, pragyvenimo lygis besivystačiose rinkose bei JAV energetinė nepriklausomybė.

Nauji tyrimai įspėja: senka laikas, likęs imtis konkrečių veiksmų ir išvengti tragiškų klimato šilimo padarinių, praneša „WorldBank.org“. Pasak specialistų, bendra pasaulio temperatūra per ateinančius 100 metų gali pakilti maždaug keturiais laipsniais, o tą mes pajusime didžiulėmis karščio bangomis bei smarkiai menkesniu žemės ūkio derliumi. Išnyks daugybė unikalių ekosistemų ir žymiai kils jūrų lygis.

Rekordinė sausra ir toliau savo gniaužtuose laiko didelę dalį JAV. Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 65,5 proc. šalies - be Aliaskos ir Havajų, kokia nors forma kenčia nuo didžiausios per pastaruosius dešimtmečius sausros. Praėjusią savaitę šis rodiklis dar buvo 64,8 proc., praneša agentūra AP. Dėl sausros Jungtinėse Valstijose didėja nerimas, kad pasaulyje gali kilti maisto produktų kainos. Šalis, pavyzdžiui, yra viena didžiausių kukurūzų, kviečių ir sojos pupelių augintojų.

Švedų pagrobtas lobis, kuris prieš 350 metų nuskendo Vyslos upėje Lenkijoje ir dėl per kelis šimtmečius didžiausios sausros vėl atsidūrė paviršiuje, dabar saugomas policijos. Mat nors sausra padėjo atrasti lobį, dėl vandens trūkumo sunku iškelti didelius daiktus. Tai archeologai galės padaryti, kai vandens lygis šiek tiek pakils, rašo "The Telegraph". Archeologai Vyslos dugne Varšuvoje jau rado 10 tonų akmens dirbinių ir retų marmuro raižinių, kurie buvo pagrobti iš rūmų, namų ir net kapinių.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, jog valstybės priešai specialiai išvaiko debesis, kad sukeltų sausrą šalyje. Kaip pranešė antradienį „Reuters“, tokį M. Ahmadinejado pareiškimą išplatino Irano elektroninė žiniasklaida, taip pat BBC tinklalapis persų kalba. „Priešai išvaiko debesis, judančius link mūsų šalies“, – teigė M. Ahmadinejadas. Jis pridurė, kad Iranas laimės šį karą. Kaip prezidentas ketina kovoti su piktavališku debesų vaikymu, nepatikslinama.

Didžiausių pasaulio maisto importuotojų pastangos apsaugoti savo gyventojus nuo JAV sausros poveikio gali pabloginti situaciją, rašo „Reuters“. Dauguma vyriausybių stebėjo, kaip sausra JAV pradėjo didinti sojų, kukurūzų ir kviečių kainas, besitikėdamos, kad rinka galų gale nurims. Tačiau augant baimei, kad sausra taip pat sumažins Juodosios jūros regiono derlių, Viduriniųjų rytų pirkėjai suskubo apsipirkti.

Namibijoje atrastas didžiulis vandens šaltinis gali turėti didelę įtaką sausiausios Afrikos valstybės plėtrai, skelbia BBC. Remiantis apskaičiavimais, pagal vandens suvartojimą regione vandeniu iš šaltinio bus galima aprūpinti šiaurėje gyvenančius žmones daugiau nei 400 metų. Pasak mokslininkų, šiam vandens sluoksniui yra iki 10 tūkst. metų, bet jis yra švaresnis už daugumą šaltinių. Teritorijoje gyvenančių 800 tūkst.

Didžiulė sausra ir karščiai Jungtinėse Valstijose, anot meteorologų, gali tęstis iki metų galo, praneša agentūra AFP. Gali būti, kad padėtis dar labiau blogės, sakė Džekas Kraučas (Jake Crouch) iš JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA). Rugpjūčiui meteorologai visai JAV teritorijai prognozuoja aukštesnes už vidutines temperatūras bei mažiau kritulių nei paprastai šiuo metų laiku.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

JAV šiuo metu kamuoja didžiausia sausra nuo 1956 metų, remdamasi Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis skelbia BBC. Pirmadienį administracija pranešė, kad birželio pabaigoje 55 proc. JAV teritorijos nustatyta vidutiniško ir aukšto lygio sausra. Sausra padarė žalą pasėliams, tarp jų javams ir sojos pupelėms, keliose valstijose siautėjo miškų gaisrai. Birželį dėl aukštos oro temperatūros sausra išplito. Beveik 80 proc.

Šiaurės Korėja apėmus didžiausiai sausrai per daugiau kaip šimtą metų, išdegintų pasėlių laistyti dislokuojami kariškiai, o Jungtinės Tautos perspėja, kad neišvengiamai nukentės kviečių, miežių ir bulvių derlius. Valstybinė KCNA naujienų agentūra praneša, kad gegužę ir birželį temperatūra buvo 8 laipsniais didesnė nei įprasta. Be to, iškritus istoriškai nedideliam kritulių kiekiui, ryžių laukai išdžiūvo ir suskeldėjo, telegraph.co.uk.

Vanduo - labiausiai paplitęs junginys žemėje, kurį žmonija vartoja įvairiausioms savo reikmėms patenkinti. Pirmiausia jis reikalingas mūsų organizmui kaip svarbiausias elementas gyvybei palaikyti, o taip pat daugelis turbūt jau neįsivaizduoja ryto be prabudinančios dušo srovės. Juk kol kas vanduo yra vienintelis žmonijai žinomas nusiprausimo būdas.

