Iki maždaug 950 metų po Kristaus dabartinės Meksikos ir Gvatemalos teritorijoje klestėjusią majų civilizaciją galėjo sunaikinti gana nedidelė sausra.
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad tai nutiko dėl itin didelės sausros, praneša BBC.
Tačiau Meksikos ir britų tyrėjai nustatė, kad pakako vos 25–40 proc. mažesnių kritulių, kad regiono sezoniniai vandens resursai būtų išeikvoti.
Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“. Jį atliko Jukatano mokslinių tyrimų centras Meksikoje ir Sauthemptono universitetas Jungtinėje Karalystėje.
Naudodami pažangias modeliavimo technologijas mokslininkai apskaičiavo kritulių ir garavimo dažnumą 800–950 metais po Kristaus, kai majų civilizacija smarkiai smuko.
Jie nustatė, kad pakako gana nedidelio kritulių kiekio sumažėjimo, kad ištuštėtų gėlo vandens saugyklos Jukatano žemumose, kur nėra upių.
„Metinio kritulių kiekio sumažėjimas siekia vos 25–40 proc., tačiau tai buvo pakankama, kad garavimas taptų dominuojantis lietaus atžvilgiu. Atviro vandens smarkiai sumažėjo“, – teigė Sauthemptono universiteto profesorius Eelco Rohlingas.
„Visuomenių irimas ir miestų apleidimas greičiausiai yra kritiško vandens stygiaus padariniai, ypač dėl to, kad tuo metu sparčiai kartojosi keletą metų trunkančios sausros“, – pridūrė jis.
Rekonstruotos sausros savo mastu yra panašios į tas, kurios šiam regionui dėl klimato kaitos prognozuojamos ir netolimoje ateityje.
„Yra ir skirtumų, tačiau perspėjimas aiškus – tai, kas gali atrodyti kaip nedidelis vandens prieinamumo sumažėjimas, gali sukelti svarbių, ilgalaikių problemų“, – teigė profesorius Martinas Medina-Elizalde.
Archeologus maždaug šešis šimtmečius klestėjusios, pažangią architektūrą, matematiką ir kultūrą sukūrusios majų civilizacijos žlugimo aplinkybės domina jau ilgą laiką.
Kiti tyrimai teigė, kad dėl to kalti socialiniai neramumai, ligos ir miškų kirtimai.
