Lietuvą alina rekordiniai karščiai. Specialistai įspėja, kad karščiai pavojingi ir gyvuliams, todėl svarbu nepalikti jų saulės atokaitoje visai dienai. Šiuo metu dėl sausų orų padėtis Lietuvos miškuose taip pat grėsminga.
Patiria stresą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad gyvulių perkaitimo pasekmės gali išryškėti po savaitės, po mėnesio ar dar vėliau. Mokslininkas sakė, kad karštis gyvuliams sukelia labai didelį stresą. „Kai karvės patiria stresą, sutrinka net jų ląstelėse vykstantys fiziologijos procesai. Todėl perkaitimo pasekmės gali išryškėti ir po savaitės, ir po mėnesio ar dar vėliau“, – sakė dr. A.Rutkauskas. Pasak jo, liekamieji šio streso sukelti reiškiniai niekur nedingsta ir perkaitęs gyvulys gali po savaitės nugaišti.
Karščiui ypač jautrūs jauni, produktyvūs, tamsios spalvos ir riebūs gyvuliai. „Labai karšta veršeliams, kurie laikomi individualiuose nameliuose. Jie gali susirgti plaučių ligomis. Karštis gali sutrikdyti reprodukciją – neįvyksta ar yra nevisavertė ovuliacija. Todėl karvės neapsivaisina“, – pasakojo dr. A.Rutkauskas. Per karščius karvės praranda apetitą, todėl primilžiai mažėja, jos suėda mažiau pašarų. Dieną gyvulius rekomenduojama laikyti šaltojo tipo, gerai ventiliuojamuose tvartuose, o ne lauke. Gyvuliams nuolat turi būti tiekiamas šviežias kokybiškas vanduo.
Būtina priežiūra
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvulių sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika sakė, kad gyvulių laikytojai ir vežėjai nuolat informuojami, kaip per karščius saugoti ir vežti gyvulius, kad jie neperkaistų ir negautų saulės smūgio. „Laikytojai, pastebėję gyvūnų būsenos pakitimų – dažną paviršinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, judesius, sutrikusią koordinaciją, pirmiausia privalo apsaugoti gyvūnus nuo tiesioginių saulės spindulių, atvėsinti juos, apipilti vandeniu, nuvesti į pavėsį. Dėl tolesnio gydymo reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytojus“, – patarė A.Dranseika. Per karščius vežėjai turi užtikrinti, kad transporto priemonėje veiktų girdymo, vėdinimo ir aliarmo sistemų įrenginiai, kelionių, ypač tolimų, metu privalo skirti daugiau ploto gyvūnams, pakankamai pakratų, pašarų, daugiau vandens atsargų. „Iš mūsų šalies dažniausiai į Olandiją, Ispaniją, Vokietiją ir Lenkiją vežami veršeliai. Todėl gyvulius geriausia vežti naktį“, – sakė vyriausiasis veterinarijos gydytojas.
Pasak A.Dranseikos, gyventojai, pastebėję netinkamą elgesį su gyvūnais, tarnybos darbuotojus informuoja kiekvieną dieną. Tačiau pastaruoju metu daugiau skundų gaunama ne dėl ūkinių, bet dėl naminių gyvūnų nepriežiūros.
Kyla gaisrai
Aukšta temperatūra ir lietaus trūkumas sudaro puikias sąlygas gaisrams kilti. Išdega ne tik pievos, ražienos, bet ir miškai. Šį savaitgalį ugniagesiams teko gesinti 9 gaisrus miškuose, 28 gaisrus pievose, 2 gaisrus durpingose pievose ir 1 gaisrą durpyne. Per savaitgalį ugnis nusiaubė daugiau kaip 2 ha miško, per 3 ha pievų, 15 ha durpingų pievų ir išdegė 1 ha ražienų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininkė Vida Šmigelskienė sakė, kad gamtoje dažniausiai gaisrus sukelia žmonės, numetę degančią nuorūką, palikę neužgesintą laužą, kepdami kepsnius neleistinose vietose. Gaisrai kyla net nuo kažkada numestos stiklo šukės, kurią įkaitina saulė. Toks įvykis registruotas Alytaus rajone. Gyventojų, pastebėjusių įsiplieskusį gaisrą, prašoma skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginti suvaldyti ugnį, kad ji neplistų. V.Šmigelskienė sakė, kad jei gaisras nedidelis, liepsną galima užplakti medžių šakomis, drabužiais arba užtrypti kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. „Nepavykus ugnies užgesinti, būtina nedelsiant iškviesti ugniagesius. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasitraukti į tą pusę, iš kur pučia vėjas“, – priminė V.Šmigelskienė.
Gresia baudos
Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonys sakė, kad didžiausias gaisras kilo Rietavo miškų urėdijos Žadvainių girininkijoje, privačiame miške šalia kirtavietės, kuriame išdegė 79 arai.
Gaisras įsiplieskė ir Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijoje, kur išdegė 31 aras, o kitą dieną – dar 22 arai. Panevėžio miškų urėdijoje ugnis nusiaubė 11 arų plotą. Kiti kilę gaisrai išdegino po 1–2 arus miško. Pasak D.Stonio, gaisringumas didėja kiekvieną dieną. Nesulaukus lietaus, kai kuriose teritorijose bus pasiekta aukščiausia gaisringumo klasė. Jau apribotas lankymasis Kuršių nerijos miškuose, kitos urėdijos taip pat pateikė siūlymus savivaldybėms apriboti lankymąsi miškuose. „Degiausi miškai – rytinėje Lietuvos dalyje, Dzūkijoje. Ten vyrauja pušynai, spygliuočiai. Nelaimių nutinka ir kitose urėdijose, kuriose daugiau lankytojų“, – pridūrė D.Stonys. Primenama, kad baudos už netinkamoje vietoje užkurtą laužą yra nemenkos: jei tai rekreacinė teritorija – nuo 100 iki 300 Lt, o jei draustinis ar rezervatas – nuo 300 iki 500 Lt.