Indijoje sausai prasidėjęs lietų sezonas iš pradžių sukėlė nerimo – ar užteks drėgmės išauginti pakankamą ryžių, grūdų, medvilnės derlių. Indija – antroji pasaulyje šių žemės ūkio kultūrų augintoja, taip ir viena didžiausių vartotojų, todėl jeigu jai pritrūktų kurio nors produkto, tai pajustų ne tik šios šalies, kurios ekonomika trečia Azijoje, gyventojai.

Portugalijos vyriausybė žada skirti 90 mln. eurų pagalbą nuo sausros kenčiantiems savo ūkiams. Ispanijoje ši žiema – sausiausia per pastaruosius 70 m.Ispanija ir kaimynė Portugalija dabar meldžia ne tik biudžeto įplaukų, bankų kreditų, bet ir lietaus. Paėmęs daigą ūkininkas Fernandas Luna tik skėstelės rankomis – niekai. Laukai pageltę, drėkinimo sistemos bejėgės pagirdyti, kai nuo gruodžio per visą vasarį išlijo tik trečdalis įprasto kritulių kiekio.

Daugelyje Ispanijos regionų jau kelis mėnesius neiškrito nė lašas lietaus. Valstybinio meteorologijos instituto duomenimis, tai yra sausringiausias periodas per pastaruosius 40 metų. Anot ekspertų, jis dar tęsis iki mėnesio pabaigos. Žemės ūkio ministras Miguelis Angelis Ariasas Canete kalba apie „labai didelį nerimą keliančią situaciją“. Dėl dar rudenį prasidėjusios sausros pirmaisiais šių metų mėnesiais užregistruotas šiam metų laikų neįprastai didelis miškų gaisrų skaičius.

Iki maždaug 950 metų po Kristaus dabartinės Meksikos ir Gvatemalos teritorijoje klestėjusią majų civilizaciją galėjo sunaikinti gana nedidelė sausra. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad tai nutiko dėl itin didelės sausros, praneša BBC. Tačiau Meksikos ir britų tyrėjai nustatė, kad pakako vos 25–40 proc. mažesnių kritulių, kad regiono sezoniniai vandens resursai būtų išeikvoti.

Po rekordiškai sausringos šių metų žiemos D. Britanijai vasarą gresia neregėta sausra, perspėja ekspertai: išseks upės, išdegs dirbamos žemės laukai, bus uždrausta laistyti sodus ir daržus iš vandentiekio žarnų. Pasak ekspertų,  jei artimiausiu metu Britų salos nesulauks stiprių liūčių, didžioji šalies dalis susidurs su dar nematytu vandens trūkumu.

Meksiką kamuoja didžiausia per pastaruosius 70 metų sausra. Jos padarinius jaučia iki 2,5 mln. žmonių, praneša agentūra „RIA Novosti“. Remiantis ketvirtadienį paskelbta Meksikos ekspertų ataskaita, 20 šalies valstijų iš 31 gresia badas. Kai kuriuose regionuose nelijo 17 mėnesių. Išdžiūvo 1,4 mln. hektarų žemės ūkyje naudojamų plotų. Vietomis sausra sunaikino 80 proc. derliaus. Meksikos vyriausybė paskelbė apie daugiau kaip 2,5 mlrd.

Didžiausias Kinijos gėlo vandens ežeras itin sparčiai džiūsta dėl sausros. Situacija tampa pavojinga vietos ekologijai ir žvejų gerovei. Daugiau nei dešimtmetį trunkantį sausra Poyango ežerą rekordiškai išdžiovino. Trūkstant kritulių, senka Gan upė – didžiojo ežero maitintoja. Šiuo metu ežero plotas tesiekia 183 kvadratinius kilometrus, tuo tarpu geriausiais metais jo plotas gali siekti net 4 500 kvadratinių kilometrų – maždaug šešiskart didesnį plotą už Singapūrą.

Senovės Ankoro miestas žlugo dėl narsių, tačiau nesėkme pasibaigusių bandymų įveikti sausrą, teigia mokslininkai. Senovės Ankoro miestas, garsėjantis kvapą gniaužiančia Ankor Vato šventykla, žlugo dėl narsių, tačiau neskėkme pasibaigusių bandymų įveikti sausrą, teigia mokslininkai. Dydysis Ankoro miestas Kambodžoje, įkurtas IX amžiuje, buvo khmerų imperijos, didžiausios žaidėjos pietrytinėje Azijoje beveik penkis amžius, sostinė.

Senovės Ankoro miestas žlugo dėl narsių, tačiau neskėkme pasibaigusių bandymų įveikti sausrą, teigia mokslininkai.Senovės Ankoro miestas, garsėjantis kvapą gniaužiančia Ankor Vato šventykla, žlugo dėl narsių, tačiau neskėkme pasibaigusių bandymų įveikti sausrą, teigia mokslininkai. Dydysis Ankoro miestas Kambodžoje, įkurtas IX amžiuje, buvo khmerų imperijos, didžiausios žaidėjos pietrytinėje Azijoje beveik penkis amžius, sostinė.

Kai kuriose valstijose JAV pietuose dėl neregėtos sausros šįmet labai trūksta kalėdinių eglučių. Teksase ir Oklahomoje žuvo beveik 90 procentų specialiose plantacijose auginamų spygliuočių. „Fermeriai patiria didžiulius nuostolius“, – pranešė pirmadienį žurnalistams Teksaso mokslo draugijos atstovas Trevis Mileris (Travis Miller). „Tokia sausra, kokia mus ištiko šįmet, būna tik kartą per 500 metų, – pabrėžė jis. – Teksase per metus iškrito tik 280 milimetrų kritulių.