Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai.
„Situacija yra įtempta. Jei dar sausra tęsis tai duonai prikulsim, bet žemdirbiai patirtų labai didžiulių nuostolių. Pagrinde pasijaustų ekologiniams, grūdų ūkiams ir daržininkams. Besitęsiant sausrai nukentėtų ir gyvulininkystė. Nebus žolytės, kur ganyti, teks tirpdyti atsargas sukauptas žiemai“, – sako J. Talmantas.
Pasak jo, jau dabar aišku, kad ankstesnės prognozės ir viltys nepasitvirtins ir vidutinis daugiametis derlius bus mažesnis. Net ir palijus, kai kurioms kultūroms, pavyzdžiui rapsams, būtų sunku atsigauti, komentuoja J. Talmantas.
Už lietuviškas daržoves gali tekti mokėti brangiau
Kėdainių rajone yra deklaruoti didžiausi daržovių plotai, o jau 23 dienos kaip šis rajonas negavo nė lašo kritulių., komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
„Savaime suprantama, kad galima tikėtis gero ankstyvojo derliaus tik ten, kur buvo intensyviai laistoma. Jei augintojas turi laistymo sistemas ir iš kur paimti vandens, tai įrengimai dirba ir pasėliai yra laistomi dieną naktį, juos perkeliant iš vieno lauko į kitą, jei tik yra pakankamai iš kur paimti vandens. Bent jau ankstyvųjų bulvių derlius – vidutiniškai geras. Bet nelaistomuose pasėliuose situacija prasta: pasėliai reti, jei kas ir gerai sudygo, tai vėliau silpnesni augaliukai nunyko, dėl sausros prastai įsisavina maisto medžiagas“, – situaciją apibūdina Z. Cironkienė.
Visgi pašnekovė pamini, kad vėlyvajam derliui galimybių atsigauti dar yra: viskas priklausys nuo to, ar augalai gerai sudygo. Tačiau už ankstyvąją gali tekti sumokėti daugiau.
„Šiai dienai labai padėtų krituliai, ypač tiems ūkiams, kurie neturi laistymo įrengimų arba turi jų nepakankamai. Ankstyvų bulvių kol kas asociacijos nariai gali pasiūlyti pakankamai, nes jų kaina aukštoka ir pirkimai nėra dideli. Kadangi ankstyvosios produkcijos išauginimui reikia daugiau sąnaudų – bulves reikia sudaiginti optimalioje aplinkoje dėžutėse, vegetacijos pradžioje auginti po priedangomis, o šį sezoną dar ir intensyviai laistyti, savaime suprantama, kad jų kaina yra aukšta. Praėjusiais metais pirmųjų bulvių kaina buvo apie 10 centų mažesnė, bet ir ankstyvasis derlius pasirodė savaitę vėliau“, – pasakoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas pamini, kad kainas pristabdyti padėtų rinka. Mat kitose Europos šalyse ir Lenkijoje – lietaus pakankamai. Tad kaimynams padedant, daržovių stygiaus nepajustume. Bent jau užsienietiškų.
„Lietuviškos gali būti šiek tiek brangesnės, bet rinka ir padarys įtaka. Sausros atveju tektų daug laistyti ir savikaina išaugtų. Gamintojas vis tiek siekia pelno. Bet jei konkuruojančioje rinkoje iš kitur būtų atvežama pigesnių daržovių, lietuviai turėsi nuleisti savo kainą ir tada pelnas išeis minimalus arba nulinis“, – komentuoja J. Talmantas.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė prideda, kad šiemet orai itin nedėkingi tiems, kurie neturi laistymo sistemų bei galimybių iš kur paimti vandenį. Pasak jos, ateityje ši problema stiprės, nes Lietuva atsidūrė tokioje klimato juostoje, kurioje be šių technologijų prekine daržininkyste neužsiimsi.
„Prieš 15–20 metų pradėję verstis daržininkyste, augintojai neįvertino visų grėsmių ir ūkius kūrė, ten, kur buvo galimybė įsikurti. Kai kuriuose ūkiuose nėra aplinkui telkinių, iš kurių galima paimti vandenį. Dar blogiau – valstybės ar valdininkų trumparegiška politika. Pvz., tvenkiniai Kėdainių rajone, kurių paskirtis buvo rekreacinė ir pasėlių drėkinimui, t.y. daržovių, yra išnuomoti norvegų kompanijai gaminti hidroenergiją. Augintojai iš tokių tvenkinių neturi teisės paimti vandens ir jiems nieko kito nebelieka, tik mokėti baudas ar gręžti gręžinius. O tai yra brangus dalykas .Vienur reikalingi žymiai gilesni gręžiniai, būna ir nekokybiškai atliktų darbų. Smulkiam ūkiui dažniausiai atrodo, kad tai per didelės išlaidos“, – problemas įvardija Z. Cironkienė.
Duonos kaina nekis, tačiau lietuvių ūkininkų pelnas sumažės
Nors grūdų derlius ir būtų mažesnis, kainas nustato pasaulinė rinka, tad lietuviam dėl duonos gaminių kainų rūpintis nereikėtų, teigia J. Talmantas. Skaudžiausiai sausra atsilieptų ūkininkams.
„Jei kitose šalyse situacija gera arba labai gera, Lietuvos rinka situacijos nepakeis. Daug įtakos daro ir euro bei dolerio kursas, taip pat naftos kaina. Jei situacija tęsis ir kainos grūdų biržoje bus žemos, patirtume dar daugiau nuostolių, o jei dar jos biržoje nekiltų pažvelgus į pasaulines tendencijas, nukentėtume dar kartą“, – teigia J. Talmantas.
Pasak jo, tiesiogiai nukentės ūkininkai, nes perdirbėjai gali pigesnius grūdus importuoti ir iš kitų šalių.
„Jei šią ar kitą savaitę gerai užlytų, nuostoliai būtų minimalūs, tačiau jau nėra tokio didžiulio džiaugsmo kaip visi tikėjosi“, – vertina J. Talmantas.
